TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas prašo teisingų mokesčių

2015 10 16 6:00
Audrius Bendaravičius: „Kiek ilgai išsilaikytų verslas, jeigu vieną dieną jo produkcija dėl mokesčių pabrangtų 9 proc., o konkurentai tokių sąnaudų nepatirtų?“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Pastaraisiais metais Lietuvoje daug kalbama apie visos šalies energetinį saugumą, bet jis neatsiejamas nuo pramonės saugumo, kurį užtikrina nuosekli ir pagrįsta mokesčių politika.

Taip vakar Vilniuje vykusioje Lietuvos energetikos konferencijoje kalbėjo koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Audrius Bendaravičius, kvietęs persvarstyti elektros energijos ir dujų sektoriuje taikomų mokesčių reguliavimą bei įtraukti į diskusiją visas suinteresuotas šalis.

A.Bendaravičius sakė, jog valstybės vykdoma mokesčių politika lietuviško kapitalo koncerną, kuris sukuria apie 3,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir kurio pajamos šiemet turėtų siekti apie 1,1 mlrd. eurų, stato į itin pavojingą padėtį. Taip yra dėl to, kad vieno didžiausių Vidurio Europos įmonių „Achemos grupės“ konkurentai Europoje ir Amerikoje nepatiria didžiulių sąnaudų, atsirandančių dėl Lietuvos valstybės užkrautos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo rinkliavų naštos.

Žurnalo „Valstybė“ surengtoje Lietuvos energetikos konferencijoje dalyvavo energetikos ministras Rokas Masiulis, Vyriausybės ir ministerijų atstovai, valstybės valdomų ir privačių energetikos įmonių vadovai, verslo asociacijų lyderiai, mokslininkai ir gausus būrys užsienio energetikų.

Lietuvos energetikos konferencijoje dalyvavo Vyriausybės ir ministerijų atstovai, valstybės valdomų ir privačių energetikos įmonių vadovai, verslo asociacijų lyderiai, mokslininkai ir gausus būrys užsienio energetikų.

Kur nusileis oro balionas?

AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas konferencijoje kalbėjo, kad dujų kaina trąšų gamybos įmonei yra gyvybiškai svarbi. Kitais metais baigiasi „Achemos“ sutartis dėl dujų tiekimo su Rusijos milžine „Gazprom“. „Jau daugiau kaip pusmetį nagrinėjame įvairiausias galimybes pirkti dujas iš Rusijos ar SGD terminalo. Vedame derybas su daugeliu potencialių tiekėjų. Buvome susitikę ir su galimais tiekėjais iš JAV. Tačiau dabar tikrai nematome, kad artimiausiu metu atsirastų galimybė atsivežti dujų iš Amerikos. Europos SGD kaina beveik susilygino su Amerikos, todėl įvertinus transportavimo išlaidas, dujos iš JAV vis tiek bus brangesnės negu atkeliavusios iš artimesnių šalių“, – teigė „Achemos“ vadovas.

Gamyklai pasirinkti tiekėjus bei kurti penkerių metų veiklos strategiją, anot jo, labiausiai trukdo nežinomybė, kokie bus būsimi mokesčiai. „Nežinodami mokesčių naštos, negalime susidėlioti finansų perspektyvos, apsispręsti, ar patys gaminsime amoniaką, ar jį atsivešime. Skraidome oro balionu ir nežinome, kur vėjas nuneš ir kur sėkmingai ar nesėkmingai nusileisime“, – vaizdingai „Achemos“ padėtį apibūdino gamyklos vadovas.

Tiesioginis energetikos poveikis

Koncerno „Achemos grupė“ vadovas A. Bendaravičius energetikos sektoriaus įmonių plėtrai skirtoje konferencijos sekcijoje teigė, kad šalies energetikos politika daro tiesioginę įtaką grupės konkurencingumui, nes grupės įmonės vartoja ir pačios gamina elektros energiją.

Koncerno įmonė „Renerga“ valdo vėjo elektrinių parkus, hidroelektrines ir saulės elektrinių parką, kurie visi kartu pagamina apie 10 proc. visos Lietuvoje elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių. Jonavos gamykla „Achema“ turi dvi kogeneracines elektrines, kurių energija naudojama gamybai.

Pasak A. Bendaravičiaus, koncerno įmonės 2014 metais suvartojo elektros energijos daugiau negu visas šalies transporto ir žemės ūkio sektorius kartu sudėjus, arba 4,2 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos ir 11 proc. – pramonės suvartojamos energijos.

Lietuvos dujų politika ir veiklos apmokestinimas daro dar didesnį poveikį koncerno veiklai.

„Achemos grupės“ vadovas konferencijos dalyviams priminė, kad 2011 metais Lietuva suvartojo apie 3,5 mlrd. kub. metrų dujų, iš jų „Achema“ – apie 1,3 kub. metrų, arba 40 proc. Tačiau dujų vartojimo tendencijos sparčiai kinta. Šiemet „Achemos“ suvartojamų dujų dalis perkops 55 proc. bendrojo kiekio ir prognozuojama, kad 2020 metais įmonė jau suvartos 75 proc. viso Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų kiekio.

„Tai rodo, kad mums ne tas pats, kokie sprendimai priimami ir kas vyksta energetikos sektoriuje“, – sakė A. Bendaravičius.

Rinkliavos mažina konkurenciją

„Achemos grupės“ generalinis direktorius įvardijo problemas, kurios, jo nuomone, turėtų būti skubiai sprendžiamos. Anot jo, šiemet vien koncerno įmonė AB „Achema“, kuri perka tik 14 proc. reikalingos energijos, o 86 proc. pasigamina pati, turi sumokėti 4,3 mln. eurų VIAP sumą, iš jų 0,9 mln. eurų – už perkamą energiją ir 3,4 mln. eurų – už savo reikmėms pasigamintą energiją. „Nesuprantame VIAP rinkliavos už pačių pasigamintą elektrą, kurią naudojame gamybai. Jos niekam neparduodame, tačiau turime už ją sumokėti“, – sakė A. Bendaravičius.

Nesusipratimui iliustruoti jis pasitelkė pavyzdį. Anot pranešėjo, niekam nekyla mintis piktintis, kai perka obuolius parduotuvėje. „Tačiau, jeigu pasodiname obelį, ją laistome, tręšiame, po metų nusiskiname obuolių ir tada kažkas sako, kad už obuolius reikia susimokėti mokestį. Mieli kolegos, ar toks mokestis, jūsų galva, teisingas?“ – klausė A. Bendaravičius.

Jis priminė, kad panašus VIAP mokestis egzistuoja ir kai kuriose ES valstybėse narėse. Tačiau nė vienoje ES valstybėje narėje efektyvios kogeneracijos elektra, pasigaminta savo poreikiams, nėra apmokestinta.

A. Bendaravičiui kelia nuostabą ir tai, kad Lietuvos elektros energija buitiniams vartotojams, kuri yra pigiausia ES, 2013–2014 metais atpigo apie 3 proc., kai ES ji brango. Tuo metu Lietuvos pramonės naudojama elektra, kuri yra viena brangiausių ES, tuo pačiu laikotarpiu dar labiau pabrango, kai visoje ES jos kaina sumažėjo. „Elektros energijos kaina sudaro ženklią pramonės produkcijos ir paslaugų savikainos dalį. Todėl kyla klausimas, kaip konkuruoti, kai tokia valstybės politika?“ – klausė koncerno vadovas.

Anot A. Bendaravičiaus, dar didesne našta koncerną užgula SGDT mokestis. Antai 2013 metais, kai vyko dujų terminalo statyba, „Achema“ turėjo sumokėti apie 29 mln. eurų SGDT mokesčio, arba 40 proc. viso šalyje surinkto mokesčio. Šiemet šis mokestis mokamas už suvartotas gamtines dujas, nepriklausomai nuo to, iš kurio šaltinio dujos pasiekia vartotoją. Dėl to mokestis įmonei „Achema“ 2015 metais išaugo iki 67 mln. eurų, arba 50 proc. vadinamosios SGDT saugumo dedamosios, surenkamos iš visų šalies dujų vartotojų.

„Vadovaujantis tokiu principu, jeigu 2020 metais, kaip prognozuojama, „Achema“ pirks 75 proc. Lietuvoje suvartojamų dujų, gamykla turės padengti tris ketvirtadalius dujų terminalo išlaikymo išlaidų“, – pastebėjo pranešėjas.

Anot jo, Energetikos ministerijos parengtas naujas SGDT mokesčio modelis, kai terminalo išlaikymo sąnaudos tolygiai paskirstomos visiems vartotojams pagal jų turimą dujų infrastruktūros pajėgumą, yra teisingesnis. Tačiau pramonininkams atrodo neteisinga nuostata, kad tuo atveju, kai dujos SGDT bus perkamos už aukštą kainą, o parduodamos rinkos kaina, kuri yra gerokai mažesnė, skirtumą turės padengti Lietuvos vartotojai. Pagrindinė našta vėl tektų „Achemai“.

A. Bendaravičiaus teigimu, SGDT ir VIAP rinkliavos gamyklos „Achema“ produkciją vidutiniškai pabrangina 9 procentais. Dėl to mažėja jos konkurencingumas. „Siūlyčiau suskaičiuoti: kiek ilgai išsilaikytų bet kuris verslas, jeigu vieną dieną jo produkcija dėl mokesčių pabrangtų 9 proc., o konkurentai tokių sąnaudų nepatirtų? Ar verslas kentėtų ir tylėtų? Didžioji dalis mūsų produkcijos keliauja į Europą, kur konkuruoja JAV, Rusijos, Afrikos gamintojai, neretai disponuojantys dukart ar triskart pigesnėmis dujomis ir nemokantys VIAP ir SGDT rinkliavų“, – kalbėjo A. Bendaravičius.

Dėl mokesčių naštos, anot pranešėjo, lėtėja „Achemos grupės“ investicinės programos, socialinė aplinka tampa labiau pažeidžiama. Vis dėlto koncerno sėkmę, nepaisant išorinių nekontroliuojamų veiksnių, lemia aukštos kokybės produktai ir paslaugos, sinergiją kurianti verslo grandinė, verslo skaidrumas ir atsakomybė, darbuotojų lojalumas ir stipri darbo etika.

Kvietė į bendrą diskusiją

A. Bendaravičius pabrėžė, kad tuo metu, kai daugelis Lietuvos korporacijų, vengdamos nepalankios mokesčių politikos, savo būstines iškėlė į Estiją, Nyderlandus, Kiprą ir kitas šalis, „Achemos grupė“ liko Lietuvoje, nors apie 10 šios grupės įmonių yra įkurtos ES valstybėse. Per ateinančius penkerius metus „Achemos grupė“ planuoja pajamas padidinti 20 proc. Investicijoms iki 2020 metų prognozuojama skirti kelis šimtus milijonų eurų. Grupė planuoja kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, koncentruodamasi į chemijos verslą. Plėsti trąšų distribucijos tinklą Europoje, stiprinti agroverslą Baltijos valstybėse, krovos ir logistikos verslą bei plėtoti aplinką tausojančią gamybą.

„Achemos grupė“ siūlo persvarstyti VIAP taikomos politikos pagrįstumą, peržiūrėti SGDT mokesčio reguliavimą bei įtraukti 5 diskusiją visas suinteresuotas šalis.

„Šiuo metu pramonė priklauso nuo valstybės vykdomos energetikos politikos, jos nuoseklumo ir vientisumo. Energetikos politika turėtų padėti plėtoti šalies pramonę. Pastaraisiais metais visi kalba apie visos šalies energetinį saugumą. Bet Lietuvos pramonė, ūkis ir mūsų koncernas norime, kad būtų užtikrintas ateities mokesčių politikos pagrįstumas ir saugumas“, – pabrėžė „Achemos grupės“ vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"