TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas prisitaikė prie didesnės minimalios algos

2013 09 28 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas nuo 800 iki 1000 litų šių metų pradžioje padarė vienkartinę įtaką darbo užmokesčiui ūgtelėti, bet neturėjo neigiamų pasekmių užimtumui ir konkurencingumui, o „Sodros“ biudžeto ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas išaugo.

Prie tokių išvadų priėjo Vyriausybės Ekonominės pažangos departamento Ekonominės analizės skyrius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius teigia, kad verslas tiesiog prisitaikė prie padidėjusių darbo sąnaudų. MMA padidinimas įmonėms esą nepadarė nei teigiamo, nei neigiamo poveikio, o atlyginimų vokeliais masto šalyje nesumažino.

Didėjo darbo sąnaudos

MMA didino darbo užmokestį ir vienetines darbo sąnaudas, tačiau, Vyriausybės specialistų nuomone, tai buvo tik vienkartinis efektas, kuris reikšmingos neigiamos įtakos konkurencingumui neturėjo.

Padidinus MMA, vidutinės darbo sąnaudos vienai dirbtai valandai šių metų antrą ketvirtį, palyginti tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 8,5 procento. Darbo sąnaudos labiausiai augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse (19,2 proc.), statybos (15 proc.), administracinėje ir aptarnavimo veiklose (10,7 proc).

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šių metų antro ketvirčio pabaigoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 4,6 proc. (nuo 2153,6 iki 2253 litų). Privačiame sektoriuje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padidėjo 5,4 proc. (nuo 2077,2 iki 2189,4 lito), valstybiniame – 3,7 proc. (nuo 2279,7 iki 2363,2 lito). Labiausiai darbo užmokestis padidėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (beveik 16 proc.), žemės ūkio (10,6 proc.) ir statybų (10,1 proc.) sektoriuose.

Darbo užmokestis daugiausia didėjo mikroįmonėse ir smulkiose įmonėse (nuo 9,4 iki 14,5 proc.). Atitinkamai vidutiniškai nuo 809,7 iki 917,7 lito ir nuo 1440 iki 1601 lito per mėnesį.

Vyriausybės duomenimis, šiemet daugiausia darbuotojų dirbo prekybos (16,6 proc.), gamybos (15,4 proc.), švietimo (13,1 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (8,6 proc.) bei transporto (8,2 proc.) sektoriuose.

Šiemet per pirmą pusmetį surinkta 23 proc. daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o „Sodra“ priskaičiavo 8,2 proc. daugiau draudimo įmokų nei pernai per tą patį laikotarpį.

Lietuvoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augo taip pat, kaip ir Latvijoje, nors latvių MMA padidėjo 1 proc., o Lietuvoje - 17,6 procento. Estijoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis birželio pabaigoje buvo 8,5 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. MMA Estijoje nuo šių metų pradžios padidintas 10 proc., iki 320 eurų (1105 litų).

Vokelių nemažėja

LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius LŽ teigė, kad MMA padidėjimas verslui nepadarė nei teigiamo, nei neigiamo poveikio. „Verslas tiesiog prisitaikė“, - teigė jis. Anot LPK viceprezidento, dalyje įmonių buvo sutrumpintas darbo laikas ar sumažėjo viršvalandžių.

Tačiau, J.Guzavičiaus nuomone, padidėjęs MMA nesumažino vokeliais mokamų atlyginimų masto. Tam esą reikia papildomų valdžios veiksmų. Vienas jų galėtų būti viešai skelbiamas įmonių mokamų nuasmenintų atlyginimų skelbimas. „Nereikėtų jokių papildomų išlaidų. Užtenka pasinaudoti „Sodros“ duomenų baze, mokamų atlyginimų skaičių padalyti iš darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padalyti iš dirbamų valandų skaičiaus. Būtų viskas aišku. O dabar laimi tie, kurie atlyginimus moka neoficialiai“, - teigė J.Guzavičiaus.

LPK viceprezidento nuomone, MMA reikėjo didinti gerokai anksčiau ir palaipsniui, iš pradžių - iki 900, paskui - iki 1000 litų. „Dabar staiga MMA padidėjo 200 litų. Nekvalifikuotų darbuotojų alga susilygino su aukštesnės kvalifikacijos žmonių alga. Pavyzdžiui, 1000 litų per mėnesį uždirbantys kultūros darbuotojai skundžiasi, kad pagal gaunamą algą yra prilyginti žemiausios kvalifikacijos darbuotojams. Turbūt dabar kurį laiką reikėtų paauginti jų algą ir tik vėliau galvoti apie kitą MMA didinimo etapą“, - LŽ sakė J.Guzavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"