TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas skolina verslui: alternatyva smulkiesiems

2016 09 22 6:00
Stambusis verslas bendradarbiauti su smulkiuoju dažnai sutinka tik turėdamas galimybę mokėjimą už prekes ar paslaugas atidėti daugiau kaip mėnesiui. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors didieji bankai skelbia drąsiau skolinantys smulkiajam verslui, šis dar jaučia dėmesio stoką, todėl finansavimo spragas ima kamšyti privačios įmonės. Randasi privatus verslas, siūlantis sąskaitų finansavimo, arba vadinamąją faktoringo paslaugą, kuri sprendžia bene pagrindinę mažųjų bėdą – apyvartinių lėšų trūkumą.

Faktoringo paslauga, galima sakyti, išgyvena renesansą: anksčiau vien bankų teikta ir smulkiųjų verslininkų ne itin mėgta šiandien ji tampa konkurencingesnė. Vis dėlto tokia paslauga, kaip pažymi ekspertai, turi ir trūkumų: stambus verslas nelinkęs bendradarbiauti su smulkiuoju, jeigu jo laisvę atidėti mokėjimus riboja trečioji šalis.

Gerosios praktikos – mažai

Giedrius Romeika, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas, pasakojo, kad faktoringo paslauga aktualiausia įmonėms, kurias kankina apyvartinių lėšų trūkumas, o tai ypač būdinga smulkiajam verslui. Pardavęs prekes ar paslaugas, pardavėjas mokėjimo dažnai turi laukti mėnesį ar dar ilgiau, vadinasi, negali iš karto disponuoti uždirbtomis lėšomis. Smulkiajam verslui tokie mokėjimo atidėjimai gali reikšti apyvartinių lėšų trūkumą ir dėl to stringančią plėtrą.

Faktoringo paslaugos teikėjas, kaip toliau aiškino pašnekovas, už nustatytas palūkanas pardavėjui iš karto sumoka už parduotas prekes ar paslaugas ir šią sumą vėliau pasiima iš pirkėjo. „Vadinasi, pardavėjas gali laisvai disponuoti savo lėšomis, investuoti į verslą, plėsti jį, nepriklausydamas nuo didelio verslo malonės ir nelaukdamas mokėjimo 45 dienų ar dar ilgiau“, – teigė G. Romeika.

Nors tokia paslauga, atrodytų, sprendžia opią smulkiojo verslo problemą, pašnekovas sakė pasigendantis gerosios praktikos. Pirmiausia dėl to, kad anksčiau šis produktas smulkiajam verslui nebuvo itin lengvai prieinamas – bankai mieliau jį kartu su finansinių paslaugų paketu siūlydavo stambiems klientams. Tad smulkusis verslas, pardavęs prekes ar paslaugas ir priverstas ilgą laiką laukti pinigų už jas, neva dažniau skolindavosi apyvartinėms lėšoms iš bankų, kredito unijų, tarpusavio skolinimo platformų.

Į rinką žengia verslas

Lietuvos bankų asociacijos skelbiamais duomenimis, 2016 metų antrą ketvirtį bankų teikiamo faktoringo klientų skaičius siekė 903, o faktoringo portfelis per pirmąjį metų pusmetį padidėjo 15,4 mln. eurų (iki 467 mln. eurų) ir buvo 4 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Augančią faktoringo paslaugų rinką pastebėjo ir verslas. „Sąskaitų finansavimas „SME Finance“ – alternatyva bankiniam finansavimui“, – teigiama bendrovės interneto puslapyje.

Mindaugas Mikalajūnas, „SME Finance“ vadovas, „Lietuvos žinioms“ sakė iš praktikos žinantis, kad bankiniam finansavimui būdingi standartizuoti produktai arba finansavimas pagal banke galiojančias taisykles. „Jei klientas, kuris nori skolintis, neatitinka X kriterijaus – finansavimo jis negauna, o jeigu gauna, tuomet atsiranda papildomų kontroliuojančių sąlygų, kurios apsunkina klientą arba finansavimą daro nebepatrauklų“, – aiškino jis. Tuo tarpu bendrovė siūlo įvairias faktoringo paslaugas, kurios yra geriau pritaikomos prie klientų – pirkėjo ir pardavėjo – poreikių. Be to, sprendimai priimami greičiau, bet svarbiausia – sandorio rizika priklauso nuo pirkėjo rizikos, o bankas vertina visų sandorio šalių riziką.

Šiandien lietuviško kapitalo įmonė, naudodamasi savo pritrauktomis lėšomis, gali finansuoti klientą iki 500 000 eurų suma, o 30 dienų laikotarpio palūkanos prasideda nuo 1 procento. Šių metų gegužę įkurta bendrovė jau finansavo 0,5 mln. eurų, bet potencialių projektų turi už daugiau nei 20 mln. eurų. Metų pabaigoje „SME Finance“ ketina pasiekti 3 mln. eurų portfelį.

Kaip pažymėjo M. Mikalajūnas, susidomėjimas paslauga auga, nors apie tokią finansavimo galimybę bendrovės klientai dar žino nedaug. „Visi mano, kad vieninteliai verslo finansuotojai yra bankai ir unijos, o sąskaitų finansavimo paslauga, arba faktoringas, – tarp smulkių įmonių tėra kaip kūdikis“, – sakė jis ir neslėpė, kad verslą dar tenka edukuoti.

Prieš 2008 metų krizę maždaug 650 mln eurų siekusi Lietuvos faktoringo rinka po krizės sumažėjo daugiau nei 2 kartus. Ir nors paskui kasmet nuosaikiai augo, vietos rinkoje užtenka. „Panašių įmonių jau šiandien daugėja, tad manytume, kad ateityje jų dar tikrai atsiras ne viena. Tačiau labai svarbu suprasti kredito riziką ir turėti gana daug žinių, kad kokybiškai galėtum teikti tokią paslaugą, taip pat valdyti kredito riziką, nes vis dėlto vykdomas pinigų perskolinimas. Aišku, reikia prieiti prie pigesnių skolinimosi resursų, kad paslaugos būtų konkurencingos ir jas galėtų nesunkiai įpirkti smulkusis verslas“, – aiškino M. Mikalajūnas.

Kontrolės įmonėms nėra

Marius Dubnikovas aiškino, kad centriniai bankai visame pasaulyje spausdina pinigus, todėl įmonėse atsiranda laisvų pinigų.Alinos Ožič nuotrauka

Reiškinį, kai verslas ima skolinti verslui, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas aiškino tuo, kad centriniai bankai visame pasaulyje spausdina pinigus, todėl įmonėse atsiranda laisvų pinigų. Jų dėl nulinių indėlių palūkanų įmonės neturi kaip įdarbinti. Būtent dėl laisvų pinigų pertekliaus, anot jo, nebankinės struktūros pradeda užsiimti verslo finansavimu.

Tačiau smulkiajam verslui alternatyvių finansavimo šaltinių atsiradimas yra teigiamas reiškinys: jie sukuria ne tik papildomą konkurenciją bankams, bet ir didesnę verslo laisvę rinktis. „Be abejo, visada būtų geriau, jei rinkoje veiktų daugiau bankų, negu jų yra šiandien, ir jie teiktų normalias standartizuotas paslaugas, kurios labai glaudžiai prižiūrimos centrinio banko. Einame decentralizuotu ir užkulisiniu finansavimo keliu, bet ar tai yra blogai? Turbūt ne“, – svarstė M. Dubnikovas. Jo manymu, susidūrę su konkurencija, bankai, tikėtina, turės būti laisvesni arba priimti sprendimą koncentruotis į tradicinius bankinius produktus, tokius kaip būsto paskolos.

G. Romeika taip pat vylėsi, kad smulkiojo verslo laukia reikšmingesni pokyčiai. „Atsiranda gerųjų pavyzdžių, kai įmonės gauna finansavimą naujais ir netradiciniais būdais. Pokyčiai galbūt šiek tiek kelia nerimą bankams, kita vertus, savo nelankstumu, šaltumu ir arogancija smulkaus verslo atžvilgiu jie patys prišaukė susiklosčiusią situaciją“, – sakė jis.

Panašios nuomonės laikėsi ir Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius. Jis sutiko, kad didesnis faktoringo paslaugas teikiančių įmonių skaičius prisideda prie didesnės konkurencijos finansuojant verslą. Tačiau pažymėjo, kad įmonės, perkančios faktoringo paslaugas, turi būti atsargios ir pasirinkti finansiškai stiprų paslaugos teikėją. Nors Lietuvos bankas vykdo nuolatinę faktoringo paslaugas teikiančių bankų priežiūrą, tačiau ne bankų teikiamos faktoringo paslaugos į jo akiratį nepatenka.

Bankai smulkiųjų neignoruoja

Ekspertams kritikuojant bankų laikyseną smulkiojo verslo atžvilgiu, šie teigia, kad jų faktoringo paslauga mažosioms įmonėms yra prieinama ir susidomėjimas ja net auga.

Pavyzdžiui, banke „Swedbank“ smulkios ir vidutinės įmonės sudaro beveik 80 proc. klientų, besinaudojančių faktoringo paslauga. Per metus – nuo 2015 liepos iki 2016 liepos – šios įmonės bankui pateikė finansavimui sąskaitų už 190 mln. eurų. Tai sudaro 30 proc. bendros sąskaitų faktūrų, pateiktų bankui finansuoti faktoringo būdu, sumos.

„Pastebime, kad smulkiojo ir vidutinio verslo apimtis Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Šis augimas lemia ir išaugusį apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį bei susidomėjimą faktoringo paslauga. Ji tampa vis populiaresnė tarp smulkių ir vidutinių įmonių. Matome, jog per pirmąjį šių metų pusmetį smulkių ir vidutinių įmonių faktoringo apyvarta išaugo 23 proc., o finansuota suma – daugiau nei 16 procentų“, – sakė Justas Jonikas, SEB banko Lėšų valdymo ir prekybos finansavimo departamento direktorius.

Jis taip pat pažymėjo, kad įmonės randa vis daugiau partnerių užsienio šalyse ir prekybos apimtį didina eksportuodamos savo produkciją. Tai lėmė, kad tarptautinio faktoringo apyvarta, dirbant su užsienio pirkėjais, per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, išaugo net 38 procentais.

Stambieji vengia įsipareigoti

Nors nauji rinkos dalyviai, ekspertų manymu, bus atsvara bankų sąlygoms ir didins paslaugos konkurencingumą, tai, G. Romeikos požiūriu, vis dėlto nebūtinai reiškia, kad augs jos paklausa. Esą stambus verslas vengia bendradarbiauti su smulkiuoju, jei šis naudojasi faktoringo paslauga.

„Mano aplinkoje neteko girdėti, kad smulkūs verslininkai naudotųsi faktoringo paslaugomis bendradarbiaudami su didžiaisiais prekybos tinklais ar kitomis stambiomis verslo struktūromis. Šios tiesiog nesileisdavo į kalbas, nes faktoringo paslauga atima iš didžiųjų įmonių tam tikrą spaudimo ir manevro laisvę, – aiškino G. Romeika. – Vieša paslaptis, kad prieš sprogstant nekilnojamojo turto burbului didžioji dauguma organizacijų savo gerovę sukūrė avansu, t.y. sudarydavo sutartį, gaudavo prekes su 90 dienų mokėjimo atidėjimu, tas prekes parduodavo ir keliasdešimt dienų galėdavo disponuoti gautomis lėšomis. Tuo tarpu faktoringo paslaugos teikėjai reikalauja drausmingumo ir įsipareigojimų ne iš vienos, o abiejų šalių. Taigi dingsta jėgos pozicija, dėl kurios stambusis verslas sutinka bendrauti su smulkiuoju.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"