TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas sujungia jėgas ir užkariauja naujas rinkas

2016 06 06 6:11
Klaipėdos LEZ. wikipedia.org nuotrauka

Baltijos šalys investuotojams nebėra tramplinas į Rytų rinkas, o vietos įmonių pelningumui ir efektyvumui didinti lieka vienas būdas – telkti pajėgas ir jungti veiklas, – sutaria verslo konsultantai bei praktikai.

Pastarųjų metų mūsų šalies eksportuotojų veiksmai rodo, kad prisitaikyti prie geopolitinių permainų ir atrasti naujų rinkų lietuviai sugeba atsisakę konkurencinio uždarumo ir priešiškumo. Verslas tampa arba chameleoniškas ir veržlus, arba išnyksta. Apie tai kalbėta tradicinėje Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų konferencijoje „Globalus verslas: ar visos konkurencingumo galimybės išnaudotos?“.

Formos įvairios

Žygintas Mačėnas, verslo konsultacijų įmonės „SUMMA Advises“ partneris, dalyvavęs daugelio įmonių privatizavimo procesuose, įskaitant bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ akcijų pardavimą su pasauline laivybos milžine MSC susijusiai kompanijai TIL, atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalyse du pastarieji privatizavimo dešimtmečiai buvo labai skirtingi. Anksčiau užsienio investuotojai ėjo užimti rinką, ypač tai akivaizdu finansų, draudimo, prekybos, telekomunikacijų sektoriuose, o vėliau – pasinaudoti tarpine stotimi kelyje į Rytų rinkas: Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kazachstaną. Tačiau dabar Baltijos šalių vaidmuo dėl geopolitinės įtampos pakitęs.

Žygintas Mačėnas.

„Esame pasienio valstybė. Investuotojams tai daug reiškia. Todėl reikia sugalvoti, kaip gyventi toliau atsisakant nusistovėjusių dalykų. Įvedus eurą investuotojams sumažėjo rizika, esame išsivysčiusi, nors ir ne tokio aukšto lygio kaip Vakarai, šalis, tačiau sulėtėjo ūkio augimas, o rinka – prisotinta. Pasaulinė tendencija – įmonių konsolidacija, kaštų ir efektyvumo svarba. Baltijos šalių rinkose taip pat mažės žaidėjų: didieji verslai supirkinės mažesnius, užsienio investuotojų valdomos įmonės „kels rankas“, įmonės jungsis tarpusavyje, ypač ten, kur mažos pelno maržos,“– prognozavo verslo konsultantas. Jo manymu, „Lidl“ prekybos tinklo atėjimas į Lietuvos rinką – išimtis, tokių atvejų ateityje bus vis mažiau.

Kaip konsolidacija jau vyksta, patirtimi dalinosi asociacijos „Šiauliai subcontracting Cluster“ direktorė Aistė Žalevičienė. Anot jos, klasteris – tai viena iš ekonominio susivienijimo formų. Vos metus bendrai veikiančios 9 metalo apdirbimo įmonės, kai iš viso numatyta apjungti 12, jau gali pasigirsti sėkminga pardavimų pradžia. Tai, ko jos negalėjo pasiekti pavieniui, dabar nesunkiai įstengia – priimti kone kiekvieno didelio kliento užsakymą ir pristatyti užbaigtą gaminį. Ypač tai naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes jų apyvarta auga labiausiai, todėl buvę sutarta, kad asociacijos mokesčio nuolaidų niekam nebus.

Apie kitokią verslo konsolidacijos formą kalbėjo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ), pripažintos viena geriausių Europoje, direktoriaus pavaduotojas Vaidas Velykis. Jis atkreipė dėmesį, kad sumažėjus Vakarų investuotojų, į Klaipėdos LEZ ateina Rytų kapitalo, siekiančio pramonę plėsti ES rinkoje. Be mokesčių lengvatų juos čia vilioja ir aukšta darbo kokybė už konkurencingą kainą. Šiuo metu Klaipėdos LEZ vyrauja plastiko, metalo, medienos apdirbimo, maisto ruošos, logistikos ir elektronikos šakos, investicijos viršija pusę milijardo eurų.

Atidaro parduotuves

Istoriją apie gerą Lietuvos pramonės vardą, ypač maisto pramonės, ir apie sunkias, bet neįprastas mūsų gamintojams naujų rinkų paieškas – ne vienai įmonei, o grupei lietuviškų produktų – pasakojo bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ projektų vadovas Tomas Valauskas, be kita ko, akcentavęs, kad 10 metų darbo Rusijoje patirtis jam leidžia perprasti ir kitų Rytų kultūrų savitumus. Anot jo, dabar, kai matomas pastangų Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane ir Irane rezultatas, jaučia malonumą, kad Lietuvos gamintojams įkvėpė daugiau pasitikėjimo, jų nenuvylė.

Pavyzdžiui, prieš penkis mėnesius išvežęs į Gruziją po vieną europaletę mėsos ir sūrių, dabar eksportui į šią rinką apjungė 15 įmonių ir produkcijos pardavimus padidino kelis kartus. Todėl jau sulaukia skambučių ir iš tų, kurie pasiūlymo eksportuoti mažus kiekius, kartu su konkurentų gaminiais, iš pradžių atsisakė.

Kadangi tiekti produkciją į didžiuosius prekybos tinklus ganėtinai sudėtinga, buvo sumanyta steigti firmines parduotuves „Litmarket“. Šiuo metu jos yra dvi, dar dvi bus atidarytos netrukus, iki metų pabaigos veiks visa dešimtis, o 2017 metais numatyta plėtra iki 40–50 parduotuvių Gruzijoje bei Armėnijoje. Kadangi tuose kraštuose daug neįteisintų mokesčių ir neįprastų papročių, jam pavykę pasitelkti vietos partnerių. „Naujų rinkų užkariavimas – tai ėjimas į karą. Todėl geriau kartu vestis ginkluotą partnerį, turintį žvalgybos tinklą. Konsolidacija – tai partnerystė, o verslo tikslas – uždirbti“, – aiškino veiklos praktiką T. Valauskas.

Jis neslėpė, kad tuose kraštuose dirbantys Lietuvos diplomatai jį buvo nuteikę pesimistiškai, esą nepavyko įsitvirtinti kitiems, tai ir tau nepavyks. Tačiau asmeninis atkaklumas buvo stipresnis, be to, padėjo supratimas, kad nereikia keisti vietos tvarkos, tačiau prisitaikyti – įmanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"