TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas susirūpino aukštu jaunimo nedarbo lygiu

2013 11 27 15:49
Lietuvoje pernai registruotas nedarbo lygis - vienas didesnių Europos Sąjungoje. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šveicarijos didžiausia maisto produktų gamintoja „Nestle“ ketinas per trejus artimiausius metus į Europos darbo rinką įtraukti 20 tūkst. jaunuolių iki 30 metų amžiaus. Pusei jų bus sukurtos nuolatinės darbo vietos, dar 10 tūkst. gaus galimybę stažuotis ir įgyti patirties, kuri atvertų naujų galimybių.

Taip pat bus vykdoma pasirengimo darbui programa, jaunuoliai bus mokomi, kaip parašyti gerą gyvenimo aprašymą, pasiruošti pokalbiams dėl darbo

Padės įsitvirtinti darbo rinkoje

„Nestle“ kvies prie šios iniciatvyos prisidėti daugiau kaip 63 tūkst. savo tiekėjų visoje Europoje, kad šie taip pat jaunuoliams suteiktų galimybių įsidarbinti, kokytis amato, stažuotis.

„Nestlé“ kompanijos vykdomasis direktorius Europai Laurentas Freixe sako, kad verslas privalo suvokti atsakomybę dėl Europą kamuojančio jaunimo nedarbo. Priešingu atveju, situacija, kai kas ketvirtas jaunuolis iki 30 metų neturi darbo, sukels tokią socialinę krizę, kuri bus daug sunkesnė nei ekonomikos ar finansų krizės.

“Pagalvokite apie poveikį mūsų visuomenei, jei šie jauni žmonės bus palikti be pajamų, be ateities, be vilties. Toliau augdami ir investuodami Europoje, norime padaryti viską, ką galime, siekdami sustiprinti ir išplėtoti jų įgūdžius ir pagerinti įsidarbinimo galimybes, nepaisant jų išsilavinimo lygio”, – sakė jis.

Visoje Europoje įgyvendinamas Nestle“ iniciatyva neaplenks ir mūsų šalies.

„Nestle Baltics“ generalinė direktorė Marie Doušova teigia, kad privatus sektorius Europoje ir Lietuvoje yra didžiausias darbdavys, todėl verslo indėlis, siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą, yra labai svarbus.

„Kompanija „Nestlé“ didžiuojasi ilgalaikėmis tradicijomis įdarbinti jaunuolius iš mokyklų ar universitetų. O šiuo metu mes galime ir turime padaryti daugiau, padėdami jauniems žmonėms rasti darbą“, - pažymėjo ji.

M.Doušova užtikrino, kad Lietuvos jaunuoliams „Nestlé“ suteiks galimybių įgyti praktinių žinių, padėsiančių įsitvirtinti darbo rinkoje.

Svarbu teisingai pasirinkti

Lietuvos pramonininkų konfderacijos prezidentas ir bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis sako, kad verslas gali suteikti įgūdžių, bet ir patys jaunuoliai turi ateiti su reikalingomis žiniomis.

M.Doušova / LŽ archyvo nuotrauka

„Patirtis rodo, kad mūsų jaunuoliai vengia technologinių mokslų ir renkasi tokius mokslus, kuriuos paskui sunku pritaikyti. Gal tik šiemet pastebime, kad technologinius mokslus besirenkančių jaunuolių skaičius auga“, - sakė R.Dargis.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad jaunimo požiūris taip pat keičiasi. „Šiemet apie tūkstantis aukštųjų mokyklų absolventų įstojo mokytis į profesines mokyklas. Tai rodo, jog jie supranta, kad eidami pas darbdavius turi turėti, ką jiems pasiūlyti. Gabaus ir žinių turinčio žmogaus joks darbdavys neišvarys, o konkrečiam darbui reikalingi įgūdžiai įgyjami dirbant“, - teigė pramonininkų vadovas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas taip pat pabrėžė, jog jaunėms žmonės įsidarbinti yra sunkiau, nes jaunimas paprastai turi mažiau patirties ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių.

„Tai ypač aktualu kalbant apie neseniai mokslą pabaigusį jaunimą, ieškantį pirmojo darbo. Sprendžiant šią problemą reiktų galvoti apie tai, kaip padaryti, jog švietimo sistema kuo labiau atitiktų darbo rinkos poreikius, sugebėtų identifikuoti geriausias jaunų žmonių savybes ir jas ugdyti, skatintų iniciatyvumą, atsakomybės už save jausmą. Švietimo sistema turi būti lanksti, sugebėti reaguoti į nuolat besikeičiančius rinkos poreikius“, - kalbėjo V.Žukauskas.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovės Gintarės Aldonytės teigimu, versli ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas yra viena pagrindinių sąlygų sprendžint jaunimo nedarbo problemą.

„Mūsų universitetas labai glaudžiai ir aktyviai bendradarbiauja su verslu, nes matome, kad tai vienintelis kelias jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Vien paskaitose ar seminaruose neįgyjama darbui reikalingų kompetencijų. Jos įgyjamos tik dalyvaujant versle, matat kaip viskas vyksta ir iš to mokantis praktiškai“, - sakė G.Aldonytė.

Pasak G.Aldonytės, mokyklos ar universitetai turi ugdyti jaunų žmonių smalsumą, aktyvumą, sugebėjimą mąstyti anlitiškai. O verslo misija – parodyti, kaip šias savybes išnaudoti darbo rinkoje.

Kaip sėkmingą universiteto ir verslo įmonių bendradarbiavimo pavyzdį G.Aldonytė pateikia ISM vykdomą “100 Talentų” programą. Šioje programoje dalyvaujantys gabiausi studentai jau nuo pirmo kurso dalyvauja bendroje veikloje su įmonėmis, kurios “100 Talentų” programai yra skyrusios specialias stipendijas. Bje, penkias stipendijas šiai programai skyrė ir “Nestle”.

„Kartais susidaro įspūdis, kad mūsų jauni žmonės yra labai gabūs, bet dažnai nežino, kur ir kaip tuos gabumus panaudoti“, - pridūrė ISM Karjeros centro vadovė.

Tuo metu M.Doušova pabrėžė, kad tik į aukštųjų mokyklų absolventai, bet ir dar jaunesni žmonės susiduria su rimtais sunkumais, siekdami rasti vietą darbo rinkoje.

„Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria jaunimas, ypač abiturientai nuo 16 iki 19 metų amžiaus, yra pasitikėjimo ir žinių apie darbo rinką trūkumas. Turime unikalią galimybę šią problemą sušvelninti veikdami visuomenėje, kurioje gyvename ir dirbame“, - pažymėjo M.Doušova.

Skaičiai

Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje pernai registruotas vienas didesnių jaunimo nedarbo lygių Europos Sąjungoje. Jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis - nedirbančių 15-24 metų gyventojų dalis nuo visų tokio amžiaus nesimokančių ir galinčių dirbti - Lietuvoje pernai siekė 26,4 proc.

Iš 411 tūkst. 15-24 metų amžiaus Lietuvos gyventojų 121 tūkst. nesimokė ir galėjo dalyvauti darbo rinkoje, iš jų 89 tūkst. dirbo, dar 32 tūkst. nedirbo.

Jaunimo nedarbas Latvijoje pernai siekė 28,4 proc., Estijoje - 20,9 procento. Visoje ES jaunimo nedarbo vidurkis pernai buvo 23 procentai.

Didžiausias jaunimo nedarbas buvo Pietų Europos šalyse, Graikijoje jis siekė net 55,3 proc. Vokietijoje jaunimo nedarbas buvo mažiausias - 8,1 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"