TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas tebesisuka skolų karuselėje

2010 12 06 0:00
Didžiausią verslo pradelstų skolų dalį sudaro nepadengtos įskolos bankams bei kredito unijoms.
LŽ archyvo nuotrauka

Pradelsti verslo įsipareigojimai stabilizavosi prie įspūdingos 4 mlrd. litų sumos, o įmonių skolos mokesčių administratoriui vis dar auga. Nors iš atsigaunančio eksporto gyvenančios įmonės jau tvarkosi gerokai stabiliau, vidaus rinkai dirbantis verslas, įdarbinęs didžiąją dalį šalies piliečių, verčiasi neką geriau nei pernai - tai liudija didėjančios skolos komunalininkams.

Per ekonominį sunkmetį iki astronominių sumų išaugusios įmonių tarpusavio įskolos nuo antrojo šių metų ketvirčio didėja ne taip sparčiai kaip iki šiol, o spalį įmonių pradelstų skolų apimtys, palyginti su rugsėju, nepakito. Tačiau trimituoti apie gerėjančią įmonių padėtį dar anksti, įsitikinę ekspertai - daugumos ūkio sektorių įmonės tebesisuka užburtame skolų rate.

"Verslo pradelsti įsipareigojimai siekia 4 mlrd. litų - tai yra šiek tiek mažiau nei pusė viso per pirmąjį šių metų pusmetį valstybės surinkto biudžeto. Skolų augimo tempo mažėjimas nuteikia optimistiškai, tačiau bendra įsiskolinimo suma išlieka didelė. Transporto ir pramonės sektoriuose, vertinant pagal skolų sumas ir jų augimą, padėtis yra stabili, tačiau kituose sektoriuose teigiamų pokyčių dar nematyti", - konstatuoja kreditų biuro "Creditinfo" kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

"Creditinfo" duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų skolų, o vidutinė jų skola siekia 53 tūkst. litų. Didžiausią verslo pradelstų skolų dalį sudaro nepadengtos įskolos bankams bei kredito unijoms, nurodo "Creditinfo".

Didžiausių skolininkų sąrašo lyderėmis pagal dalį bendrame pradelstų įsipareigojimų portfelyje ir toliau išlieka nekilnojamojo turto ir statybų įmonės, kurias skaudžiai palietė sunkmečiu sprogęs nekilnojamojo turto burbulas ir dėl to sustojusios statybos. Šio sektoriaus įmonių pradelsti įsipareigojimai sudarė beveik 60 proc. visų verslo pradelstų skolų. Likusi įsiskolinimo dalis tenka daugiausia komunalinių paslaugų, transporto, paslaugų, viešbučių bei restoranų ir žemės ūkio įmonėms.

Apie gerėjančius verslo gebėjimus atsiskaityti iš dalies rodo ir juridinių asmenų turto areštų skaičiaus mažėjimas. Centrinės hipotekos įstaigos LŽ pateiktais duomenimis, šį spalį buvo įregistruoti 1093 turto arešto aktai, kuriais areštuotas juridinių asmenų turtas - tai du kartus mažiau nei prieš metus, praėjusį spalį. Daugiausia įmonių turto aktų įregistruota Lietuvos ūkiui ypač sudėtingų 2009 metų kovo ir balandžio mėnesiais (atitinkamai 3377 ir 3125 turto arešto aktai).

Džiūgauti dar anksti

"Padėtis palengva gerėja, įmonės tarpusavyje sugeba atsiskaityti kiek greičiau. Tačiau džiūgauti pagrindo nėra, nes padėtis atskiruose ūkio sektoriuose labai skirtinga", - LŽ tvirtina Romualdas Trumpa, kreditų valdymo bendrovės "Creditreform" direktoriaus pavaduotojas asmens skolų registrui.

Jo teigimu, atsigavus eksporto rinkoms, pagerėjimą jaučia savo produkciją į užsienio šalis parduodantys gamintojai bei įmonės, dalyvaujančios iš Europos Sąjungos fondų lėšų įgyvendinamuose projektuose. Geresniems kreditorių apyvartumo rodikliams, kurie pastebimi nuo antrojo šių metų ketvirčio, turėjo įtakos ir tai, kad dauguma įmonių, dėl skolininkų nusvilusių sunkmečio pradžioje, šiandien partnerius kredituoja gerokai atsargiau - trumpina atsiskaitymo už prekes terminą, reikalauja papildomų garantijų.

Nors bendri rezultatai liudija apie palengva gerėjančią situaciją, įmonės, kurios dirba vidaus rinkai, ir toliau patiria sunkumų dėl ženkliai sumenkusio vidaus vartojimo. "Kalbėti apie atsigavimą dar anksti. Problema ta, kad žmonių, kurie dirba vidaus rinkai - paslaugų, aptarnavimo, biudžeto srityje, mažmeninėje prekyboje - yra kur kas daugiau nei eksportuojančiose bendrovėse. Nebloga pastarųjų padėtis gerina bendrą statistiką, tačiau neatspindi didžiosios dalies šalies gyventojų padėties", - aiškina R.Trumpa.

Jo nuomone, tuo galima paaiškinti pastaruoju metu pasireiškiančią tendenciją, kad su komunalinių paslaugų įmonėmis, tiekiančiomis elektrą, šilumą, dujas, atsiskaitoma gerokai vangiau nei prieš metus, nors skolos kitų ūkio sektorių įmonėms nebeauga.

"Komunalinio ūkio apyvartumas prastėja, o tai rodo, kad daug gyventojų ir savivaldybių neturi pakankamai lėšų ir delsia mokėti už paslaugas. Tarkime, dauguma šilumos tiekimo įmonių, kurios taip pat dirba vidaus rinkai, naują šildymo sezoną pasitiko su senomis skolomis", - nurodo R.Trumpa.

"Creditreform" duomenimis, su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis šių metų antrąjį ketvirtį buvo atsiskaitoma vidutiniškai 30 dienų vėliau nei prieš metus, o atsiskaitymo terminas su kitų sektorių įmonėmis trumpėjo. Kaip LŽ nurodė kauniečius centralizuota šiluma ir karštu vandeniu aprūpinanti "Kauno energija", spalio 1 dieną skolos siekė per 47 mln. litų, o daugiausia skolingi jai buvo gyventojai (beveik 28 mln. litų) ir biudžetinės organizacijos (12,5 mln. litų). Sostinei šilumą tiekiančiai "Vilniaus energijai" šildymo sezono pradžioje vartotojai buvo skolingi apie 70 mln. litų.

Pastaruoju metu stringa ir atsiskaitymai su telekomunikacijų bendrovėmis, kurioms didžiausią nerimą kelia ne verslo ar privačių asmenų, o biudžetinių įstaigų skolos.

Mokesčių skolos - auga

Sutrikę įmonių tarpusavio atsiskaitymai, paliekantys prekes ar paslaugas pardavusias įmones be lėšų, taigi ir be galimybės laiku sumokėti mokesčius, yra viena tebeaugančios mokesčių nepriemokos priežasčių. "Mokesčių administratorius pastebi, kad mokesčių mokėtojai pastaruoju metu neturi galimybių sumokėti mokestines nepriemokas dėl ekonominio nuosmukio, kuris ypač palietė nekilnojamojo turto, transporto, statybos, paslaugų sritis. Sutriko įmonių tarpusavio atsiskaitymai, jie smarkiai vėluoja arba visai nevykdomi", - augančių mokestinių nepriemokų priežastis LŽ nurodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

VMI duomenimis, bendra mokestinė nepriemoka, atmetus mokestines sumas, dėl kurių šiuo metu vyksta mokestiniai ginčai, spalio 1 dienos duomenimis, siekė 1,57 mlrd. litų. Per metus - nuo praėjusių metų spalio - juridinių asmenų nepriemoka išaugo 350 mln. litų. Į šią statistiką įtraukti ir VMI suteikti vadinamieji mokestiniai kreditai verslui - 240 mln. litų mokestinių paskolų sutarčių sumos bei mokesčių, dėl kurių atidėjimo verslas ir VMI yra susitarę. Per šiuos metus VMI verslui iš viso suteikusi apie 250 mln. litų mokestinių kreditų.

Verslininkų norams laiku atsiskaityti su kitomis įmonėmis bei sumokėti mokesčius neretai koją pakiša ir vėluojantys savivaldybių ar valstybės valdomų įmonių mokėjimai už atliktus darbus ar pateiktas paslaugas. Pavyzdžiui, Vilniaus meras Vilius Navickas neseniai minėjo, kad sostinės savivaldybė su rangovais yra atsiskaičiusi tik už 2008 metais atliktus darbus.

Gausėja "feniksų"

Tačiau, anot V.Vildžiūnaitės, lemiamą įtaką bendros nepriemokos padidėjimui per pirmus tris šių metų ketvirčius turėjo 90 mln. litų padidėjusios bankrutuojančių įmonių nepriemokos - spalio 1 dieną tai sudarė beveik ketvirtadalį bendros nepriemokos (iš viso - 385 mln. litų).

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos LŽ pateiktais duomenimis, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius pradėti 1163 įmonių bankroto procesai, daugiausia bankrutavo prekybos (318 įmonės), statybos (248 įmonės), apdirbamosios gamybos (148 įmonės) bei transporto ir saugojimo (126 įmonės) veikla užsiimančios įmonės.

"Kalbant apie mokestinę nepriemoką, jos dydį, atsiradimo priežastis būtina paminėti ir pastaruoju metu tarp verslo įmonių paplitusį vadinamąjį "fenikso sindromą", dėl kurio nukenčia tiek valstybės biudžetas, tiek ir nesąžiningų verslininkų partneriai. Bankrutuojančios įmonės savininkas, siekdamas išvengti mokestinių prievolių valstybei ar įsipareigojimų verslo partneriams, sukuria naują įmonę, ten perkelia senosios įmonės turtą, perkelia senuosius darbuotojus, o visas skolas "palieka" bankrutuojančiai įmonei. Iš įmonės, kuri neturi nei turto, nei lėšų, mokesčių negali išieškoti valstybė, o verslo partneriai taip pat lieka be savo pinigų", - sunkmečiu pradėjusią plisti tendenciją nurodo V.Vildžiūnaitė.

Iš viso VMI nustatė 1440 atvejų, turinčių "fenikso sindromo" požymių, vien per 2010 metus tokių verslo permetimo atvejų nustatyta 740, o nepriemokos suma siekai 130 mln. litų.

Anot VMI atstovės, nuo plintančio "fenikso sindromo" vis dėlto labiausiai nukenčia ne šalies biudžetas, o kiti verslo subjektai. "Paprastai verslininkai atsakomybę už mokesčių vengimą vertina kaip didesnę riziką, todėl stengiasi juos mokėti. Dažniausiai siekiama išsisukti nuo įsipareigojimų verslo partneriams. Tačiau tai sukelia grandininę reakciją, kai pradėjus strigti įmonių tarpusavio atsiskaitymams daugėja nemokių bendrovių, kurios nepajėgia atsiskaityti su partneriais ir sumokėti mokesčių", - aiškina ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"