TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas Ukrainoje: dirba sukandę dantis

2015 03 05 6:00
Lietuviai investuotojai, kaip ir mažmeninės prekybos tinklo „Novus“ valdytojai, Ukrainoje dirba toliau.
novus.com.ua nuotrauka

„Blogai“ - taip dažniausiai padėtį Ukrainoje apibūdino „Lietuvos žinių“ kalbinti verslininkai, dirbantys karo ir ekonomikos sunkumų draskomoje šalyje. Nuo praėjusių metų balandžio, kai po Krymo aneksijos prorusiški separatistai pakėlė ginklus Donecko ir Luhansko regionuose, Ukrainos nacionalinė valiuta prarado 80 proc. savo vertės. Prognozuojama, kad infliacija šalyje šiemet sieks 26 procentus.

Šiuo metu ukrainiečiai vidutiniškai uždirba vos 150 JAV dolerių per mėnesį, tad ką nors parduoti šioje šalyje darosi vis sudėtingiau. Lietuviai verslininkai net nežino, kaip skaičiuoti Ukrainoje veikiančių gamyklų pajamas ir išlaidas, nes finansų padėtis čia keičiasi kasdien.

Net karo nepaliestoje Ukrainos dalyje dirbantys lietuviai pramonininkai arba stabdo gamybą, arba turi vienintelę užduotį – kaip nors išgyventi sunkmetį. Tačiau trauktis iš Ukrainos lietuvių verlslas kol kas neplanuoja.

Sustabdė gamyklą

Daugiau kaip 20 metų granito skaldos karjerą ir gamyklą „Seliščanskij granitnij karjer“ Ukrainoje valdanti bei didmenine prekyba užsiimanti lietuvių bendrovė „Milsa“ šių metų pradžioje sustabdė gamybą. Šios įmonės gamybos direktorius Vidmantas Strumskys LŽ teigė, kad oficialiai gamykla uždaryta dėl remonto, bet kada vėl pradės veikti, nėra žinoma. „Blogai, labai blogai“, - taip dabartinę įmonės ir visos Ukrainos ekonomikos padėtį apibūdino V. Strumskys.

Dar prieš metus granito skaldos karjerus Ukrainoje eksploatuojanti lietuvių bendrovė „Milsa“ Ukrainoje dirbo įprastomis sąlygomis. „Padėtis kontroliuojama, sunkumų nepatiriame“, - praėjusių metų vasarį LŽ teigė V. Strumskys.

Šiuo metu padėtis iš esmės pasikeitusi. „Grivina nuvertėjo, realizacija sustojusi, niekam produkcijos nebereikia. Karas. Infliacija didžiulė, savikainą sunku skaičiuoti – šiandien ji vienokia, rytoj - kitokia. Makalynė, chaosas, šiandien padėtis labai bloga“, - tvirtino pašnekovas. Granito skaldą „Milsa“ vežė iš Rovno srities, Šiaurės Vakarų Ukrainoje, netoli Baltarusijos sienos. 2013 metais įmonė Ukrainoje investavo apie 1 mln. eurų, o 2014 metais investicijas pristabdė. Į vieną iš Ukrainoje įsigytų karjerų investavo apie 10 mln. eurų. Pagrindinė įmonės produkcija buvo tiekiama Ukrainos rinkai, dalis keliavo į Lietuvą ir Lenkiją. Iš viso Ukrainoje įmonė valdo tris karjerus. Prieš metus per mėnesį įmonė išveždavo 50-80 tūkst. tonų granito skaldos.

Užduotis – išgyventi

Kartono fabriką Ukrainoje valdanti Lietuvos bendrovė „Grigiškės“ tai pat su nerimu žvelgia į ateitį. „Darbo sąlygos Ukrainoje pablogėjusios. Blogėja visos Ukrainos ekonomikos būklė. Krinta ne tik valiutos kursas, mažėja ir įmonių, ir žmonių perkamoji galia. Tai atsiliepia ir mūsų fabriko rezultatams“, - LŽ pasakojo AB „Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis.

“Grigiškės“ kartu su „Klaipėdos kartonu“ Černigovo srityje, apie 60 km nuo Baltarusijos sienos, nusipirko gofruotojo kartono fabriką. Čia gaminamos pakavimo dėžės realizuojamos Ukrainos rinkoje. 2013 metais lietuviai į gamyklą investavo beveik 3,5 mln. eurų, tačiau pernai investicijas sustabdė. 120 darbininkų įdarbinęs lietuvių fabrikas miestelyje buvo antras pagal dydį darbdavys po pieno kombinato. Pastaruoju metu darbuotojų sumažėjo iki 90. Įmonėje dirba vietos gyventojai, tik vadovas – lietuvis.

„Kas jau yra, tas sukasi, bet situacija nuolat blogėja. Per praėjusius metus grivina nuvertėjo apie 80 procentų. Galite įsivaizduoti, kiek anksčiau uždirbdavome, ir kiek – dabar. Viską, ką uždirbame, ten ir investuojame“, - teigė G. Pangonis.

Pasak jo, įmonė Ukrainoje šiuo metu dirba, bet užsakymų pernai sumažėjo, dėl to gamyba susitraukė apie 20 procentų. Pagrindiniai įmonės klientai – tabako gaminių, sulčių ir kitų produktų gamintojai - pakuočių užsako mažiau, nes dėl sumažėjusios perkamosios galios mažiau parduoda savo gaminių. „Visa kartono rinka Ukrainoje susitraukė“, - teigė G. Pangonis.

„Grigiškių“ vadovas nesiryžo vertinti įmonės ateities. Anot jo, fabrikui Ukrainoje dabar keliamas vienintelis uždavinys – pergyventi sunkmetį.

Išgirdęs LŽ žurnalisto klausimą, ar nesigaili, kad investavo Ukrainoje, G. Pangonis susimąstė. „Sunku pasakyti. Jeigu padėtis nesikeis, galima ir gailėtis. Jeigu situacija pasikeis, gal ir nesigailėsime“, - svarstė verslininkas.

Neramiai laukia 2016 metų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis LŽ tvirtino, kad Ukrainos ekonomikos nuosmukis yra labai ryškus. Vien pernai jos ekonomika susitraukė 25-30 procentų. „Ukrainoje didelė krizė“, - teigė jis.

Lietuvoje praėjusią savaitę lankęsis Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas ir buvęs šalies premjeras Anatolijus Kinachas teigė, kad Rytų Ukrainoje, kur gausu akmens anglių telkinių ir plieno pramonės gamyklų, ekonomika smuko net apie 50 procentų. Nors karas vyksta vos 10 proc. Rytų Ukrainos teritorijos, jis palietė visą regioną.

„2008 metais 1 JAV dolerį Ukrainoje galėjote nusipirkti už 4,5 grivinos, o dabar jau tektų sumokėti 27 grivinas. Vienu metu valiuta buvo smukusi dar labiau. Tai žiaurus nuosmukis, turintis ypač neigiamą įtaką Lietuvos eksportui“, - sakė G. Morkis.

Praėjusią savaitę Ukrainos nacionalinės valiutos kursas pasiekė žemumų rekordą – už dolerį prašyta 33,75 grivinos. Vėliau kursas šiek tiek pakilo.

LPK duomenimis, 2014 metais bendras Lietuvos eksportas į Ukrainą smuko apie 33 proc., o kai kurių kategorijų produkcijos dar labiau. Pavyzdžiui, metalų, chemijos produktų ir plastiko gaminių eksportuota 36 proc., elektros mašinų ir įrenginių - 49 proc., transporto priemonių - net 82 proc. mažiau negu 2013 metais. "Dabar Lietuvos įmonės Ukrainoje kelia tik vieną tikslą – išlikti. Vartojimas Ukrainoje mažėja. Vidutinė alga čia - 150 JAV dolerių, o minimali – 50 dolerių. Tai lemia ir gyventojų vartojimo įpročius“, - teigė G. Morkis.

Viena didžiausių lietuvių investuotojų Ukrainoje bendrovė „BT invest“, valdanti mažmeninės prekybos tinklą „Novus“, pasak LPK atstovo, dirba toliau ir dirbs. „Jie niekur nežada trauktis, tačiau dabar tikslas – išgyventi“, – teigė jis.

Vis dėlto LPK šiuo metu neturi duomenų, kad bent viena lietuvių įmonė būtų pasitraukusi iš Ukrainos ar ketintų tai daryti artimiausioje ateityje. Net Rusijos aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje tebedirba lietuvių „Novus“ parduotuvės.

„Anksčiau kai kurie lietuviai verslininkai pasitraukė iš Ukrainos neatlaikę korupcijos ir valstybinio reketo masto. Tiesa, kai kurios didelės įmonės tikrai kelis kartus sumažino pardavimą, tačiau iš Ukrainos nesitraukia, dirba sukandusios dantis, nes nenori prarasti kontaktų ir tikisi, kad padėtis pasitaisys“, - tikino G. Morkis.

Kaip vieną tokių įmonių LPK atstovas minėjo surimio, žuvų produktais ir krevetėmis prekiaujančią bendrovę „Vičiūnai-Ukraina“ bei kitus maisto produktų pardavėjus.

G. Morkis tvirtino, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonė „ORLEN Lietuva“ naftos produktų eksporto apimties į Ukrainą nesumažino. Įmonei esą tik kyla problemų laiku atgauti pinigus už parduotą produkciją. „Visų Ukrainoje dirbančių įmonių vadovai, su kuriais kalbėjomės, teigia, kad jų pagrindinis tikslas – išgyventi ir laukti 2016 metų. Tuomet tikimasi šiokio tokio pagerėjimo. Nors, realiai vertinant, ir 2016-aisiais gali nieko ypatingo neįvykti“, - skepticizmo neslėpė pašnekovas.

Neseniai Ukrainos centrinis bankas, siekdamas pažaboti infliaciją ir sustabdyti valiutos nuvertėjimą, bazinę palūkanų normą staiga pakėlė nuo 19,5 proc. iki 30 procentų. „Ukrainos skolinimosi kaina labai aukšta, valstybė vos suduria galą su galu. Tikimės, kad planuojama apie 17,5 mlrd. dolerių Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo parama sustiprins Ukraino galias ir šalis galės atsistoti ant kojų“, - kalbėjo G. Morkis. TVF valdyba planuoja sprendimą dėl paramos priimti kovo 11 dieną. Tuomet apie 5 mlrd. dolerių šalį pasiektų per kelias dienas. Pagalbos programa skirta Ukrainos ekonomikai atgaivinti.

Lietuvos eksporto į Ukrainą pokytis 2014 metais

Maisto prekės+6%
Chemijos ir plastiko produktai-36%
Mediena-26%
Tekstilė ir oda0%
Metalai, elektros mašinos, įrenginiai-49%
Transporto priemonės-82%
Kitos-51%
Visas eksportas -33%

Šatlinis: LPK

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"