TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas Ukrainoje – kaip basomis per stiklą

2013 12 19 6:00
Ukrainiečių piketas Vilniaus Katedros aikštėje. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dėl Kijevą krečiančios didžiausios nuo 2004 metų Oranžinės revoliucijos politinės suirutės lietuvių kapitalo įmonės sunkumų kol kas nepatiria. Tačiau pradėti Ukrainoje naują investicijų projektą būtų sudėtinga.

Vis dėlto Ukrainoje dirbantys lietuviai verslo aplinką šioje valstybėje apibūdina kaip itin nesaugią ir neprognozuojamą. Ukraina, jų teigimu, yra šalis, kurioje galingos saugumo struktūros susijusios su verslu, valstybės institucijų kaupiamos duomenų bazės naudojamos konkurentams sudoroti, didelė dalis įmonių vienaip ar kitaip susijusios su vadinamaisiais oligarchais, kur klesti biurokratija, korupcija ir šešėlinė ekonomika.

Naujiems projektams - barjerai

„Verslininkams organizuoti susitikimus su valstybės pareigūnais gali būti sunkoka. Taip pat bijau, kad nepradėtų strigti drauge su valstybės institucijomis įgyvendinami švietimo, konsultacijų projektai“, - kalbėjo Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šegžda.

Naftos produktai, anot jo, yra viena pagrindinių lietuviško eksporto prekių Ukrainoje. Mažeikių bendrovės „Orlen Lietuva“ produkcijos metinio eksporto vertė jau artėja prie milijardo JAV dolerių. Plečiamas lietuvių verslininkų prekybos tinklas „Novus“, valdantis 22 prekybos centrus.

Užsieniečiai Ukrainoje, anot R.Šegždos, jaučiasi saugiau negu vietos verslininkai, mat šie per dieną gali prarasti viską. „Pasitaiko atvejų, kai valdžia užsiundo mokesčių policiją ir ši grasina: arba kalėjimas, arba atiduodi verslą... Tokie dalykai prasideda, kai verslininkas pasieka tam tikrą lygį, kai jį pastebi tam tikros struktūros (visuose regionuose yra prezidento įgaliotų žmonių). O prisikabinti galima visada. Tada verslas beveik atimamas, įmonės perrašomos“, - pasakojo R.Šegžda.

Vis dėlto lietuvių kapitalo bendrovėms, jo nuomone, tai negresia. „Sunkiau vietinėms įmonėms. Kad jaustųsi saugesnės, jos ieško užsienio partnerių. Dar nepasitaikė, kad taip šiurkščiai būtų išvaikyta kokia nors lietuvių įmonė", - pabrėžė komercijos atašė.

R.Šegžda teigia, jog mūsų verslininkams nereikėtų bijoti investuoti. „Ukrainos rinka didelė, visuomenė į lietuvius žiūri labai teigiamai. Prekės ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ čia beveik tolygus ženklui „Pagaminta Japonijoje“. Nors „Orlen“ gamykla priklauso lenkams, Ukrainoje jos produktai reklamuojami kaip lietuviški. Ir tai yra geriau. Lietuviška produkcija ukrainiečiai pasitiki labiau nei lenkiška“, - tvirtino R.Šegžda.

Atokiau nuo Kijevo ramu

„Mūsų gamykla toli nuo Kijevo politinių sūkurių, todėl neramumų nejaučiame, dirbame įprastai“, - sakė Černigovo srityje, apie 190 km nuo Kijevo, kartono dėžių fabriką valdančios bendrovės „Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis.

Nuo 2006 metų beveik 12 mln. litų į gamyklą investavęs „Klaipėdos kartonas“, priklausantis „Grigiškėms“, Ukrainos miestelyje yra antras darbdavys po pieno kombinato. Lietuvių valdomoje įmonėje dirba 120 žmonių.

G.Pangonis užsiminė, kad beveik tūkstančiui klientų Ukrainos rinkoje gofruoto kartono dėžes parduodančiam fabrikui kartais sudėtinga dirbti dėl vagonų trūkumo. „Verslo klimatas Ukrainoje nėra lengvas. Neramu dėl valiutos stabilumo. Per krizę grivina devalvuota 30 procentų. Dabar Ukraina taip pat turi finansinių problemų, tad baimė dėl galimos devalvacijos išlieka“, - kalbėjo jis.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas tikino, kad jų įmonei Ukrainoje sunkumų nekyla: „ Nesame gavę signalų, jog kas nors būtų sutrikę.“ „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauja bendrame Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių, uostų krovos kompanijų ir Klaipėdos, Iljičiovsko bei Odesos uostų projekte „Vikingas“. Jis, anot A.Šimėno, įvardijamas kaip vykęs.

Atsiliepė Rusijoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys atkreipė dėmesį, kad dėl įvykių Kijeve ir Lietuvos proeuropietiškos pozicijos Ukrainos atžvilgiu nukentėjo ne tiek šioje šalyje, kiek Rusijos rinkoje dirbantys lietuviai. Tuo metu fabrikus Ukrainoje turinčios Lietuvos bendrovės „Putokšnis“, „Grigiškės“, granitą ir dolomito skaldą kasanti „Milsa“, prekybos centrų tinklą „Novus“ valdanti BT INVEST, prestižinius daugiabučius statančios ir kitos verslą plėtojančios įmonės apie nuostolius ar trikdžius nepraneša.

„Iš jų neturime žinių, kad dėl pastarųjų dienų ir savaičių įvykių būtų pablogėjusi verslo aplinka. Kita vertus, Ukraina savaime yra sunki rinka. Daug problemų kyla su vietos valdžia, mokesčių administravimu, muitinės procedūromis, susigrąžinant pridėtinės vertės mokestį“, - aiškino G.Rainys.

LPK viceprezidentas priminė Lietuvoje viešėjusių Ukrainos pramonininkų baimes, kad jų šalyje nepasikartotų Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio istorija. „Lietuvoje atsivėrus rinkai nemaža dalis pramonės įmonių nukentėjo arba bankrutavo. Ukrainiečiai nori išlaikyti pramonę, turėti tam tikrus saugiklius, o Rytų Ukrainoje yra nemažai nuogąstavimo, kad Rusija nepritaikytų sankcijų, panašių į tas, kurias taikė Lietuvos vežėjams ir pieno produktų gamintojams“, - dėstė G.Rainys.

Tačiau jis įsitikinęs, kad Ukraina, pasirinkusi europietišką kelią, turėtų didžiulės ekonominės naudos. „Šiemet Ukraina prikūlė 56 mln. tonų grūdų. Bet ji be importo muitų į Europą gali eksportuoti tik 1 mln. tonų grūdų, nes nėra pasirašiusi asociacijos sutarties su ES. Šiuo atveju grūdų perdirbėjai ir ūkininkai netenka dalies pajamų“, - teigė G.Rainys.

Nesaugi, bet viliojanti rinka

Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, o dabar „Arvi“ įmonių grupės tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas Algirdas Kumža pabrėžė, kad bendras verslo klimatas Ukrainoje pastaraisiais metais ir mėnesiais buvo itin prastas. „Ukraina jau keletą metų yra Pasaulio banko ir kitų tarptautinių finansinių institucijų reitingų apačioje. Turiu galvoje mokesčių sistemą, turto apsaugą ir kitus dalykus“, - sakė jis.

Su ukrainiečiais verslininkais bendraujantis A.Kumža neslėpė, kad jie dažnai mini mokesčių inspektorių agresyvumą, menką nuosavybės apsaugą. „Pastaruoju metu šie žmonės mąsto, kaip apskritai išsaugoti verslą, kai į tavo kiemą įvažiuoja autobusas, pilnas ginkluotų vyrų. Kai tiesiog gali atimti įmonę. Per susitikimus su Ukrainos verslininkais ir jų asocijuotomis struktūromis dabar ši tema yra pagrindinė“, - tvirtino buvęs ambasadorius.

Tuo metu, buvo rašoma Ukrainai daug žadanti asociacijos sutartis su ES, pasak A.Kumžos, derybininkams už nugaros vyko kiti dalykai – blogėjo verslo klimatas, vešėjo korupcija ir ekonominė situacija artėjo prie bankroto. Tačiau „Arvi“ įmonių grupė neatsisako planų investuoti Ukrainoje, nors verslo klimatas čia ne itin palankus. „Turime Kijeve savo atstovybę, nuolat dirbame su partneriais, rengiame projektus, analizuojame padėtį. Niekada neatsisakysime ketinimų dirbti Ukrainoje“, - pažymėjo A.Kumža.

Šioje šalyje „Arvi“ norėtų plėtoti pagal amerikietiškas technologijas gaminamų ir pasaulyje populiarių trąšų verslą arba gyvūninės kilmės atliekų perdirbimą ir kaulų miltų bei riebalų gamybą, arba kalakutų verslą. „Su Lietuvoje įgyta patirtimi ir sukurtomis technologijomis norėtume ateiti į Ukrainą. Ši milžiniška rinka dar nepripildyta. Tokių kaip „Arvi“ fabrikų, naudojančių vakarietiškas technologijas, ten paprasčiausiai nėra“, - kalbėjo A.Kumža.

Ar „Arvi“ įžengs į Ukrainą, anot jo, priklausys nuo to, ar valstybė galės lietuvų investicijoms suteikti vyriausybės garantijas ir turto apsaugą. Dėl to dabar ir deramasi su Ukrainos valdžia.

Baltarusija patrauklesnė

„Didelių trukdžių dėl politinės padėties kol kas nejaučiame, bet Ukraina yra tokia šalis, kur trukdžių visada pakanka. Jeigu Ukraina liks Rusijos glėbyje, padėtis ilgainiui nesikeis“, - prognozavo telekomunikacijų technologijų, elektronikos ir programų sistemų bendrovės „Ruptela“ generalinis direktorius Andrius Rupšys.

Pasak verslininko, ukrainiečiams dar būdingas sovietinis mentalitetas, daugelis suka galvas, kaip ką nors pavogti, apgauti. „Žmonės gyvena šia diena. Mūsų bendrovės planuoja kelerius metus į priekį, o ten daug įmonių vadovų galvoja, kaip paimti pinigus šiandien, rytoj tebūnie kas bus“, - dėstė jis.

A.Rupšio nuomone, Baltarusija šiandien investicijų požiūriu yra gerokai patrauklesnė nei didesnį ekonominį potencialą turinti Ukraina. Pavyzdžiui, muitinės procedūros Baltarusijoje trunka vieną dieną, Ukrainoje – savaitę ir daugiau. Įsteigti įmonę Baltarusijoje pavyktų per dieną, Ukrainoje tai gali užtrukti net pusę metų.

„Susigrąžinti iš valstybės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) beveik neįmanoma. Pagal įstatymą tokia galimybė numatyta, tačiau biudžete nėra pinigų, tad ieškoma priekabių, kaip PVM negrąžinti“, - dalijosi įspūdžiais dvejus metus Ukrainoje dirbantis verslininkas.

A.Rupšys šioje valstybėje nesijaučia labai saugus, tačiau mesti verslo neketina. „Rytų šalyse visko gali būti, bet, kaip sakoma, bijai vilko – neik į mišką. Mūsų verslui nereikia didelių kapitalinių investicijų, daugiau investuojame į žmones, tad ir rizika mažesnė“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"