TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas universitetų nelepina parama

2016 02 03 6:00
Šalies verslas aukštųjų mokyklų neapipila pinigais, tačiau universitetai pažymi, kad bendradarbiavimo ryšiai su juo stiprėja.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors verslas suinteresuotas, kad aukštosios mokyklos jiems parengtų kvalifikuotų specialistų, pats prie švietimo sistemos raidos prisideda vangokai. Iš visos paramos, kurią įvairioms sritims skiria verslas ir fiziniai asmenys, aukštajam mokslui tenka vos 2 procentai.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais įvairioms sritims remti fiziniai ir juridiniai asmenys skyrė 116 mln. eurų. Iš jų visam švietimui teko 9,8 mln. euro, o aukštosioms mokykloms – tik 2,23 mln. eurų. Vadinasi, iš visos skirtos paramos aukštajam mokslui teko apie 2 procentai. Tiesa, į šią statistiką neįtraukta gyventojų skiriama 2 proc. parama nuo gyventojo sumokėto pajamų mokesčio (GPM). Tačiau ji, kaip teigia patys universitetai, irgi nedidelė.

Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tokiu būdu per metus gauna tik apie 3 tūkst. eurų ir šias lėšas skiria neįgaliųjų programai, o Vilniaus universitetas (VU) – 15 tūkst. eurų.

Aukštųjų mokyklų pateikti duomenys rodo, kad Lietuvos ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų skiriamos lėšos pernai buvo šiek tiek didesnės. 2013 metais vienam universitete besimokančiam asmeniui jos sudarė 2 tūkst. eurų, o 2014 metais – 2,2 tūkst. eurų.

„Reikia pripažinti, kad žvelgiant į bendrą Lietuvos vaizdą matyti tik bendradarbiavimo tarp verslo ir aukštojo mokslo daigai. Šią kultūrą dar tikrai reikia auginti. Universitete teko nemažai bendradarbiauti su JAV ir galiu pasakyti, kad kultūriniai skirtumai ten ir čia yra nesulyginami. Tai suprantama, nes Lietuvoje ši kultūra tik formuojasi“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.

Rėmimo kultūra auga

VGTU skaičiuoja, kad per metus iš juridinių asmenų gauna 150–200 tūkst. eurų paramos.

Kauno technikos universitetas (KTU) pažymi, kad įmonių, norinčių dirbti kartu su universitetu, nuolat daugėja ir per pastaruosius metus šiam universitetui paramos skyrė apie 389 tūkst. eurų.

VDU pernai gauta parama siekė kiek mažiau nei 400 tūkst. eurų.

VU informavo, kad 2015 metais juridinių asmenų suteiktos universitetui paramos pinigais ir kitu turtu vertė buvo maždaug 361,4 tūkst. eurų. Kartu su fizinių asmenų parama bendra parama siekė 419,3 tūkst. eurų. Parama pinigais VU universitetui pernai, palyginti su 2014-aisiais, padidėjo 104,8 tūkst. eurų.

„Verslo įmonės turi interesą geriau parengti savo potencialius darbuotojus. Universitetus remia ir asociacijos, kurios siekia, kad darbo rinkoje atsirastų vienos ar kitos srities specialistų ir kad jie būtų labiau kvalifikuoti. Aukštųjų mokyklų rėmimo kultūra po truputį auga, o bendri paramos skaičiai dabar yra tokie kaip prieš krizę, 2009 metais, – pasakojo VGTU plėtros prorektorius prof. dr. Alfredas Laurinavičius. – Vis dėlto Lietuva yra maža, šalyje nėra pakankamai turtingų žmonių, kurie galėtų tapti filantropais. Matyt, laikui bėgant tai keisis. Tikimės, kad vidurinė klasė bus turtingesnė ir galės atlikti misiją – stiprinti švietimo sistemą. Užsienio praktika rodo, kad ten aukštųjų mokyklų rėmimas yra daug aktyvesnis.“

Pašnekovo manymu, įtakos universitetų paramos mastui turi ir šalyje veikiančių stambių įmonių skaičius, jų pajamų dydis.

VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Kirlytė atkreipė dėmesį, kad universitetai visame pasaulyje ieško palankiausių bendradarbiavimo su verslu formų, pavyzdžiui, JAV aktyviai veikia neliečiamojo kapitalo fondai, kurių generuojamos lėšos smarkiai prisideda prie mokslo kokybės gerinimo ir inovacijų skatinimo. Modernūs universitetai Europoje taip pat pradeda ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių ir atveria naujas verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes.

Dėl neišvengiamos biudžeto asignavimų dalies mažėjimo Vilniaus universitetas esą taip pat ieško naujų pajamų diversifikavimo būdų ir naujų veiklos finansavimo šaltinių. „Siekiant iš esmės pagerinti mūsų visuomenės gebėjimą konkuruoti globaliame pasaulyje, Lietuvoje būtini nauji ir drąsūs sprendimai, suteikiantys pozityvų impulsą verslo, švietimo sistemos ir mokslo bendradarbiavimui“, – teigė pašnekovai.

Paramą inicijuoja patys universitetai

J. Kiršienė pažymėjo, kad palyginti nedidelė parama universitetams nėra vien nesusiformavusios verslo kultūros ženklas. Jos manymu, ieškoti susikalbėjimo turėtų abi šalys, o ypač universitetai. Būtent jie turi parodyti verslui ir socialiniams partneriams, kokios naudos duoda verslo teikiama pagalba universitetui.

„Rėmimo kultūra auga, ir mes darome viską, kad ši tendencija stiprėtų. Dėl to, pavyzdžiui, atsirado VDU Verslo praktikų centras – raginame verslą prisidėti savo ekspertizėmis, siūlyti studentams atvejus iš gyvenimiškos praktikos. Verslo dalyvavimas universiteto veikloje yra irgi parama“, – įsitikinusi pašnekovė. Jos teigimu, verslas prie universiteto gerovės prisideda įvairiais būdais remdamas konferencijas, parodas ar koncertus, gana aktyviai skirdamas nuolatines ar vienetines stipendijas.

VGTU, kaip pasakojo A. Laurinavičius, yra parengęs rėmimo strategiją, turi nuolatinių partnerių, kurie remia įvairias programas, pavyzdžiui, studijų proceso palaikymo plėtros programą, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei doktorantūros programą, ūkio ir administravimo programą, studentų rėmimo programą. Kai kurias šių programų inicijuoja verslas, bet dažnai pats universitetas kreipiasi į verslo atstovus dėl probleminių sričių. Taip atsiranda tikslinės paramos atvejų, kai įmonės pagal poreikį skiria lėšų komandiruotėms, mokslinei įrangai, mokomajai literatūrai ir kitiems dalykams, sustiprinantiems mokymo programas ar mokslinius tyrimus. Taip pat vyksta įvairūs vienkartiniai renginiai arba projektai, kuriuos remia verslas.

VU, pasak E. Kirlytės, taip pat yra įvairių paramos priemonių: įmonės aprūpina mokslines laboratorijas ir auditorijas šiuolaikine modernia įranga, neretai – įvairia studijų ir moksline literatūra, finansiškai remia stažuotes bei tyrimus. Tokie fondai kaip dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas, Baltijos-Amerikos laisvės fondas ir kiti paramą skiria ne tik mokslo tiriamajai veiklai, bet ir gabiausiems bei perspektyviems studentams. Vardines stipendijas steigia ne viena žinoma šalyje veikianti kompanija.

KTU viešųjų ryšių projektų vadovė Eglė Šliurpaitė nurodė, kad apie 30 proc. visos universitetams skiriamos paramos sudaro studentų parama stipendijomis, o didžioji dalis – 70 proc. – paramos skiriama laboratorijoms įrengti, mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, konferencijoms, renginiams ir kt. Kadangi mokslas ir verslas šiandien yra neatsiejami dalykai, verslo atstovus stengiamasi kuo labiau įtraukti į universiteto veiklą: jie kviečiami prisidėti prie studijų programų kūrimo, dalyvauti paskaitose. Vis daugiau KTU studentų atlieka semestrinius projektus ir baigiamuosius darbus Lietuvoje veikiančioms įmonėms aktualia tematika. Daugelis būsimų specialistų atlieka praktiką Lietuvos ir užsienio įmonėse.

Skirtingi lūkesčiai

Gana nedidelė verslo skiriama parama aukštosioms mokykloms iš dalies gali būti paaiškinta kritišku verslo požiūriu į švietimo sistemą.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2015 metais pristatytas tyrimas parodė, kad kritiškesne nuomone pasižymi tos grupės, kurios turi didesnį tiesioginį sąlytį su darbo rinkos pasauliu, – tai darbdaviai ir absolventai.

Darbdavių, ypač privataus sektoriaus, nuomone, per pastaruosius penkerius metus studijų kokybė pablogėjo arba išliko panaši. 44 proc. darbdavių, atsižvelgdami į absolventų studijose įgytas žinias, mano, kad darbui jie nėra pasirengę. Darbdaviai labiausiai pasigenda absolventų gebėjimo priimti sprendimus (84 proc.) ir mąstyti analitiškai (77 proc.).

„Darbdavių lūkesčiai ne visada pagrįsti, – verslo kritiką aukštosioms mokykloms atrėmė A. Laurinavičius. – Jie norėtų, kad į darbo rinką ateitų konkrečiai darbo vietai parengtas darbuotojas, bet juk universitetinės aukštosios mokyklos parengia žmogų, galintį prisitaikyti prie vienos ar kitos darbo vietos. Siauros specializacijos specialistas Lietuvoje nesuras darbo – juk tai nedidelė rinka, kurioje nėra didelio darbdavių pasirinkimo. Jei norime rengti specialistus pirmiausia savo rinkai, o ne Europos, jie turi būti platesnio profilio, o darbovietė specialistą konkrečiai darbo vietai turi pritaikyti pati.“

J. Kiršienė pabrėžė, kad dažniausiai tam tikri dalykai blogai vertinami dėl nežinojimo. Esą dažnai neišmanoma, kaip universitetai veikia, kaip ir kodėl būtent taip rengiami specialistai. „Tačiau kai verslas įsitraukia į procesą ir tampa jo dalimi, požiūris labai dažnai pasikeičia“, – sakė ji.

Aukštųjų mokyklų požiūriu, kaip rodo tyrimas, pagrindinis darbdavių vaidmuo yra suteikti praktikos vietų. Tačiau didžioji dalis darbdavių teigia, kad skirti tinkamai dėmesio praktikantui įmonėse trūksta žmogiškųjų išteklių, o patiriamos sąnaudos įmonei neatsiperka.

Vienam universitete besimokančiam asmeniui teko lėšų, tūkst. eurų

Finansavimo šaltinis2013 m.2014 m.
Valdžios sektorius33,3
Šalies ir užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys22,2
Iš viso pagal finansavimo šaltinius55,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"