TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas už litą - aukso gysla?

2009 05 11 0:00
Vidutinio dydžio verslų kainos, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjusios 10-70 proc., nelygu ūkio šaka ir bendrovės pobūdis.
LŽ archyvo nuotrauka

Verslas šiuo metu neretai parduodamas ne todėl, kad iš jo tikimasi uždirbti, o dėl to, kad norima atsikratyti skolų naštos. Akivaizdu, kad neretai parduoti verslą būna jau per vėlu.

Dažniausiai norima parduoti įmones iš tų sektorių, kuriems skaudžiausiai įgnybo sunkmetis - tai statybos, logistikos, tekstilės, viešojo maitinimo įmonės. Smulkios, neturinčios konkurencinių pranašumų įmonės naujo savininko sulaukia nebent už simbolinę kainą. Verslo pardavimo ir pirkimo tarpininkai mato, kad ypač suaktyvėjo įmonių, nebevykdančių veiklos, paklausa.

Perka "už dyką".

Verslo pirkimo ir pardavimo rinkoje šiuo metu juntamas laukimas. Taip teigia Linas Kliukas, UAB "Investment House" finansų analitikas. Šiuo metu, jo nuomone, verslą galima parduoti tik už simbolinę kainą - tai galimybė įsigyti verslą "už dyką" ir mėginti, pasinaudojus žiniomis bei investicijomis, jį atgaivinti. "Mūsų krašto verslininkus tokios galimybės vilioja - jie aktyviai domisi ir svarsto pasiūlymus, tokia prekyba vyksta", - sako jis.

Skolų našta priklauso nuo parduodamos bendrovės dydžio - ji gali būti nuo kelių tūkstančių litų iki milijoninių sumų.

Svarbus faktas parduodant verslą už simbolinę kainą taip pat yra turto rinkos nelikvidumas, t. y. jei įmonė norėtų parduoti turtą, reikėtų jį parduoti už trečdalį ar pusę jo likutinės vertės, nes šiandien niekas už likutines vertes nebeperka. Pirkėjai naudojasi padėtimi, kuri leidžia įsigyti turtą beveik pusvelčiui.

Pasak analitiko, parduodamos įmonės balanse svarbus faktorius - kad skolų eilutė išlieka nepakitusi: jei yra 1000 litų skola - tiek bankui ir reikės grąžinti. "Tuo metu turto eilutę norint parduoti turtą reikėtų gerokai diskontuoti, t. y. jei turimo automobilio vertė yra 10 tūkst. litų, norint jį greitai parduoti, greičiausiai pavyktų gauti tik maždaug 5 tūkst. litų", - aiškina L.Kliukas.

Jo nuomone, dabartinė ekonomikos padėtis atveria didžiules galimybes praturtėti naudojant žinias, patirtį ir neinvestuojant didžiulių sumų.

Kainas nustato pirkėjai

Šiuo metu ekonomikos stabdį jaučia beveik visas ūkis, net valstybinis sektorius. "2007 metais, 2008-ųjų pradžioje rinkos kainas diktavo pardavėjai - "nenori - nepirk, yra kitų pirkėjų". Tokia pardavimo "taktika" dominavo rinkoje. Buvo vykdoma daugybė tiek strateginių, tiek finansinių sandorių. Šiuo metu kainas nustato pirkėjas. Siūlymai - įvairūs, bet vis rečiau remiamasi išsamia analize. Pardavimo pasiūla didėja - kiekvieną savaitę gauname pasiūlymą parduoti verslą, tačiau ne visais atvejais būna ką pardavinėti", - apie per metus pasikeitusią situaciją verslo pardavimo srityje pasakojo L.Kliukas.

Anot jo, gerokai sumažėjo sandorių už prognozuojamų pelnų kainas. Iki krizės verslų kainos buvo vertinamos pagal 5 metų EBITDA. Dabar tokių prognozių mažėja, verslą vertina pirkėjas, siūlydamas savo kainą. Pardavėjui su ja nesutikus, pirkėjai laukia.

L.Kliukas teigia, kad smulkesnių verslų pardavimas aktyvesnis, ypač suaktyvėjo įmonių, nebevykdančių veiklos, paklausa - daugelis verslininkų planuoja veiklos ir turto atskyrimą, prasideda finansinių struktūrų kūrimo metas. Tad kyla poreikis įsigyti tokia pat veikla užsiimančią įmonę ir perskirstyti įmonės aktyvus.

Analitikas tvirtina, kad dabar itin daug norinčiųjų parduoti individualias įmones, tačiau tokių verslų pardavimą apsunkina teisinė bazė ir ekonominės sąlygos - kreditoriai nesutinka pakeisti įmonės formos, pavyzdžiui, iš individualios įmonės į UAB.

"Didžiausia verslo pasiūla yra iš labiausiai sunkmečio paliestų sričių - logistikos, statybos, tekstilės. Paklausios išlieka tik rinkos lyderės ar visas licencijas turinčios įmonės. Smulkias ar neturinčias konkurencinių pranašumų įmones parduoti sudėtinga, nebent už simbolinę kainą", - sako pašnekovas.

Susivokia jau atsidūrę duobėje

Dažniausiai verslo savininkai dėl jo pardavimo į tarpininkus kreipiasi tada, kai jau matomi didžiuliai neigiami padariniai įmonių finansams. "Norintiesiems parduoti verslą svarbu suvokti, kad šis procesas užtrunka. Verslą kur kas lengviau parduoti, kai įmonės finansinę padėtį dar įmanoma stabilizuoti, verslo struktūra parengta pardavimui (apie spartų augimą šiuo metu neverta kalbėti)", - teigė jis.

Skolos bankams - vienas didžiausių verslo pardavimo stabdžių. Bankai labai lengvai dalijo kreditus, tai ir paskatino bendroves itin daug skolintis. Jų skolos įkeitus asmeninį akcininkų turtą arba asmeniniai akcininkų laidavimai už kreditus šiuo metu ypač apsunkina verslo pardavimo sandorius.

"Anksčiau bankas už 100 tūkst. litų paskolą sutiko įkeisti 100 tūkst. litų vertės siekiantį akcininko turtą. Dabar užstato turbūt reikėtų bent triskart didesnio", - kaip pavyzdį pateikia jis.

Vadinamojo šeimos verslo pardavimas sunkiai įmanomas be veiklų atskyrimo - sunku ar visiškai neįmanoma parduoti verslo, kai viena įmonė vykdo kelias nesusijusias veiklas.

Pigo iki 70 procentų

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačių laikotarpiu 2008 ir 2007 metais, matomas verslo pardavimo sandorių sumažėjimas. Taip tikina Valdemaras Vaičekauskas, bendrovės "Hortus Investment Banking" direktorius ir valdybos pirmininkas.

"Savininkai vis labiau domisi galimu verslo pardavimu arba jo įsigijimu, nes nori toliau jį plėtoti ribodami išlaidas ir išgaudami sinergijas, arba realizuoti versle sukurtą vertę", - dėstė jis.

Vidutinio dydžio verslo įmonių kainos, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjusios 10-70 proc., nelygu ūkio šakos ir bendrovės pobūdis. "Lietuvoje ir Baltijos šalyse paprastai paviešinama apie trečdalį įvykdytų verslo pirkimo-pardavimo sandorių", - minėjo V.Vaičekauskas.

Pasak jo, Lietuvos bankai dar gana konservatyviai žiūri į verslo įsigijimo finansavimą. Jo teigimu, įsigyti verslą suinteresuoti asmenys šiandien labiausiai domisi tokiomis bendrovėmis, kurių pardavimas ir pinigų srautai sumažėjo santykinai nedaug ir kurios turi ilgalaikės plėtros perspektyvą arba nėra labai jautrios verslo ciklams. Svarstomos kelių bendrovių sujungimo galimybės norint mažinti sąnaudas, sėkmingai konkuruoti ir plėstis.

"Dabar įsigyti verslą labiausiai stengiasi strateginiai investuotojai, kurie pirkdami įmonę naudoja didžiąją dalį nuosavų lėšų ir nedaug skolinasi iš bankų. Taip pat teiraujamasi dėl verslo perdavimo jaunesnei kartai, savo vaikams", - pasakojo V.Vaičekauskas.

Jis pažymėjo, kad daugėja pasiūlymų pirkti verslą už simbolinę vieno lito kaina. Tokiais atvejais dažniausiai pirkėjui siūloma perimti ir pardavėjo skolas bei įsipareigojimus ar kitokių problemų šleifą.

"Tačiau, atsižvelgiant į situaciją, tiek pardavėjui, tiek pirkėjui tai gali būti naudinga. Įsipareigojimai kreditoriams yra normalaus verslo proceso dalis, tik svarbu, kad jie neviršytų normos ribų - bendrovė nebūtų praskolinta ir būtų vykdomos atsiskaitymų rizikos valdymo procedūros. Mums įdomiausios įmonės, kurių skolų ir pelno prieš nusidėvėjimą bei palūkanas (EBITDA) santykis yra ne didesnis kaip 3", - teigė jis.

Sandoris - tuoj pat

Verslo ir investicijų centro direktorius, verslo ir teisės konsultantas Andrius Misiukas sako pastebėjęs tendenciją, kad daugėja parduodamų verslų, turinčių laikinų ar didelių finansinių problemų. Ieškoma ne tik viso verslo pirkėjo - dažnai siūloma įsigyti kontrolinį akcijų paketą investuojant į įmonę ir padedant jai plėsti veiklą arba išspręsti finansines problemas. "Palyginti su ankstesniais metais, pirkimo-pardavimo terminai yra gerokai sutrumpėję. Jeigu tik atsiranda pirkėjas, galintis sumokėti norimą sumą, pardavėjai pasiryžę sandorius pasirašyti vos ne tą pačią dieną", - pasakojo A.Misiukas.

Dažniausiai, pasak jo, parduodami restoranai, kavinės, statybų sektoriaus, transporto ir baldų gamybos įmonės. Taip pat siūlomi interneto projektai, darbuotojų atrankos bei įdarbinimo įmonės.

Investuotojus dažniausiai domina tokios įmonės, kurias įdėjus pinigų ir darbo galima atgaivinti bei išplėsti.

Šiandienos investuotojas - dažniausiai naujokas, tačiau nebūtinai aklai rizikuojantis. "Tačiau dažnai pirkėjams trūksta patirties, jie mažai išmano apie perkamą verslą ir net sritį, kurioje dirba įmonė. Tiesiog turintys laisvų pinigų ir norintys juos kur nors "įsukti" žmonės, - pirkėją apibūdina A.Misiukas.

Verslas, kuris dar gali būti parduotas, turi nuo 50 iki 200 tūkst. litų skolų. "Žinoma, jis turi turėti nemažai ir savo turto, kad investuotojai juo domėtųsi. Skola vienam kreditoriui paprastai neviršija 10 tūkst. litų. Didesnės skolos dažniausiai būna mokesčių inspekcijai, socialiniam draudimui, bankams", - vardijo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"