TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas vis labiau priklausomas nuo brangstančios energijos

2013 02 20 13:17
Dėl brangstančių energetinių išteklių pagrindinių ūkio sektorių įmonės gali negauti nuo 1,1 iki 3,7 mlrd. litų tikėtino pelno. / Arvydo Jockaus nuotrauka

Pagrindiniai Lietuvos ūkio sektoriai per metus tapo dar labiau priklausomi nuo energetinių išteklių kainų pokyčių. 

Audito, mokesčių ir konsultacijų kompanija „KPMG Baltics“ pristatė antrąjį kasmetinį „Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos kainų pokyčiams“ tyrimą, kurio tikslas – įvertinti, kokią įtaką energijos kainų pokyčiai turi Lietuvos įmonių sąnaudoms.

Tyrimo rezultatai parodė, kad šiais metais, palyginus su 2012 m. skelbto analogiško tyrimo rezultatais, Lietuvos verslo pažeidžiamumas dar labiau išaugo.

Priklausomai nuo galimo scenarijaus (optimistinis, realistinis ar pesimistinis), dėl brangstančių energetinių išteklių pagrindinių ūkio sektorių įmonės gali negauti nuo 1,1 iki 3,7 mlrd. litų tikėtino pelno. Kaip ir pernai, labiausiai pažeidžiamais verslo sektoriais išlieka statyba ir transportas, o prekybos ir paslaugų sektorius energijos kainų pokyčiai paveikia mažiausiai.

Išlaidos energijai mažina konkurencingumą

„Tyrimo rezultatai parodė, kad energetinių išteklių kainų svyravimai tampa vis opesne problema Lietuvos įmonėms – didėjančios sąnaudos kurui, elektros ir šilumos energijai tirpdo įmonių pelną ir mažina jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose“, - teigė „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.

Eksperto teigimu, po ekonominio nuosmukio Lietuvos ekonomika auga – įmonės plečiasi, didina produkcijos apimtis, o tam reikia daugiau energetinių išteklių. Pavyzdžiui, pernai elektra ir šilumos energija įmonėms brango 12 proc., kuras – 20 proc., tačiau bendros įmonių sąnaudos energijos ištekliams didėjo net 61 proc.

„Kylanti Lietuvos ekonomika reikalauja daugiau energetinių išteklių – ši priklausomybė yra akivaizdi, nes mūsų šalies ekonomikoje dominuoja daug energetinių sąnaudų  turintys pramonės, transporto sektoriai“, - komentavo „KPMG Baltics“ partneris.

Tarptautinių ekspertų prognozės dėl energetinių išteklių kainų nėra optimistinės – žvelgiant į kelerių artimiausių metų perspektyvą, nėra numatomo staigaus naftos, gamtinių dujų bei akmens anglies kainų kritimo. Tikėtina, kad išsilaikys dabartinės kuro brangimo tendencijos. Tai patvirtina ir KPMG atlikta tarptautinių energetikos kompanijų vadovų atlikta apklausa, kuri rodo, kad šių kompanijų lūkesčiai – 10 proc.  brangesnė nafta jau 2013 m.

Verslo pažaidžiamumas didės

Pasak R. Kasperavičiaus, tikėtina, kad esant šioms tendencijoms, verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams išliks didelis, todėl Lietuvai svarbu imtis priemonių pažeidžiamumui mažinti.

„Siekiant sumažinti verslo pažeidžiamumą nuo energijos kainų pokyčių, valstybei reikia imtis kompleksinių priemonių - diversifikuoti pirminius energetinių išteklių šaltinius, skatinti didesnę pridėtinę vertę kuriančius verslo sektorius, didinti energijos išteklių vartojimo efektyvumą“, - pabrėžė „KPMG Baltics“ partneris.

Pasak eksperto, platesnė pirminių energijos šaltinių diversifikacija sudarytų daugiau galimybių įsigyti energijos išteklių už palankesnę kainą ir mažintų priklausomybę nuo kainų svyravimų.  Didesnę pridėtinę vertę kuriantys ekonomikos sektoriai (pavyzdžiui, aukštosios technologijos) sunaudoja mažiau energijos.

Be to, Lietuvos verslui svarbu didinti energijos išteklių vartojimo efektyvumą pagal ES energetikos efektyvumo direktyvoje nurodytas gaires.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektoriaus bei Energetinio saugumo tyrimų centro vadovo prof. Juozo Augučio, tyrimas, bus labai naudingas Lietuvos verslui ir politikams. „Atliktas profesionalus tyrimas labai reikalingas būtent šiuo metu, kai Lietuvos Vyriausybė ir verslas svarsto kokiu keliu toliau plėtoti Lietuvos energetiką, kur nukreipti investicijas, kokią vietą Lietuvos energetikoje užims atsinaujinantys energijos šaltiniai“, - komentavo J. Augutis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"