TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas žengia į universitetus

2014 04 22 6:00
Mentorystės renginys Kauno technologijos universitete. KTU nuotrauka

Prieš trejetą metų Lietuvoje prasidėjęs mentorystės judėjimas verslui padeda rasti talentingų jaunuolių, o studentams – pasitikrinti savo sprendimo pasirinkti specialybę teisingumą, be to, palengvina darbo paieškas.

„Gerai prisimenu, kaip studentas būdamas ieškodavau atsakymų į man rūpimus specialybės klausimus, bandydamas susieti teoriją su praktika ir kaip tada reikėdavo patyrusio žmogaus, kuris man paaiškintų. Jaunam žmogui iškyla daugybė klausimų, į kuriuos atsakyti jis pats bando, dažnai ir klysdamas, nors atsakymai yra seniai žinomi ir aiškūs. Mentorystė – tai būdas padėti jaunam žmogui rasti atsakymus į sudėtingus klausimus“, – LŽ kalbėjo statybos projektų vykdytojos AB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Mentorystės judėjimą pažangios įmonės laiko verslo ir profesinio mokymo įstaigų aktyvaus bendradarbiavimo forma, kai patyrę įmonių vadovai dalyvaudami mokymo procese padeda susieti studijų metu įgyjamas teorines žinias su praktika. Vilniaus Gedimino technikos universiteto duomenimis, verslo susidomėjimas šia sritimi per pastaruosius trejus metus išaugo 50 procentų.

Kiekvienas savaip

Lietuvoje mentorystė įvairiai suvokiama. Nebuvo vienos nuomonės ir LŽ bendraujant su šį judėjimą propaguojančiais verslo ir universitetų atstovais.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Integracijos ir karjeros direkcijos vadovė Vilma Navikienė LŽ papasakojo, kad pastaruoju metu gerokai lengviau nei prieš trejetą metų pakviesti verslo įmonių vadovus, kad šie dalytųsi savo žiniomis su studentais, padėtų susidaryti praktinį požiūrį į būsimą darbą. "Įmonių vadovai gerai supranta verslo procesus, žino, kokie standartai yra taikomi, kuo gyvena įmonė, kokių problemų kyla, – sakė V.Navikienė ir paaiškino: – Paskaitose studentai susipažįsta su naujausiais moksliniais tyrimais, naujausia moksline literatūra, bet stokoja praktikos. Mentorystė – viena iš formų, padedančių užkamšyti šią spragą.“

Kiekvienas verslininkas renkasi savus būdus, kaip bendrauti su studentais. Antai A.Avulis dažnai skaito paskaitas studentams. Anot jo, ši šviečiamoji veikla mažai ką bendra turi su verslo prigimtimi uždirbti naudą, nes yra nemokama, tam tenka aukoti daug laiko. Jo įsitikinimu, mentorystė yra labiau susijusi su moraliniais verslo aspektais.

„Keli darbuotojai skirtingu metu skaito paskaitas konkrečia mokymo programų tematika. Šis darbas atliekamas nuosekliai, po truputėlį ieškant būsimų darbuotojų. Bendraujant galima lengviau aptikti talentą“, – žvalgomojo mentorystės aspekto neslėpė inžinerinių paslaugų ir konsultacijų UAB „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.

Apskritai visi pašnekovai tvirtino, kad bendraujant su studentais daug lengviau aptikti talentų. „Talentingo jaunimo paieškos – vienas iš mentorystės tikslų. Kiekvienai bendrovei yra naudinga išsiugdyti talentingų jaunų žmonių, nes jie tobulėja labai greitai. Reikia daug bendrauti, kad rastum talentą ir jį įtikintum pasiūlymo nauda“, – pažymėjo A.Avulis. Jo nuomone, tikras talentas yra gal vienas iš šimto, todėl svarbu „nepaleisti“, nes turėdama darbščią, atsakingą ir talentingą komandą kiekviena verslo įmonė gali būti pranašesnė konkurencinėje kovoje.

Derina su praktika

Visos mentorystės judėjime dalyvaujančios bendrovės suteikia galimybių studentams atlikti praktiką savo bazėje. Vienos, tokios kaip „Sweco Lietuva“, per metus priima vos po kelis studentus, juos stebi, skiria globėjus, o kitos bendrovės priima po keliasdešimt studentų, tačiau pasilieka tik geriausiai užsirekomendavusiuosius.

Daugiausia tokiu būdu verslas bendradarbiauja su techninių sričių specialistus rengiančiais universitetais, nes, kaip teigiama, būtent tokie specialistai universitetuose gauna neblogą teorinį išsilavinimą, bet praktinės patirties jie dar neturi. Mentorystė šią spragą apglaisto, todėl tokiems jauniems darbuotojams parengti savarankiškam darbui užtrunka mažiau laiko. Pasak A.Abromavičiaus, parengti žalią absolventą inžinierių projektų vadovu užtrunka bent penketą metų, o tokiam, su kuriuo buvo dirbama ir studijų laikotarpiu, įgusti užtenka ir trejų.

Bankas „Danske Bank“, irgi įsitraukęs į mentorystės judėjimą, aprėpia labai plačias veiklas – nuo būsimų vadybininkų ir teisininkų iki finansininkų ir ekonomistų. Todėl, kaip teigia šio banko Personalo tarnybos vadovė Jūratė Dacienė, ir mentorystės sutartys yra pasirašomos ne tik su techninės pakraipos universitetais, bet ir su Vilniaus universitetu, ISM, Tarptautine teisės ir verslo mokykla.

Pasak J.Dacienės, du kartus per metus, vasarą ir žiemą, į „Danske Bank“ į praktiką kelioms savaitėms atvyksta po 50–60 studentų. Tarp jų būna ir lietuvių, studijuojančių užsienio universitetuose. Pasak „Danske Bank“ atstovės, dabar rasti darbo šiame banke lengviau ir nekvalifikuotam specialistui, nes banko padalinys Lietuvoje smarkiai plečiasi. Atidarius banko paslaugų centrą, vien praėjusiais metais priimta 300 naujų darbuotojų. Panašiai ketinama priimti ir šiemet. Jiems atsiveria ir daugiau karjeros galimybių, kurių mažoka pagrindiniame banke, nes kadrų kaita nėra didelė.

Svarbus laikotarpis

Esama nuomonių, kad darbdavys mieliau renkasi absolventą, baigusį universitetą prastesniais balais, bet jau turintį bent kiek darbo patirties, negu tą, kuris pirmenybę teikė studijoms, o ne darbui.

V.Navikienės nuomone, toks požiūris pasiteisina tik iš pradžių, tačiau ilgesniu laikotarpiu daugiau pranašumų turi geri studentai. Kita vertus, anot jos, tai nereiškia, kad reikėtų ignoruoti praktiką. Tai suvokiant aktyvėja ir mentorystės judėjimas, o į universitetų mokymo programas grįžo 4–8 savaitės, skirtos praktikai.

Universitetas irgi pabrėžia būtinybę derinti studijas su praktika, bet kiek kitaip. Studentai paskaitas lankyti privalo, tačiau visada gali rasti galimybę vieną ar dvi dienas per savaitę atlikti praktiką ir nebūtinai už finansinį atlygį – užtenka susirasti darbdavį ir su juo, dalyvaujant universitetui, pasirašyti trišalę praktikos sutartį.

„Visada stengiamės studentams padėti suvokti, kokia vertinga jam gali būti praktikos vieta. Studentai šią vertę jau ir patys atpažįsta, todėl jau į pirmuosius susitikimus ateina gerai pasirengę, – pasakojo V.Navikienė. – Iš tikrųjų mentorystė ilgainiui tampa glaudžiai susijusi su būsimų kadrų šefavimu. Paieškos kompanijų paslaugos yra ganėtinai brangios, o mentorystei reikia daug laiko. Tačiau jei tam ryžtamasi, tokios programos, matyt, įmonėms atsiperka.“

Naujo mentorystės pagyvėjimo laukiama prasidėjus kitiems mokslo metams. Pavyzdžiui, VGTU pasirašė susitarimą su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Vadovų klubu, vienijančiu apie 400 įmonių. Netrukus bus parengta bendra programa, kad studentai per praktikos laikotarpį galėtų darbuotis konkrečiose įmonėse, vadovaujami specialiai tam skirtų įmonių atstovų.

Kai kurie mentorių darbai universitetuose

„Danske Bank“. Dalijasi patirtimi universitetuose, dalyvauja konferencijose, idėjų mugėse, veda edukacinius renginius. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete buvo atidaryta „Danske Bank“ vardo auditorija. Kasmet „Danske Bank“ skiria 10 stipendijų ne tik mokslinėje, bet ir visuomeninėje veikloje pasižymėjusiems Kauno technologijos universiteto studentams.

AB “Hanner”. Su studentais, moksleiviais, jaunimu aktyviai bendrauja (mentoriauja) pastaruosius penkerius metus – skaito paskaitas, lanko mokyklas, dalyvauja renginiuose, dirbtuvėse. Siekia prisidėti prie verslumo skatinimo, karjeros, ateities planavimo, pasaulio suvokimo, o toks jaunimo ugdymas prisideda prie to, kad ateityje verslo ir visuomenės aplinka būtų daug geresnė.

UAB „Sweco Lietuva“. Bendrovės atstovai skaito paskaitas studentams, siūlo praktikos vietas, padeda studentams formuluoti baigiamųjų darbų temas, kad jos būtų susijusios su realiomis darbinėmis situacijomis, suteikia studentams su tuo susijusią reikalingą informaciją ir konsultacijas, dalyvauja ginant baigiamuosius darbus. Dalyvauja VGTU „Karjeros dienose“, kurių metu studentai gali gauti darbo pasiūlymų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"