TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas žvalgosi kelių iš Lietuvos

Kalėdų ir tarpušvenčio vakarėliuose su taure šampano rankoje įmonių vadovai ne tik sveikino kolegas, bet ir rimtai aptarinėjo galimybę savo įmones perkelti į palankesnę mokestinę aplinką užsienyje.

Verslininkų kantrybės taurę šiemet perpildė valdžios Kalėdų "dovanos" - nauji mokesčiai ir esamų tarifų didinimas. Nors gamyba iš Lietuvos dar neiškeliama, verslininkai mano, kad 2012 metais gali ypač padaugėti turto ar įmonių registravimo nedidelių mokesčių valstybėse atvejų.

Verslas kaip melžiama karvė

"Nors ir Kalėdų metas, o rankoje - taurė šampano, verslininkų kalbos apie galimą persikėlimą į kitas valstybes rimtos. Jos visada rimtos, nes apie pinigus kalbama tik rimtai, - į LŽ klausimą, ar įmonių vadovai iš tikrųjų svarsto apie verslo perkėlimą į kitas šalis, reagavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento pareigas einantis Gediminas Rainys. - Kalbos apie tai kyla natūraliai, nors viešai ir neaptarinėjamos. Bet jų suintensyvėjimas yra aiškus signalas - politikų įsitikinimas, jog tik didesnis verslo apmokestinimas išspręs visas biudžeto problemas, geruoju nesibaigs ir galima sulaukti pačių rimčiausių pasekmių."

G.Rainys atkreipė dėmesį, kad iškėlus įmonę iš Lietuvos, tai yra pakeitus jos registravimo vietą, ne visada automatiškai kitoje valstybėje mokami visi mokesčiai. "Labai dažnai visi arba dalis mokesčių sumokami čia, kaip sakoma, "prie šaltinio". Taigi verslo iškėlimas nereiškia, kad nuo visko pabėgsi, tačiau tokio veiksmo logika aiški: savininkas jaučiasi saugesnis. Nors mokesčiai būtų mokami Lietuvoje, kapitalo savininkas taptų ne Lietuvos Respublikos rezidentu ir, pavyzdžiui, dėl galimo įmonės nacionalizavimo ar kitų sankcijų jau turėtų reikalų su kita valstybe", - aiškino G.Rainys.

Pasak jo, 2011 metams baigiantis Kalėdų renginiuose verslininkai karštai aptarinėjo Seimo įteisintus naujus mokesčius ir įmokų tarifų didinimą, o ne vieno kantrybė jau pradeda trūkinėti. "Valdžia į verslą žiūri tik kaip į melžiamą karvę", - apgailestavo pramonininkų vadovas.

Ryškiausias tokio požiūrio pavyzdys yra padidinti mokesčių tarifai už gamtinius išteklius. "Be diskusijų, be pranešimų, be viešųjų klausymų - staiga nustatomas gėlo vandens kaip gamtinių išteklių apmokestinimas", - piktinosi G.Rainys.

Laikinasis LPK prezidentas stebisi, kad valdžia verslo neklausia, kas trukdo padidinti apyvartą arba įgyvendinti investicinį projektą. "Ką mums padaryti, kad jūs dar vieną cechą pastatytumėte? Ką padaryti, kad kitąmet padvigubintumėte eksportą? Ne, tokių klausimų valdžia neužduoda, kalbama tik apie mokesčių tarifus, kurie uždedami tam tikrai ekonominei veiklai. Toks verslo traktavimas ir nesuvokimas, kas maitina biudžetą, suponuoja natūralų atsaką: verslininkai pradeda žvalgytis, kur yra valstybė, kurioje verslas jausis saugesnis ir mokės mažesnius mokesčius", - kalbėjo G.Rainys.

Pramonininkų atstovo nuomone, Seimui priėmus naujus mokesčius ir padidinus įmokų tarifus, dalis kilnojamojo turto, pavyzdžiui, jachtos, automobiliai, bus registruojami ne Lietuvoje. "Tokie mokesčiai vers verslininkus ieškoti racionalių sprendimų ir tai nėra Lietuvos fenomenas. Pažiūrėkite į didelių mokesčių šalį Švediją - kur gyvena ir mokesčius moka garsieji jų lauko tenisininkai ir golfo žaidėjai? Žymiausi ir turtingiausi jų žmonės dažniausiai gyvena Monake. Tai ryškus pavyzdys: kai turto - ir prabangos daiktų, ir indėlių - apmokestinimo tarifai yra aukšti, jo savininkai ieško racionalių sprendimų, kur mokesčiai ne tokie dideli ir saugumo jausmas didesnis", - aiškino G.Rainys.

Pasak jo, lengvatinių mokesčių šalių gerovė pagrįsta tuo, kad jose verslininkai palieka tik mokesčius - nei dulkių, nei triukšmo, nei taršos. "Tai puikiausias pajamų šaltinis lengvų mokesčių valstybei. Be abejo, neagituočiau, kad Lietuva taptų lengvatinių mokesčių valstybe. Bet negalima elgtis, kaip kai kurie Seimo nariai, kurie paiso tik savo rinkėjų ir nesirūpina viso verslo veiklos sąlygomis. Visiškas pensijų atkūrimas rodo, kad pirmiausia kreipiamas dėmesys į elektoratą, o ne į valstybės galimybes. Apie tą pačią tendenciją byloja ir labai mažas žemės ūkio apmokestinimas, žemės vertė, nuo kurios mokami standartiniai tarifai, yra labai simbolinė. Be galo tai trukti negali, nes galime sulaukti dienos, kai paaiškės, kad geriau ne tik įmonių valdymą, bet ir gamybą perkelti į kitą valstybę", - perspėjo G.Rainys.

Pasak jo, tai ypač gali atsiliepti plėtojant naujus investicinius projektus. Mat investuotojai taip pat lygina, kur mokestinė aplinka geresnė - Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ar kitoje šalyje.

Registrų centro duomenimis, 2011 metais Lietuvoje bankrutavo, įgijo bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą, buvo likviduotos ir išregistruotos 26 akcinės, uždarosios akcinės ir žemės ūkio bendrovės bei individualios įmonės. 2010 metais analogiškais būdais veiklą nutraukė 99 verslo įmonės. 2011 metais šalyje buvo įregistruotos 8367 bendrovės ir individualios įmonės, 2010-aisiais - 6972.

Siekia mažinti verslo sąnaudas

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė LŽ teigė, kad mokesčių mokėtojai, perkeldami savo verslo valdymą į užsienio valstybę, neprivalo apie tai informuoti mokesčių administratoriaus, tačiau bendradarbiaudami su mokesčių inspekcija kai kurie jų tai padaro savanoriškai.

"Analizuojant įvairius duomenų šaltinius - tiek mokesčių mokėtojų pateiktas finansines ir mokestines ataskaitas, tiek užsienio mokesčių administratorių, kitų institucijų bei paties mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją - nustatyti 4 mokesčių mokėtojai, kurie 2009-2010 metais valdymą iš Lietuvos perkėlė į užsienio valstybes. Viena draudimo bendrovė 2011 metais baigė savo veiklą kaip juridinis asmuo ir toliau veiklą vykdys Lietuvoje kaip filialas (nuolatinė buveinė). Per 2010-2011 metus 74 Lietuvos įmonės VMI pateikė pranešimus apie turimas atstovybes/biurus užsienio valstybėse - daugiausia Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje", - LŽ teigė V.Vildžiūnaitė.

Tačiau Latvijoje dirbantys Lietuvos diplomatai teigia neturintys duomenų, kad 2010 ir 2011 metais Lietuvos įmonės juridiškai perkėlė veiklą arba įmonių valdymą į Latviją dėl to, kad kaimynų šalyje yra geresnė mokestinė ir verslo aplinka. "Nematome, kad Lietuvos ir Latvijos ekonominiuose santykiuose būtų tokios tendencijos", - LŽ tvirtino Lietuvos ambasados Latvijoje įgaliotoji ministrė Dalia Kraulytė.

Lietuvos mokesčių administratorius įmonių, kurios valdymą yra perkėlusios į kitas valstybes, veiklai, jos pokyčiams, finansiniams bei mokestiniams rodikliams stebėti bei analizuoti skiria ypatingą dėmesį: analizuojami sandoriai, atliekamas sandorių realumo vertinimas (pavyzdžiui, nagrinėjama, ar valdymo paslaugos faktiškai buvo suteiktos), aiškinamasi tokių paslaugų "iškėlimo į užsienį tikslingumas", ar tokiais sandoriais neteisėtai nebuvo siekta mokestinės naudos, vertinama sandorių kainodara.

"Paprastai valdymą į kitas užsienio valstybes yra linkusios perkelti didelės įmonės (įmonių grupės), siekdamos teisėtais būdais mažinti verslo sąnaudas", - LŽ sakė V.Vildžūnaitė.

VMI viršininko pavaduotoja priminė, kad Lietuvoje įsteigtos įmonės (įskaitant čia veikiančias užsienio įmonių nuolatines buveines) privalo mokėti pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir kt. "Vien tai, kad įmonių valdymas yra iškeltas į užsienį, neatleidžia nuo prievolės mokėti šių mokesčių, tačiau kiekviena įmonė pasirenka skirtingus veiklos modelius, kuriuos kiekvieną individualiai Lietuvos mokesčių administratorius ir vertina", - teigė V.Vildžiūnaitė.

Lenkija palanki smulkiajam verslui

Lenkijoje, palyginti su Lietuva, gerokai palankesnė mokesčių aplinka smulkiajam verslui. Tai LŽ liudijo viešosios įstaigos "Versli Lietuva" atstovas Lenkijoje Vygandas Uksa.

"Lenkijoje nepastebėjau Lietuvos verslininkų sujudimo - kad jie čia perkeltų verslą. Bet gal aš klystu. Verslininkai nebūtinai tai daro padedami ambasados darbuotojų", - LŽ kalbėjo V.Uksa.

"Verslios Lietuvos" atstovas kaimynų valstybėje mano, kad mūsų verslo Lenkijoje - mažoka, kad šios didžiulės ir patrauklios rinkos pranašumai per menkai išnaudojami.

"Susidaro įspūdis, kad kai kurie Lenkijoje nudegę verslininkai perduoda informaciją kitiems, ir esama tam tikros baimės, mūsų verslininkai tiesiog bijo Lenkijos rinkos", - kalbėjo V.Uksa.

Tarp bandžiusių ir pasitraukusių iš Lenkijos rinkos žymesnių vardų jis paminėjo Lietuvos ir Danijos kapitalo bendrovę "Danbalt International", turėjusią Lenkijoje batų parduotuvių tinklą "Danija", bei bendrovę "Čilija", kuri turėjo porą restoranų Varšuvoje.

"Lenkijos rinka yra labai stabili ir ekonomiškai, ir politiškai. Krizės čia, galima sakyti, nebuvo. Ekonomika tik augo. Didelė, beveik 40 mln. žmonių rinka nepriklauso nuo eksporto. Man nelabai suprantama, kodėl mūsų verslas jos vengia, juk ir žmonių mentalitetas panašus. Bet kažkodėl mūsiškiai labiau veržiasi į Ukrainą ir Baltarusiją, kurių ekonominis stabilumas tikrai abejotinas", - stebėjosi V.Uksa.

Nors bendra mokesčių našta Lenkijoje didesnė nei Lietuvoje, čia ypač palankios sąlygos smulkiajam verslui. "Lenkija yra didelių galimybių ir patencialo šalis, savo vietą čia galėtų rasti beveik kiekviena Lietuvos įmonė", - apibendrino V.Uksa.

Nežinome, kuo norime būti

AB "Avia Solutions Group" valdybos pirmininkas ir verslo plėtros vadovas Gediminas Žiemelis nežino, ar Lietuvai būtų naudinga tapti mažų mokesčių valstybe, tačiau jis linkėtų, kad krašto valdantieji geriau suprastų, kokią nori matyti Lietuvą: socialiai atsakingą skurdžią šalį, tačiau neturinčią iš ko mokėti socialinių garantijų, ar turtingą valstybę, pritraukiančią užsienio kapitalą ir sudarančią sąlygas sėkmingai plėtoti verslą, kuris gausintų ir valstybės pajamas.

"Lietuvoje mokesčių dydis artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tačiau neturime rinkos, kuri atsvertų didesnių šalių pranašumus. Pažiūrėkime į mūsų biudžetą - beveik pusę jo pajamų surenkama iš PVM. Tad net jeigu visus kitus mokesčius panaikintume ir kasmet skolintumės apie 7 mlrd. litų, ne ką blogiau gyventume. O kiek verslo ateitų į mūsų kraštą po penkerių metų? Juk neturime energijos resursų, istoriškai susiklosčiusios stambiosios pramonės. Reikia surasti tai, kuo galime konkuruoti. Galime konkuruoti tik "oru ir žeme" - ten, kur kas nors turi pereiti, pervažiuoti, perskristi, ir reikia sukurti veiklą, pasiūlyti pagamintą prekę", - svarstė G.Žiemelis.

Pasak jo, maži mokesčiai tėra įrankis siekti tikslo. "Koks Lietuvos tikslas? Pravalgyti, pramiegoti, bankrutuoti ar klestėti? Pagal pasirinktą tikslą pritaikomos priemonės. Gal mūsų politikai siekia, kad Lietuva bankrutuotų? Tuomet mokesčius reikia didinti", - svarstė verslininkas. "Avia Solutions Group", kurioje dirba daugiau kaip tūkstantis darbuotojų, veikia 7 šalių teritorijose. Šiose valstybėse įmonė įsigijo kitas įmones arba pradėjo veiklą. "Didesnė rinka, geresnė mokesčių sistema, daugiau galimybių", - taip savo pasirinkimą imtis veiklos kitose valstybėse LŽ aiškino G.Žiemelis.

Pasak verslininko, šiandien 95 proc. pajamų, kurias teikia aviacijos paslaugų įmonė, gaunama iš užsienio rinkų. Be to, beveik pusė grupės darbuotojų taip pat dirba užsienyje. "Kur įdarbinti žmogų, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Jeigu veikla plėtojama Lietuvoje, geriausia įdarbinti čia. Tačiau jeigu perki Afrikoje, o parduodi Amerikoje, teritorija reikšmės neturi - tuomet vertiname, kuri jurisdikcija patrauklesnė", - sakė verslininkas.

G.Žiemelio nuomone, mokesčiai nėra svarbiausias dalykas renkantis, kur steigti įmonę. Lietuvoje, pavyzdžiui, nėra dideli pelno mokesčiai, palyginti su ES vidurkiu. "Amerikoje įmonės mokesčiai siekia 40-45 proc., tačiau ten valstybė užtikrina reikiamą infrastruktūrą, teikia visokeriopą finansinę pagalbą, užtikrina ekonominį saugumą, be to, ten - kelių šimtų milijonų vartotojų rinka. Todėl mokesčiai gali būti didesni, bet svarbu, ką konkrečioje rinkoje galima nuveikti. O Lietuvos rinka labai maža, jautri ir finansiškai sunkiai prognozuojama. Negalime lyginti ir Lenkijos bei Lietuvos mokestinės bazės, nes pačios rinkos yra nepalyginamos", - kalbėjo G.Žiemelis.

"Kai Lietuvos didžiosios įmonių grupės perkelia akcijų valdymą, pavyzdžiui, į Olandiją ar Kiprą (Lietuvoje registruotos įmonės valdomos per kitoje šalyje registruotus fondus), tai labiau susiję ne su mokesčiais, o su saugumu. Akcininkai vertina, ką vėliau su akcijomis darys, ir šiuo požiūriu renkasi jurisdikciją. Pavyzdžiui, jeigu "Snoro" akcijos būtų valdomos iš Olandijos, Lietuvos Vyriausybei būtų buvę gerokai sudėtingiau šį banką nacionalizuoti", - svarstė G.Žiemelis.

Verslininką stebina ir tai, kaip Lietuvoje įteisinami nauji mokesčiai. Pasak jo, visose 7 šalyse, kuriose dirba, įskaitant ir Rusiją, jam neteko susidurti su tokiu tempu keičiant mokesčius. "Neteko susidurti, kad per trejus metus pasikeistų tiek mokesčių, taip pat ir pridėtinės vertės. Paprastai mokesčiai planuojami gerokai iš anksto, jie suderinami su valstybės mokesčių strategija. Jos neliečia jokia partija, nesvarbu, kokia padėtis būtų. Gal kai kuriose šalyse yra sumažinti mokėjimai į privačius pensijų fondus, pavyzdžiui, Lenkijoje, bet tokios PVM, gyventojų pajamų mokesčio kaitos kaip Lietuvoje neteko niekur regėti. Tai sukuria nesaugumo jausmą, kad valstybė su savo piliečiais elgiasi kaip policininkas", - apibendrino G.Žiemelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"