TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslininkai atranda bankų konkurentus

2010 08 11 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje veikiantys didžiausi užsienio kapitalo komerciniai bankai vis dar prisukę kreditų kranelius ir didina paslaugų įkainius. Tad alternatyvų jiems jau ieško ne tik gyventojai, bet ir verslininkai. 50 mln. litų vertės mikrokreditų projektą įgyvendins lietuviško kapitalo kredito unijos.

Tiek patyrę, tiek pradedantys verslininkai, nerandantys bendros kalbos su didžiausiais komerciniais bankais, dairosi finansavimo alternatyvų. Apyvartinių lėšų stokojantis ir pradinio kapitalo neturintis verslas gali pasinaudoti populiarėjančiu "Verslo angelų fondu" ar siekti lengvatinių mikrokreditų, kuriuos pirmą kartą šį rudenį teiks lietuviško kapitalo kredito unijos. Patrauklesnių bankinių paslaugų verslininkai dabar ieško rinkoje nedominuojančiose kredito įstaigose.

Taps pajininkais.

Šiuo metu smulkūs ir vidutiniai verslininkai bei verslo norintys imtis asmenys itin aktyviai domisi kredito unijų nuo rugsėjo mėnesio pradedamais teikti lengvatiniais mikrokreditais. Jų vertė sieks 50 mln. litų.

Kaip jau skelbta, Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su 57 kredito unijomis pasirašė sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoju "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) dėl 50 mln. litų vertės mikrokreditavimo projekto įgyvendinimo. "Per šį projektą ypač daug dėmesio bus skiriama mokymams ir konsultacijoms, reikalingoms pradėti savo verslą. Planuojama, kad jose dalyvaus daugiau kaip 5000 gyventojų, iš kurių 1200 pasinaudos galimybe paimti paskolą ir pradėti savo verslą. Tikimasi sukurti 1000 naujų darbo vietų", - pranešime spaudai sakė LCKU valdybos pirmininkas Sigitas Bubnys. Anot jo, šis projektas sudarys sąlygas pradėti naują verslą skolinantis lėšų ir mokant nedideles palūkanas.

Penkerius su puse metų truksiantis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų projektas bus skirtas investavimo, darbo ir gyvenimo sąlygoms Lietuvoje gerinti, žmonių verslumui skatinti bei naujoms darbo vietoms kurti.

LCKU komunikacijos specialistė Gintarė Kazakevičiūtė tvirtino, kad kredito unijos niekada nebuvo užsukusios verslo kreditavimo kranelio. Jų paklausos didėjimą rodo verslui suteiktų paskolų sumos. "Kalbant apie smulkiojo verslo paskolas, liepos 31 dieną LCKU narės kredito unijos jau buvo išdavusios 7329 smulkiojo verslo paskolas (be žemės ūkio verslo paskolų). Jų apimtis - 246,8 mln. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu smulkiojo verslo paskolų buvo išduota 7029 - 179,76 mln. litų. Kaip matyti, šių kreditų išduodama daugiau", - kalbėjo K.Kazakevičiūtė. Ji priminė, kad paskolas imantys verslininkai pagal Kredito unijų įstatymą įsipareigoja įsigyti pajų, siekiančių dešimtadalį paskolos. "Antai prašant 86 tūkst. litų paskolos, reikia už 8600 litų įsigyti pajų, bet paskutiniais jos mokėjimo metais įmokos nuskaitomos iš sumos, sumokėtos už pajus", - aiškino pašnekovė.

Teigiama, jog išduodant verslininkui paskolą 90 proc. sumos bus finansuojama iš ES Verslumo skatinimo fondo lėšų, 10 proc. - iš kredito unijos lėšų.

Kaip LŽ sakė LCKU teisininkas Vytenis Tomkus, verslininkus vilioja tai, kad imant kreditą nereikia užstatyti jokio turto. Paskolos palūkanos litais šiandien siekia 5,5 proc., o gavę lengvatines paskolas kredito unijų nariai galės kreiptis į valdytoją INVEGA dėl 50 proc. sumokėtų palūkanų kompensavimo.

Gauna ir partnerį

Šių metų vasarį startavęs valstybės ir privataus sektoriaus įsteigtas "Verslo angelų fondas I" jau sulaukė maždaug 100 projektų ir ėmėsi juos finansuoti. Fondo valdytoja Daiva Rakauskaitė LŽ pasakojo, kad dažniausiai verslininkai prašo pinigų apyvartinėms lėšoms ir įrangai įsigyti. "Fondas nereikalauja užstato, neprašo ir palūkanų. Jis išperka naują bendrovės akcijų emisiją. "Verslo angelai" suinteresuoti finansuoti verslą dėl vienintelio motyvo - kad dirbtų pinigai. Norinčiųjų netrūksta. O finansinių išteklių siekiančios įmonės tuo pat metu gauna ir pinigų, ir partnerį, su kuriuo gali pasitarti", - dėstė D.Rakauskaitė. Nors pašnekovė tikino, kad "Verslo angelų fondas" nėra bankų konkurentas, ji neslėpė, jog neretai verslininkams, negavusiems paskolų bankuose, parama suteikiama šiame fonde. Tačiau kalbama, kad patys "Verslo angelų fondo" atstovai siūlo turintiesiems galimybę gauti pinigų savo verslui iš banko ir pasinaudoti ja, ypač jei paskola lengvatinė.

Nedideli ir lankstūs

"UniCredit Bank" Lietuvos skyriuje LŽ pasiteiravus, ar aktyviai verslininkai naudojasi nedidelę rinkos dalį užimančių kredito įstaigų bankiniais produktais, paaiškėjo, kad jų populiarumas didėja. "Mūsų bankas įdomus verslo klientams savo paslaugų sprendimais, kurie dažnai pritaikomi prie konkrečios įmonės poreikių, taip pat "UniCredit Group" tinklu Europoje ir pasaulyje. Kadangi nesame dideli rinkos žaidėjai, galime daug lanksčiau ir operatyviau reaguoti į kliento poreikius bei pokyčius rinkoje", - LŽ pasakojo "UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus Verslo klientų departamento vadovas Žydrūnas Baltrušaitis.

Anot jo, pernai ir šiuo metu tarp verslo klientų populiari kredito linijos gautinų sumų iš prekių ar paslaugų pirkėjų finansavimo paslauga, kuri yra alternatyva faktoringo paslaugoms. "Šios paslaugos populiarumas padidėjo, kai draudimo bendrovės panaikino ar sumažino prekinio kredito draudimo limitus ir kai pailgėjo atsiskaitymo terminai tarp verslo partnerių. Sparčiai populiarėja prekybos finansavimo instrumentai: įvairios garantijos, akredityvai, vekseliai ir panašūs. Ekonominės krizės laikotarpiu sumažėjo pasitikėjimas verslo partneriais, o prekybos finansavimo priemonės yra vienas iš instrumentų mokumo rizikai valdyti", - pabrėžė Ž.Baltrušaitis.

"UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus paskolų portfelis šių metų birželio 30 dieną buvo beveik 10 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai, o klientų per tą patį laikotarpį pagausėjo daugiau kaip 20 procentų. "Didesnio augimo tikimasi per likusį šių metų pusmetį, kai paprastai suaktyvėja verslo klientų skolinimasis", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"