TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslininkai paleido elektrinę nepaisydami valdžios trukdymų

2016 10 03 6:00
Į pirmąją Kaune biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę verslininkai investavo 20 mln. eurų. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos bendrovė „Danpower Baltic“ užbaigė pirmosios Kaune biokuru kūrenamos kogeneracinės elektrinės projektą ir pradėjo ją eksploatuoti. Elektrinė paleista nepaisant to, kad Vyriausybė sulaužė savo įsipareigojimą skirti jėgainei aukcione laimėtą skatinamąjį tarifą.

„Danpower Baltic“ generalinis direktorius Artūras Kliukevičius teigia, kad leidimas gaminti elektrą buvo gautas rugsėjo viduryje, o paleidimo proceso metu čia pagaminta šiluma už mažiausias kainas tiekiama Kaunui jau nuo birželio. „Suplanuotu laiku ir pagal numatytą biudžetą pastatyta kogeneracinė elektrinė veikia ir artėjančio šildymo sezono metu prisidės prie aktyvesnės konkurencijos Kauno šilumos ūkyje“, – teigė jis.

Pasak A. Kliukevičiaus, pirmoji mieste biokuru kūrenama kogeneracinė elektrinė, aprūpinta moderniausiomis technologijomis, leis Kaunui prisijungti prie žaliausių Europos miestų šeimos.

„Danpower Baltic“ pradėjo savo investicijas į šį projektą prieš dvejus metus. Kauno Taikos prospekte esanti 20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW elektros galios kogeneracinė jėgainė, kainavo beveik 20 mln. eurų ir buvo pastatyta pagal visus įsipareigojimus, kuriuos „Danpower Baltic“ prisiėmė prieš trejus metus laimėjusi Kainų komisijos organizuotą aukcioną.

Viešai rengto aukciono sąlygose buvo numatyta, kad valstybė aukciono laimėtojams 12 metų teiks skatinamąjį tarifą, tačiau dabar, kai projektas yra užbaigtas, Vyriausybė atsisako vykdyti įsipareigojimus.

„Kogeneracinės elektrinės projektas gavo skatinamąjį tarifą elektros gamybai, laimėjus vyriausybės organizuotą aukcioną. Be jo šis projektas nebūtų ekonomiškai įmanomas. Deja, šiuo metu turime situaciją, kai Vyriausybė atsisako gerbti savo duotus įsipareigojimus ir mokėti už elektros energiją pažadėtu tarifu. Nepaisant to, mes esame užtikrinti, kad sugebėsime šį klausimą išspręsti“, – sako A. Kliukevičius.

„Danpower Baltic“ generalinis direktorius pabrėžė, kad bendrovė siekia ilgalaikių tikslų, o Kauno kogeneracinė elektrinė – tik vienas iš bendrovės investicinių projektų. „Danpower Baltic“ Lietuvoje valdo tris biokuro katilines Vilniuje, dvi Kaune ir vieną Joniškyje, bei pagamina apie ketvirtadalį šilumos Vilniui ir Kaunui. Bendrovės vadovo teigimu, kiekvieną mėnesį šios įmonės kaip nepriklausomi šilumos gamintojai, konkuruoja šilumos tiekėjų organizuojamuose supirkimo aukcionuose ir tiesiogiai prisideda prie aktyvesnės ir skaidresnės konkurencijos kūrimo šilumos gamybos sektoriuje.

Valdžios karas su verslu

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Kauno energetikos bendrovės, pastačiusios ir šią vasarą pradėjusios eksploatuoti milijonus eurų kainavusias kogeneracines elektrines iki šiol negauna leidimo gaminti elektrą viešame aukcione laimėtomis sąlygomis. Bendrovių vadovai kaltina Energetikos ministeriją, esą ši žlugdo privačias investicijas siekdama proteguoti valstybinę energetikos bendrovę.

Privačiomis lėšomis pastatyta pirmoji Kaune kogeneracinė jėgainė pradėjo gaminti elektros ir šilumos energiją.

Valstybės institucijos trukdė pradėti eksploatuoti kogeneracinę elektrinę, į kurią bendrovė „Foksita“ investavo per 16 mln. eurų, ir „Danpower Baltic“ kogeneracinę jėgainę, į kurią investuota 20 mln. eurų.

Abi elektrinės elektrą kol kas gamins kitomis sąlygomis nei buvo nustatyta aukcione, kurį prieš kelerius metus surengė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Priversti Vyriausybę vykdyti įsipareigojimus verslas siekia per teismą.

„Danpower Baltic“ kogeneracinė elektrinė Kaune elektrinė yra tik viena iš trijų, kurias verslininkai planavo statyti aukcione laimėtomis sąlygomis. Valdžiai pasirinkus biurokratinių kliūčių statymo kelią investicijos į kogeneracinių jėgainių Šiauliuose ir Vilniuje, kurios taip pat laimėjo kvotų ir skatinamojo tarifo aukcionus, projektus laikinai sustabdytos.

„Danpower Baltic“ ieškinį prieš Energetikos ministeriją, kuri panaikino įmonei išduotą plėtros leidimą su skatinamuoju tarifu, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Energetikos ministerijos atstovai neoficialiai ne kartą yra kalbėję, kad privataus verslo pastatytų elektrinių konkurencija trukdys valstybinės energetikos įmonių grupės „Lietuvos energijos“ kartu su suomių kapitalo bendrovės „Fortum“ Kaune statomai kogeneracinei elektrinei.

Vilniuje „Lietuvos energijos“ konkurentai pašalinti net nepradėję statybų. Lietuvos ir Nyderlandų bendros įmonės kogeneracinės jėgainės projektui buvo panaikintas jau išduotas statybos leidimas.

Kauno kogeneracinės elektrinės projektui planuotos 69 mln. eurų ES paramos jau nesitikima. Europos Komisija nelinkusi jo remti, nes trijų šiukšlių deginimo jėgainių Lietuvoje būtų per daug – joms pritrūktų komunalinių atliekų.

„Lietuvos energijos“ grupė Kaune ketina statyti didelio galingumo kogeneracinę elektrinę. Jos šilumos bendroji galia sudarytų iki 70 MW, o elektrinė galia – iki 25 MW.

Apgavo verslininkus

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad 2013 metų birželio 20 dieną Kainų komisija patvirtino skatinimo kvotų biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 10 kW iki 5000 kW, aukciono laimėtojus – penkias energetikos bendroves. Joms išdalijo 23,99 MW skatinimo kvotą ir nustatė fiksuotą tarifą – 33,5 lito cento už kilovatvalandę (9,702 euro cento už kilovatvalandę) elektros energijos supirkimo kainą 12-ai metų. Aukciono laimėtojams UAB „SSPC-Taika“, UAB „SSPC-Vilnius“, UAB „GECO-Taika“ paskirstyta po 5 MW, UAB „Foksita“ – 4,99 MW, UAB „Eurovistos servisas“ – 4 MW skatinimo kvota.

Tačiau netrukus aukciono laimėtojams pradėta visaip trukdyti realizuoti investicinius projektus. Mat Vyriausybė 2013 metų vasarą Seimui pateikė Energetikos ministerijos parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma remtinos elektros energijos kvotą biokuro kogeneracinėms elektrinėms sumažinti nuo 355 MW iki 200 MW.

Seimas skatinimo kvotą sumažino iki 105 MW, neįvertinęs, kad tuo metu jau buvo pasibaigęs Kainų komisijos rengtas tos kvotos aukcionas. Todėl liepos 20 dieną įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymui ir jo įgyvendinimo įstatymui, liko neišspręstas klausimas dėl dalies skatinimo kvotos aukcionus iki tos datos jau laimėjusių potencialių projektų vykdytojų.

Pasirodė, kad Seimas, keisdamas įstatymą ir sumažindamas skatinimo kvotą, nežinojo, kad Energetikos ministerija jau yra paskirsčiusi daugiau bendros remtinos galios, o Kainų komisija jau surengė aukcionus. Verslininkai tuomet teigė, kad įstatymas negali būti taikomas teisėtai paskirstytoms kvotoms. Mat aukcionai buvo laimėti oficialiai, jų negalima tiesiog panaikinti – įstatymai atgaline data negalioja.

Dar 2013 metais verslininkai prognozavo, kad aukcioną laimėjusių elektrinių statybai valdžia pasirinks sąmoningo trukdymo kelią. Tai ir atsitiko – nė vienai iš aukcioną laimėjusių bendrovių skatinamasis tarifas neskiriamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"