TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslininkai pasigedo ekonominės diplomatijos

2010 11 12 0:00
Klaipėdos uosto verslininkai neslepia, kad jiems svarbiausi ekonominiai ryšiai su Rusija.
LŽ archyvo nuotrauka

Aktyvūs uostamiesčio verslininkai teigia pajutę Užsienio reikalų ministerijos atstovybių užsienyje "nukraujavimą" ir ragina stiprinti ekonomikos patarėjų korpusą, kuris praskintų kelius verslui.

Naudodamiesi Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovybės proginiu maršu per Lietuvą, skirtu diplomatinės tarnybos atkūrimo 20-mečiui, Klaipėdos pramonės ir verslo atstovai per susitikimą su ministru Audroniu Ažubaliu išdėstė opiausius klausimus. Tarp jų - prašymas skirti daugiau dėmesio ekonominiams ryšiams su Rusija ir įsteigti diplomatinę atstovybę Brazilijoje.

Ministras teigė apie Braziliją jau galvojęs ir pats, o jo pažadai megzti ryšius su žaliavų kupinu Uralu buvo gana aptakūs ir migloti. Kalba nukreipta į tai, kad santykių su Rusija negalima plėtoti "valstybės saugumo sąskaita". A.Ažubalis siūlė prisidėti prie jo vadovaujamos grupės, ateinančių metų kovo mėnesį vyksiančios vizitų į Azijos ir Kaukazo šalis. Tačiau tai rinkos, kurios klaipėdiečiams ne itin aktualios.

Santykiai su kaimynais

Kalbėdamas apie santykius su kitomis valstybėmis ministras A.Ažubalis tikino, kad Klaipėdos uostas yra Lietuvos geopolitinės strategijos įrankis, ir apgailestavo, kad valstybės diplomatų pagalba verslui šiuo metu gana ribota. "Dėl lėšų karpymo užsienio atstovybėse iš 17 ekonomikos patarėjų yra likę 4. Neinvestavę į URM negalime daug pasiekti. Kitiems metams lyg ir pavyks gauti 2 mln. litų didesnį finansavimą, todėl pirmiausia didinsime šios pareigybės etatų skaičių", - žadėjo ministras. Ministro nuomone, pagal turimas pajėgas ministerija tvarkosi neblogai. Esą verslo interesų gynimas užsienyje padedant jau veikiančioms įmonėms ar bandančioms konkuruoti su Pietryčių Azijos gamintojais Lietuvai kasmet išsaugo apie 110 mln. litų apyvartą.

Uosto verslininkai neslėpė, kad jiems svarbiausi ekonominiai ryšiai su Rusija, kadangi didinti uosto apyvartą galima tik Rusijos ir per jos teritoriją krovinius gabenančių trečiųjų šalių tranzito srautais. Jie siūlė surengti diplomatinę misiją į Rusijos provinciją, Uralą, ir palenkti trąšų gamintojus į savo pusę.

Amžini Klaipėdos konkurentai Latvijos uostai savo perspektyvas taip pat sieja su Rusijos kroviniais. Neseniai paskleista žinia, kad didžiausias Rusijos mineralinių trąšų gamybos koncernas "Uralchim" numato produkciją gabenti per Rygos uostą ir ten atidaryti savo terminalą. Šiuo metu rusiškos trąšos eksportuojamos per Sankt Peterburgo ir kitus vietinius uostus.

A.Ažubalis klaipėdiečių pasiūlymo "užkariauti Rusijos provinciją" neatmetė, pasiūlė dėlioti tokio vizito tikslus ir priemones, tačiau artimiausiu metu nepažadėjo nieko konkretaus.

Pabrango kontaktai

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai susirūpinę, kad viešoji įstaiga "Eksportuojančioji Lietuva" už verslo kontaktų užsienyje pateikimą prašo per didelio mokesčio.

"Klaipėda - ne tik uostas, mūsų pagalbos reikia ir smulkesnėms verslo įmonėms. URM "nukraujavimą" mes pajutome labiausiai. Kai kuriose ambasadose nebeliko, kas pakeltų telefono ragelį. Galime remtis tik į atstovus Ukrainoje, Rusijoje ir Belgijoje. Bet štai įmonė kreipiasi kur nors į ambasadą Ispanijoje ar Vokietijoje, o ši nieko negali daryti be viešosios įstaigos Vilniuje "Eksportuojančioji Lietuva". Ši už 5 kontaktus reikalauja sumokėti 2,5-4 tūkst. litų be PVM. Vyksta kvailystės. Kam tada reikalingi ambasadų darbuotojai? Gal pataupykime. Norėtume, kad ekonominė diplomatija grįžtų prie diplomatijos", - kalbėjo klaipėdiečiai apie Ūkio ministerijos nuo rugsėjo 20 dienos įdiegtą naują tvarką, apie kurią URM atstovai teigė nieko nežinoję.

LŽ pasidomėjus, kas papiktino klaipėdiečius, įstaigos "Eksportuojančioji Lietuva" vadovas Paulius Lukauskas sakė, kad mokama tik dalis paslaugų kainos Lietuvoje bei užsienyje. Ir tik todėl, kad informacijos rinkimo sąnaudos yra didelės. "Mes neturime resursų visas paslaugas atlikti nemokamai. Pajamos už paslaugas skirtos įstaigai išlaikyti ir jos veiklai finansuoti. Šiemet 90 proc. lėšų gavome iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 10 proc. - iš valstybės biudžeto. Kitais metais biudžeto skiriama dalis mažės. Jeigu verslo ketinimai įeiti į naują rinką tikri, įmonė tikrai suras lėšų susimokėti už individualius kontaktus. Anksčiau tokių ryšių užsienyje visi ieškodavo, kaip kas išmanė, vyko nevaldomas procesas", - tikino P.Lukauskas.

Įstaigos interneto svetainėje pateiktame kainoraštyje nurodyta, kad brangiausiai - 4000 litų reikia sumokėti už individualių vizitų organizavimą (5 potencialūs klientai), konsultacijas dėl tinkamo prisistatymo, informacijos apie įmonę pateikimo bei turimos informacinės medžiagos pritaikymą konkrečiai rinkai ir 5 individualių vizitų organizavimą konkrečioje rinkoje. Taip pat nurodyta, kad šią paslaugą teikia "Eksportuojančios Lietuvos" Vilniaus biuras, pasitelkdamas komercijos atašė konkrečioje šalyje. Kitos paslaugos pigesnės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"