TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslininkai skundžia Vyriausybę Europos Komisijai

2014 04 18 6:00
„Reenergy“ statoma jėgainė kartu su atliekų rūšiavimo fabriku, kurį numato statyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, turėjo tapti integralia sostinės atliekų tvarkymo sistemos dalimi. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Bendrovė „Reenergy“, pernai šalia Vilniaus Gariūnų turgavietės pradėjusi statyti atliekų deginimo jėgainę, valstybės eliminuota iš atliekų deginimo rinkos, trečiadienį su skundu kreipėsi į Europos Komisijos Generalinį sekretoriatą.

Olandų privataus kapitalo ir Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė pateikė skundą dėl Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimų Vyriausybei priimant atliekų deginimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kaltina konkurentų protegavimu

„Atliekų deginimo rinką monopolizavusi valstybė neteisėtai įtvirtino valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ ir jos partnerio „Fortum“ monopolį. Sekretoriato prašome įpareigoti valstybę pakeisti nacionalinius teisės aktus, prieštaraujančius ES teisei, ribojančius laisvą kapitalo judėjimą ir konkurenciją“, - sakė atliekų jėgainės statybas Vilniuje pradėjusios „Reenergy“ vadovas Raimondas Petreikis. Jo nuomone, valstybė, proteguojanti bendrovės „Reenergy“ konkurentų interesus, neteisėtai naudoja administracinius išteklius.

„Siekiant išstumti iš rinkos „Reenergy“ neapsiribojama Statybų inspekcijos pareigūnais, nesibodima pasitelkti ir specialiąsias tarnybas. Tokie veiksmai verčia gintis tarptautiniu lygiu“, - teigė R.Petreikis.

Kreipsis į tarptautinį arbitražą

Bendrovės „Reenergy“ kontrolinį akcijų paketą - 51 proc. akcijų – valdo Olandijoje registruota kompanija „Helvita Holdings“. Ji ketina kreiptis į tarptautinio arbitražo teismą pagal Lietuvos ir Nyderlandų Karalystės dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei pagal Energetikos chartijos sutartį, kurią Lietuva yra ratifikavusi 1998 metais.

„Šiuo metu vykdome parengiamuosius darbus. Sieksime, kad Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) arbitražo teismas pripažintų Lietuvą pažeidus prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis ir priteistų kompensaciją“, - sakė

R.Petreikis. Skaičiuojama, kad kompensacija viršytų 210 mln. litų.

Šių metų balandžio 10 dieną „Reenergy“ inicijavo ikiarbitražinį ginčo sprendimą – pateikė Vyriausybei pranešimą apie ketinimą kreiptis į ICSID arbitražo teismą.

Veikla tapo neįmanoma

Vasario 19 dieną Vyriausybė skubos tvarka, nepaisydama neigiamų Konkurencijos tarybos, Teisingumo ministerijos, Energetikos ministerijos ir Vyriausybės Teisės departamento įvertinimų, priėmė diskriminacinį nutarimą „Reenergy“ atžvilgiu.

Vyriausybės nutarimas atgaline data įsigaliojo išimtinai „Reenergy“ projektui – Vilniuje statyti jau pradėtai atliekų jėgainei, turinčiai visus reikalingus leidimus, planuojamai privačiame sklype. Atliekų deginimo jėgainę pradėjusi statyti „Reenergy“ nepretendavo į vadinamuosius viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšas ir neprašė valstybės paramos ar kokių nors išskirtinių sąlygų. Tačiau Vyriausybei priėmus minėtą nutarimą „Reenergy“ veikla tapo neįmanoma.

„Reenergy“ statoma jėgainė kartu su atliekų rūšiavimo fabriku, kurį numato statyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, turėjo tapti integralia sostinės atliekų tvarkymo sistemos dalimi. Jėgainė numatė naudoti tik po rūšiavimo likusias energetinę vertę turinčias atliekas.

Bendrovė skelbia, kad jėgainės atliekų priėmimo mokestis - 99 litai už toną - būtų gerokai mažesnis nei vadinamasis sąvartyno „vartų“ mokestis, o šilumos kaina siektų ne daugiau kaip 12 centų už kilovatvalandę.

Per metus jėgainėje, kuri, kaip skelbiama, yra 1,5 karto mažesnė nei suomių kapitalo bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ pastatyta termofikacinė elektrinė Klaipėdoje, planuojama suvartoti iki 170 tūkst. tonų išrūšiuotų komunalinių atliekų, šiluminė galia sudarytų 49,9 MW. Į jėgainę ketinama investuoti 250 mln. litų.

Jėgainę statančios įmonės „Reenergy“ veikloje ir kapitale tiesiogiai dalyvauja ir Vilniaus miesto savivaldybė, valdanti 49 proc. įmonės akcijų.

Kilo kliūtys

Pernai rudenį šalia Gariūnų turgavietės „Reenergy“ pradėta statyti atliekų deginimo jėgainė turėjo pradėti veiklą 2015 metais, tačiau bendrovei niekaip nepavyko pradėti realių darbų.

Vos pradėtą statybą Valstybinės statybų inspekcijos prašymu sustabdė teismas. Šiemet vasario 12 dieną teismas vėl atvėrė kelią statyboms, kai patvirtino sausio 20 dieną sudarytą taikos sutartį tarp Statybos inspekcijos, Vilniaus savivaldybės administracijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro. Ginčas taikiai išspręstas, kai Energetikos inspekcija patikrino gamyklos projektą ir nutarė, kad jis neprieštarauja reikalavimams, kurie galiojo išduodant statybos leidimą.

Tačiau po dešimties dienų jėgainės projektui vėl iškilo kliūtys, kai Vyriausybė nusprendė, kad atliekų deginimo jėgainės Vilniuje ir Kaune bus statomos tik gavus specialųjį statusą, o 51 proc. tokių bendrovių akcijų priklausys valstybei. Nutarimas galios Vilniaus ir Kauno miestuose statomoms atliekų deginimo jėgainėms ir leis kurti specialiosios paskirties akcines bendroves, kuriose 51 proc. akcijų priklausys valstybei, 49 proc. galės priklausyti ir privačiam verslui, taip pat ir savivaldybėms.

Šis Vyriausybės nutarimas užkirto kelią visus reikiamus leidimus turėjusiai „Reenergy“ tęsti pradėtą jėgainės statybą.

Konkurentai vėlavo

Vilniuje atliekų deginimo jėgainę planavo statyti ir suomių kapitalo bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, praėjusių metų gegužės mėnesį Klaipėdoje pradėjusi eksploatuoti atliekas deginančią termofikacinę elektrinę. Tačiau suomių projektas iki minėto Vyriausybės nutarimo dar nebuvo patvirtinęs jėgainės plėtros plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos.

Dėl jos Sveikatos apsaugos ministerija buvo pateikusi neigiamą išvadą. Joje teigta, kad dėl „Fortum Heat Lietuva“ planuojamos Vilniaus kogeneracinės jėgainės ūkinės veiklos prognozuojamas oro taršos bei triukšmo lygio padidėjimas, o SPAV ataskaitoje pasirinktos vietos alternatyvos yra nepakankamai pagrįstos.

Dėl suomių projekto ne kartą protestavo vilniečiai. Sostinės Bališkių ir Mačiuliškių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijų nariai ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai dar praėjusių metų gruodžio mėnesį bendrovei „Fortum Heat Lietuva“ įteikė surašytus nuogąstavimus bei klausimus dėl minėtos SPAV ataskaitos, tačiau, kaip teigė, jokios reakcijos nesulaukė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"