TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslininkai: viešųjų pirkimų vykdytojai vis dar taupo kokybės sąskaita

2015 02 12 16:27
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Šiuo metu Lietuvoje galiojančią viešųjų pirkimų tvarką reikia tobulinti: ekonominio naudingumo kriterijus turėtų tapti pagrindinis ir turėtų pakeisti dabar dažniausiai naudojamą mažiausios kainos kriterijų. Šią Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovų nuomonę palaiko ir Lietuvos verslininkai.

„Ekonominio naudingumo viešieji pirkimai Lietuvoje nesudaro nė dešimtadalio visų pirkimų, kai tuo tarpu Europos Sąjungoje jų skaičius siekia apie 80 proc. Tokias viešųjų pirkimų sistemos pasekmes junta ne tik paslaugų ar prekių pirkėjai, bet ir daugelis šalies gyventojų. Atrodytų, kad pirkti už mažiausią kainą yra protinga, tačiau gyvenime taip nesielgia nei žmonės, nei privačios įmonės. Mes visada perkame tinkamą prekę už tinkamą kainą – tai ir yra ekonominio naudingumo principas“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus.

Pasak verslininkų atstovo, natūralu, kad mažiausios kainos kriterijus verčia įmones mažinti savo siūlomos prekės ar paslaugos kaštus. Paprastai taupoma kokybės sąskaita, todėl neretai vėliau tenka ieškoti papildomo finansavimo projektų užbaigimui arba darbai apskritai neužbaigiami laiku, nes laimėtoja paskelbta įmonė nebeturi resursų ir galimybių juos atlikti.

Verslininkų nuomone, būtų protinga aiškiai nustatyti, kad mažiausios kainos kriterijumi turėtų būti vadovaujamasi perkant standartizuotas prekes ir paslaugas, tokias, kaip automobilių kuras, telefono ryšio paslaugos ir pan. Be to, siekiant sklandesnio pirkimų proceso, būtina mažinti biurokratizmą.

Pirkimus nuskaidrinti padėtų mažiau konfidencialūs tiekėjų siūlymai, su kuriais turėtų teisę susipažinti pirkimuose konkuruojančios įmonės. Šiuo metu kone visa paraiškose teikiama informacija slepiama po konfidencialumo šydu, konkursų dalyviams nepaliekant galimybių įvertinti konkurentų kvalifikaciją, patirtį ir galimybes kokybiškai suteikti siūlomą prekę ar paslaugą.

Būtina peržiūrėti ir apeliacijų teikimo tvarką. Šiuo metu pirkimų rezultatai neretai skundžiami tiesiog siekiant vilkinti procesą. Pasak V. Sutkaus, pirmosios instancijos teismuose skundai nagrinėjami vidutiniškai 120 dienų, dar 73 dienas – antrosios instancijos teismuose. Gali praeiti net keleri metai, kol byla bus galutinai išspręsta. Tokio vilkinimo padėtų išvengti reikalavimas, skundžiant teismui pirkimo rezultatus, sumokėti žyminį mokestį, sudarantį, tarkim, 5 proc. sandorio vertės. Ši prevencinė priemonė padėtų sumažinti piktnaudžiavimų teise atvejų.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 m. mažiausios kainos kriterijumi remtasi beveik 96 proc., 2012 m. – 94 proc. viešųjų pirkimų. Vadinasi, ekonominio naudingumo kriterijumi 2010-2012 m. buvo remiamasi vykdant vidutiniškai vos apie 5 proc. pirkimų.

Vertinant 2013-ųjų metų duomenis, matyti kiek daugiau teigiamų poslinkių. Viešųjų pirkimų, kuriuose buvo naudojamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, sudarė apie 25 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Tačiau supaprastintuose pirkimuose jis siekė tik apie 7 proc. bendros pirkimų vertės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"