TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo atstovams neleidžiama kalbėti apie praeitį

2008 04 30 0:00
Dėl Konkurencijos įstatymo verslininkai bijo keistis informacija.
LŽ archyvo nuotrauka

Verslininkai kai kurias Konkurencijos įstatymo nuostatas vadina absurdiškomis. Verslo asociacijų atstovai pasigenda aiškumo, kokią informaciją ir kada jie gali skelbti.

Norint užbėgti už akių galimiems ginčams tarp Konkurencijos tarybos (KT) ir verslo atstovų dėl to, apie ką jie gali kalbėtis, reikia aiškumo. Lietuvos pramonininkų konfederacijai priklausančios asociacijos teigia norinčios tiksliau žinoti, kokia informacija jų nariai gali dalytis, o kokia - negali.

"Daugelio asociacijų, įmonių vadovai susiduria su klausimu, apie ką įmonių atstovai gali tarpusavyje kalbėtis, kokias dokumentais keistis, ar dalyvavimas sektoriaus asociacijos veikloje pats savaime nėra draudžiamas veiksmas, pagaliau, ką galima ir ko negalima sakyti sutikus to paties sektoriaus įmonės darbuotoją gatvėje", - dėstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovai.

Verslo atstovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, kitaip nei visoje Europos Sąjungoje, nėra remiamas verslo klasterių kūrimasis. KT, gindama konkurenciją rinkoje ir vartotojus, verslininkų nuomone, neretai prasilenkia su elementaria logika.

Praėjo trys mėnesiai - kalbėk

Konkurencijos tarybos administracijos vadovas Šarūnas Pajarskas aiškino, kad įmonės konkurencijos didinimo rinkoje turėtų siekti nesikeisdamos naujausia informacija. Priešingu atveju verslininkai esą turėtų naudos rinkos ir vartotojų sąskaita. Jo nuomone, rinka nenukentėtų, jeigu būtų keičiamasi ne naujesne negu trijų mėnesių informacija. O štai mėnesio senumo žinios kenkia konkurencingumui.

Atskleisdamos informaciją įmonės, pasak Š.Pajarsko, praranda savarankiškumą. "Jeigu keičiamasi senesniais negu 3 mėnesių duomenimis, tai nieko nereiškia, nes jie jau pasenę, o naujesni leidžia konkurentui projektuoti savo strategiją pagal kitos įmonės veiksmus. Tai mažina paskatas konkuruoti. Įmonėms naudinga taip susitarti ir paisyti savo interesų, tačiau rinkai dėl to nėra gerai. Konkurentas turi veikti savarankiškai ir sprendimus priimti nesitardamas su varžovais. Kitu atveju galima sakyti, kad jis jau nėra visiškai savarankiškas, nes gauna iš konkurento informaciją, kuri yra jo komercinė paslaptis ir turėtų būti slepiama", - kalbėjo Š.Pajarskas.

Pasimokė iš pienininkų

Audrius Vidžys, Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas, sakė, kad informaciją apie produkcijos pardavimą iki šiol rinko pačios įmonės, bet kai buvo nubausti pienininkai, nustota tai daryti.

Naudotis rinkos tyrimų agentūrų paslaugomis ir mokėti joms dešimtis tūkstančių litų, anot jo, išgalėtų ne visos bendrovės. "Mažos įmonės negali sau to leisti", - aiškino A.Vidžys. Pasak jo, kai KT nubaudė pienininkus, aludariai pradėjo vengti keistis duomenimis apie parduotą alų.

Draudimas dalytis tam tikra informacija, Lietuvos aludarių asociacijos prezidento nuomone, yra nelabai protingas ir nepagrįstas. "Aplinkinės šalys tokią informaciją renka kiekvieną mėnesį, mes irgi ją gauname. Europos aludarių asociacija taip pat renka duomenis ir prašo jų iš mūsų", - tvirtino A.Vidžys.

Kertasi nuostatos

Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, teigė manantis, jog Konkurencijos įstatymą reikia taisyti, mat kai kurios jo nuostatos prieštarauja asociacijų nuostatoms.

Kad atėjo laikas peržiūrėti Konkurencijos įstatymą, pritaria ir kitų asociacijų atstovai. "Susiduriame su begale absurdiškų situacijų, kai kartelio nėra, o KT vis tiek tiria. Iš šono stebint gali susidaryti įspūdis, jog KT tampa tam tikros politinės jėgos, tuo metu esančios valdžioje, įrankiu. Tada nepatinkantis vienas ar kitas sektorius gali būti labai skaudžiai baudžiamas vien dėl to, kad nėra aiškus Konkurencijos įstatymas", - guodėsi žurnalistams Mindaugas Kuklierius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Jis neslėpė, kad šiuo metu atliekamas tyrimas dėl galimo mėsos perdirbimo įmonių kartelio per pusmetį joms atsiėjo jau apie 200 tūkst. litų. Pavyzdžiui, KT būtina pateikti 2-3 metų senumo duomenis, kuriems surinkti reikia papildomai įdarbinti žmogų buhalterijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"