TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo entuziazmas atsirėmė į dugną

2011 10 12 0:00
Šiemet uoste pradedama valyti ir gilinti Malkų įlanka, kur žemkasės burzgimo laukta ilgiausiai.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Nors krovos kompanijos pritarė uosto valdžios nuomonei, kad pirma reikia išgriebti visą naudą iš turimų krantinių ir tik paskui veržtis į jūros plotus, dabar jos jau ima graužtis, kad savo energiją turės pažaboti dėl ribotų laivybos kanalo parametrų.

Pastarąjį kartą prieš dešimtmetį tobulinant Klaipėdos uosto įplauką buvo užsibrėžtas tikslas pagilinti kanalą konteinerių terminalo link, atitinkamai iki 14-12 metrų. Tačiau ekonomikos permainos ir klientų noras atpiginti transportavimą samdant didesnius laivus netrukus iškėlė naujų užduočių. Dėl stiprėjančios aplinkinių uostų konkurencijos tenka dar giliau raustis į įplaukos kanalo dugną ir kasmet tam skirti dešimtis milijonų litų. Pastarąjį kartą per Uosto plėtojimo tarybos posėdį buvo pristatyta 16 metrų Klaipėdos uosto akvatorijos vizija.

Verslininkai kelia rankas už tokį gylį, tačiau valdininkai atšauna, kad dėl keliolikos laivų per metus merkti į vandenį dar 100 mln. litų būtų rizikinga.

Gilino priešokiais

Šiemet uoste pradedama valyti ir gilinti Malkų įlanka, kur žemkasės burzgimo laukta ilgiausiai. Jeigu ten nebūtų atsiradusios naujos krantinės, pietinė uosto dalis permainų būtų laukusi dar ilgiau.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) rugsėjo 6 dieną su danų įmone "Rohde Nielsen" pasirašė sutartį dėl 20,7 mln. litų vertės vadinamojo mažojo įplaukos tobulinimo darbų. Didysis tobulinimas, kurio užduotis pasiekti 14,5 metro gylį per visą kanalo ilgį iki Malkų įlankos, vyks kitąmet. Šiuo metu rangovo parinkimo konkursas jau pasibaigęs ir numatoma pasirašyti sutartį su geriausią pasiūlymą pateikusia garsia olandų kompanija "Van Oord". Ji įsipareigojo už 129,5 mln. litų paplatinti ir pagilinti kanalą per 12 mėnesių.

Kadangi užsakymas ganėtinai sudėtingas, kurį laiką truks sąlygų derinimo veiksmai. Pasak uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo, tikimasi, kad sutartis su "Van Oord" bus pasirašyta iki metų pabaigos.

Netenka krovos plotų

Tačiau tai nereiškia, kad šiaurinėje uosto dalyje reikalai geresni ir nieko ten nereikia gilinti. Kas iš to, kad prie belgų prieš dešimtmetį statytų 7-8-9 krantinių kanalas išgilintas iki 14,5 metro. Laivai, kurie teoriškai galėtų būtų pakrauti iki 13 metrų gramzdos padalos, ten negali būti švartuojami arčiau kaip 3 metrai nuo sienutės.

Dėl skandalingojo krantinių statybos broko, valstybei kainavusio 30 mln. litų, kaltų nerasta, nes sutartyje numatyta galimybė su rangovu bylinėtis tik Olandijos teisme, o tai pasirodė per brangu.

Dideli laivai prie šių krantinių nebuvo kraunami. O šiemet iš naujo kalami įlaidai toliau į akvatoriją viename krantinių ruože, ją užbetonavus technika bus perkelta į kitą pusę.

Kompanija trejiems metams (ir jau antrą kartą) prarado didelį krovai nuomojamos teritorijos plotą. Tačiau tokie nuostoliai valdininkų vertinami kaip negautos verslininkų pajamos, o jie patys žalos neįžvelgia.

Baiminasi išlaidų

Uosto vadovybei apsisprendus neplėsti uosto šiaurinėje dalyje ir nestatyti 16-17 metrų krantinių jūroje priešais Melnragę, verslininkai mėgina ieškoti būdo, kaip sausakrūvius vandenynų laivus įsprausti į Klaipėdos uostą.

Šiokia tokia prošvaistė matyti baigus uosto tobulinimo didįjį etapą, kai dėl konteinerinių laivų, atplaukiančių į uosto centre esantį "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalą, bus paplatintas apsisukimo ratas. Tada liktų tik žengti dar vieną žingsnį - 2013 metais iki 16 metrų pagilinti uostą nuo vartų to rato link.

Tuomet Klaipėda pagal parametrus nenusileistų Ventspilio uostui ir pradedamo statyti naujojo Rygos uosto terminalams.

Verslininkų užsakymu idėją pristatantis Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas atkreipė valdininkų dėmesį į tai, kad maždaug 50 tanklaivių iš Klaipėdos išplaukia iki galo nepakrauti, nes jiems trūksta gylio.

Tačiau komentuodamas tokią nuomonę per spaudos konferenciją uosto kapitonas ją pavadino netikėtu ekspromtu: "Sunku kalbėti apie skaičius, kurie niekam nežinomi ir nepatvirtinti. Ir iš karto prašoma pritarti kažkokiems abstraktiems dalykams."

Jam antrindamas E.Gentvilas teigė, kad rinkoje nėra daug laivų, kuriems reikalingas 16 metrų gylio kanalas, o mūsų naftos terminalams esą tai nėra aktualu, nes ir dabar vos spėjama suktis. Jo žiniomis, pernai į Ventspilį atplaukė 19 tokių laivų, į Taliną - tik 2.

"Ar verta užsakyti poveikio aplinkai vertinimą, jei situacija rinkoje rodo, kad nėra daug laivų, kurie pakraunami iki 14 metrų grimzlės? Gal neverta mesti šimtų tūkstančių ar milijonų studijoms, matant, kokia kaimynų padėtis?" - svarstė E.Gentvilas. Pasak jo, kompanijos "Bega" prašymas jau dabar, nesant jokio formalaus Susisiekimo ministerijos leidimo dėl naujų gylio parametrų, keisti rekonstruojamų krantinių techninį projektą, kad vėliau būtų galima jas gilinti iki 16 metrų, neturi pagrindo ir nėra priimtinas.

"Galiu pridaryti valstybei nuostolių", - nuogąstauja E.Gentvilas, tačiau neatmeta minties, kad Susisiekimo ministerija gali svarstyti šį klausimą atsižvelgdama į kitų uostų konkurenciją ir kompanijų pasirašytas investicijų sutartis.

Investicijas taupo

Klaipėdos jūrų uostas šiemet investicijoms ketina skirti 216 mln. litų, arba 16,5 mln. litų daugiau nei buvo numatyta. Tam rugsėjo 20 dieną pritarė uosto valdyba. "Truputį padidinome investicijų apimtį šiais metais, kadangi sutartys su naujų konkursų laimėtojais pasirašomos anksčiau nei planuota. Tikimės, kad tie rangovai pradės dirbti", - pasikeitimus tąkart aiškino E.Gentvilas.

Tačiau LŽ paprašytas patikslinti investicijų mastą, jis nurodė jau kitus skaičius. Esą realiai gali būti atlikta darbų už 160 mln. litų, nes dar maždaug 47 mln. litų - numatytos panaudoti, bet negautos Europos Sąjungos lėšos keleivių ir krovinių terminalo statybai.

Anksčiau KVJUD vadovas yra sakęs, kad neatsižvelgdamas į Briuselio sprendimą dėl paramos dalies investuos tiek, kiek numatyta. Tačiau vasarą dėl šios investicijos jis persigalvojo, taip sukeldamas galvosūkį dėl su rangovu pasirašytos 112 mln. litų vertės krantinių statybos sutarties galimų netesybų. Šis klausimas taktiškai buvo pridengtas esą abejotina objekto ekonomine perspektyva ir operatoriaus delsimu ieškoti naujų laivybos linijų. Tačiau uosto vadovo įkarštis kaip pakilo, taip ir atslūgo. Supratus, kad dar nėra dėl ko laužyti iečių, o pinigų perteklius gali tapti našta, išeičių pradėta ieškoti ramiu tonu kalbantis su verslininkais.

Pasak KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, per 9 mėnesius surinkta 109 mln. litų uosto pajamų, 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jo manymu, kitąmet tokio pajamų didėjimo nebus, tačiau patenkinti uosto kompanijų pageidavimus įmanoma iš nepanaudotų likučių.

Pagal uosto įmonių paraiškas kitąmet investicijoms reikėtų skirti 300 mln. litų, o visiems nurodytiems objektams iki 2015 metų - per 900 mln. litų. Tai rodo, kad verslininkai nuo realybės nenutolę ir valstybės dalį vertina pagal savo kišenes. Sutartys dėl investicijų bus pasirašomos tuo atveju, jeigu kompanija įsipareigos kranto objektams išleisti ne mažiau, negu valstybė investuos į uosto infrastruktūrą. Iki šiol taip buvo daroma grindžiant santykius kompanijų teikiama nauda valstybei arba asmeniniu pasitikėjimu. Pirmosios formalios paraiškos dėl investicijų bus svarstomos lapkritį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"