TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo įpročiai elektros rinkoje Baltijos šalyse supanašėjo

2014 11 10 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Įsitvirtinus laisvajai elektros rinkai Baltijos šalyse, dauguma klientų – 90 proc. ir daugiau – sudaro fiksuotos kainos sutartis.

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva” duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje fiksuotos kainos sutartis pasirašo apie 99 proc. klientų, o Estijoje – apie 90 proc., kai tuo tarpu rinkos atsivėrimo pradžioje pastarojoje šis skaičius tesiekė 55 proc. Tokiam pasirinkimui įtakos turėjo kryptinga edukacija apie laisvąją rinką.

„Praėjus keletui metų nuo rinkos atsivėrimo, kai apie ją verslas beveik nieko nežinojo, pastebimi reikšmingi įmonių elgesio pokyčiai. Fiksuoto tarifo ir ilgalaikės sutartys tapo Baltijos šalių elektros rinkos vizitine kortele. Tarkime, pagal skirtingų laiko zonų tarifus dienos metu elektros energijos kaina yra didesnė nei naktį, tad verslui, suvartojančiam didžiąją dalį elektros dieną – efektyvesnis pasirinkimas yra sutartys su vienoda fiksuota kaina visoms laiko zonoms. Šia logika ir ėmė vadovautis įmonės“, – sakė Ričardas Tvaronas, „Elektrum Lietuva“ vykdantysis pardavimo vadovas.

Pasak R. Tvarono, praėjusių metų įvykiai rinkoje taip pat smarkiai keitė verslo įpročius – dar labiau sustiprino įmonių sprendimą rinktis stabilesnius paketus. Jei anksčiau kompanijos rinkdavosi 12 mėn. sutartis, dabar tampa populiaresnės 2–3 metų laikotarpio sutartys. Lietuviai čia stabilumą vertina dar labiau – 70 proc. įmonių pasirašo 3 metų ar ilgesnes sutartis. Visgi Latvijoje populiariausios vienų metų sutartys, ypač – tarp smulkių klientų, suvartojančių iki 100 megavatvalandžių (MWh) elektros per metus.

Visose šalyse pastebima tendencija, kad paskutinysis metų ketvirtis yra aktyviausias metas, kuomet įmonės renkasi tiekėjus ar pratęsia sutartis – taip elgiasi apie trečdalis klientų. Tačiau atsižvelgiant į kainų dinamiką, fiksuoti kainą patartina pavasarį, kai ji palankiausia ilgalaikėms sutartims. Tuo tarpu vasarą kaina kyla dėl pasibaigusių potvynių, išjungtų šiluminių elektrinių, perdavimo linijų remonto darbų ir mažesnio pralaidumo.

R. Tvarono teigimu, tinkamu metu užfiksavusi kainą, smulki įmonė, kurios metinis suvartojimas siekia 30 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, per pusmetį gali sutaupyti apie 300–450 litų, lyginant su garantinio tiekimo kaina, o vidutinė įmonė, kurios metinis suvartojimas – 300 000 kWh elektros – apie 3000–4500 litų. Tuo tarpu didžiųjų įmonių, per metus suvartojančių virš 1 mln. kWh elektros, sutaupyta suma siekia ne mažiau 20 000 litų per pusmetį. Numatyta, kad nuo kitų metų garantinio tiekimo kaina augs ne mažiau 3 proc., taigi įmonių sutaupoma suma pasirinkus nepriklausomą elektros tiekėją dar labiau išaugs.

Šiuo metu „Elektrum“ Lietuvoje turi daugiau nei 4600 verslo klientų, Estijoje – apie 2000, o Latvijoje „Elektrum“ motininė įmonė „Latvenergo“ turi beveik 24 000 verslo klientų. Lietuvoje nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkusios apie 25 000 įmonių, dauguma – smulkūs elektros energijos vartotojai, sudarantys tik 8 proc. bendrai suvartojamo elektros kiekio. Estijoje iš nepriklausomo tiekėjo elektrą perka apie 20 proc. verslo įmonių. Vis tik nesvarbu, kokio dydžio yra įmonė, pasirinkusi nepriklausomą tiekėją ji gali sutaupyti 10–22 proc. išlaidų už elektros energiją, priklausomai nuo laikotarpio ir metų laiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"