TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo kreditai nepralaužia užtvankos

2013 02 26 7:46
LŽ archyvo nuotraukos/G.Pangonis mano, jog šiuo metu verslui skolintis apsimoka dėl mažų palūkanų normų.

Netikrumas dėl ūkio raidos ir finansų sektoriaus perspektyvų varžo įmonių norą prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus, o krizės išgąsdinti bankai neskuba atsukti paskolų čiaupo.

Per krizę išaugusį įmonių poreikį skolintis apyvartiniam kapitalui pamažu keičia noras finansuoti investicijas. Finansiškai pajėgias įmones ypač vilioja šiuo metu mažos palūkanų normos. Tačiau ne visų sektorių įmonės bankuose laukiamos.

Grįžo į pradinį lygį

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas verslo kreditavimo atsigavimo nepastebi, o bankų ir verslo santykiams apibūdinti siūlo "stagnacijos" terminą.

"Negalime kalbėti apie kreditavimo atsigavimą. Nuo praėjusių metų balandžio matėme šiokį tokį verslo paskolų suaktyvėjimą, kuris tęsėsi maždaug iki lapkričio. Tačiau gruodį verslo paskolų portfelis iš esmės buvo tokio pat lygio kaip ir gegužę. Galima sakyti, kad grįžome į tą patį lygį, nuo kurio ir prasidėjo kreditavimo atsigavimas", - dėstė A.Izgorodinas.

Jis sakė, kad praėjusių metų balandį verslo paskolų portfelį sudarė 26,8 mlrd. litų, rugpjūtį paskolos išaugo ir siekė 27,3 mlrd. litų, o gruodį vėl nukrito iki 27 mlrd. litų.

"Paskolų verslui augimas išlieka banguojantis ir yra veikiau trumpalaikis nei ilgalaikis. Teisingiausia, ko gero, būtų teigti, kad matome verslo kreditavimo stagnaciją. Rinka yra šiek tiek apsnūdusi", - apibendrino A.Izgorodinas.

Tokias tendencijas, ekonomisto nuomone, lemia ir bankų nenoras skolinti, ir prastos įmonių vadovų nuotaikos. "Naujų paskolų paklausa gamybos sektoriuje išlieka maža. Pavyzdžiui, kreditavimo poreikio indeksas šių metų pirmajam ketvirčiui siekia 54 punktus, o praėjusių metų paskutinį ketvirtį - 51. Kai šis rodiklis šiek tiek viršija 50 proc. ribą, galima tikėtis labai nedidelio kreditavimo paklausos augimo gamybos sektoriuje. Taigi lūkesčių atsigavimas yra labai trapus", - teigė A.Izgorodinas.

Kreditavimo sąlygos, palyginti su krizės laikotarpiu, dabar šiek tiek švelnesnės, tačiau, LPK analitiko nuomone, išlieka gana griežtos ir verslui vis dar sunkoka rasti bendrą kalbą su bankais. "Tikrai ne visos įmonės dabartinėmis sąlygomis gali lįsti į skolas. Kita vertus, nestabili padėtis bankų ir finansų sektoriuje atbaido įmones nuo galimos plėtros ir skatina šiek tiek palaukti, stebėti, kur link kryps bankų ir finansų sektorius", - padėtį apibūdino ekonomistas.

A.Izgorodinas mano, kad pastarojo meto neigiamos Lietuvos naujienos apie kredito unijas ir kai kuriuos bankus verčia įmonių vadovus užimti laukimo poziciją. Įmonės, anot jo, šiuo metu yra tartum "status quo" būsenos - jos nemažina savo finansinių įsipareigojimų, bet ir neketina jų didinti.

V.Rutkauskas: "Verslo paskolų portfelis 2013 metais turėtų augti apie 3 procentus."

Skolinasi gamybos įrenginiams

Vis dėlto kai kurios gamybos įmonės ryžtasi skolintis - esą šiuo metu tai paranku dėl gana mažų palūkanų normų. Antai medienos perdirbimo ir popieriaus gamybos įmonė AB "Grigiškės" neseniai gavo 35 mln. litų paskolą iš SEB banko. Lėšos bus skirtos naujai popieriaus gamybos mašinai pirkti ir montuoti. Ją įmonė dar renkasi iš siūlomų Austrijos, Švedijos ir Italijos didžiųjų gamintojų.

AB "Grigiškės" prezidentas Gintautas Pangonis LŽ tikino, jog verslui skolintis dabar palankus metas. "Šiuo metu rinkoje yra gana mažos palūkanos. Todėl investuoti į įrangą, jeigu projektas tikrai geras, ir matai, kad galėsi parduoti pagamintą produkciją, tikrai yra parankus laikas", - teigė jis.

Vis dėlto "Grigiškių" prezidentas negalėjo patvirtinti, kad paskolą gavo lengvai. "Nelengvai. Pateikėme projektą, pagrindėme, kaip jis atsipirks, ir išnagrinėjęs bankas sutiko finansuoti. Šiais laikais tai tikrai nemaža paskola. Viso projekto vertė yra daugiau kaip 53 mln. litų, iš jų 35 milijonai - banko, likusi dalis - mūsų", - pasakojo G.Pangonis.

Nuo projekto pateikimo ir sutarties pasirašymo, anot jo, praėjo maždaug du mėnesiai. "Manau, gana greitai įvyko. Kokių ypatingų sąlygų bankas neiškėlė, sutarėme, kad jie finansuoja 65 proc., mes - 35 proc. projekto. Aišku, naujus įrenginius įkeisime, tai normalu", - vertino "Grigiškių" prezidentas. Jis prisipažįsta, kad kreipėsi į kitus bankus, tačiau pasirinko palankiausią pasiūlymą.

G.Pangonio nuomone, kad gautum paskolą, neužtenka vien gerų įmonės veiklos rezultatų, projektas turi būti patrauklus ir atsiperkantis. "Jau prieš keletą metų skelbėme, kad didinsime įstatinį kapitalą, ir didindami jį manėme, kad gamybą išplėsime daug greičiau. Bet kadangi tuo metu rinkos apmirė, investuotojų neatsirado, tad paskelbtą investicijų planą įgyvendiname palaipsniui. Jau pastatytas gofruotojo kartono cechas, popieriaus konvertavimo linijos, ir joms visiškai apkrauti mums jau trūksta popieriaus gamybos pajėgumo", - apie investiciją pasakojo G.Pangonis.

35 mln. litų paskolą "Grigiškės" planuoja išmokėti per 5 metus, tačiau turi galimybę sutartį pratęsti. G.Pangonis mano, kad visa 53 mln. litų investicija atsipirks per 5-7 metus. "Higieninio popieriaus vartojimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėja, tačiau dar neprilygsta Vakarų valstybėms. Ten vienas gyventojas per metus suvartoja apie 16 kilogramų higieninio popieriaus, o Baltijos šalyse - tik apie 6 kilogramus. Taigi vartojimui augti dar yra daug erdvės", - apie perspektyvas kalbėjo pašnekovas.

G.Pangonis neabejoja, kad investicijos padės bendrovei sustiprinti pozicijas Europos rinkoje. "Planuojame, kad, įgyvendinus investicijų programą, "Grigiškių" produkcijos apyvarta per artimiausius dvejus metus išaugs du kartus, o visos įmonių grupės apyvarta pasieks 500 mln. litų", - sakė jis.

Padės atsigaunanti ekonomika

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas mano, kad bankų ketinimus daugiau finansuoti verslą patvirtina tai, jog bankai neketina griežtinti skolinimo sąlygų ir šiuo metu itin žemo lygio išliekančios palūkanų normos.

"Verslo skolinimosi paklausą didins atsigaunanti ekonomika, jau kurį laiką aukščiau už ilgalaikį vidurkį išliekantis gamybos pajėgumo panaudojimo lygis, pamažu atsigaunantis verslo pasitikėjimas. Kita vertus, įmonės Lietuvoje didesnę dalį turto finansuoja iš nuosavų lėšų, o tam pastaruoju metu sąlygos buvo palankios dėl gerėjančių veiklos rezultatų, tačiau vis dar jaučiamas netikrumas dėl ūkio raidos ateityje gali varžyti norą prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų", - LŽ teigė ekonomistas. Jo nuomone, pastaruoju metu vis daugiau įmonių kreipiasi į bankus siekdamos finansuoti investicijas. V.Rutkauskas prognozuoja, kad verslo paskolų portfelis 2013 metais turėtų augti apie 3 procentus. V.Rutkausko nuomone, su atsargiu bankų vertinimu vis dar gali susidurti nekilnojamojo turto ar statybos sektoriai. Tačiau žemės ūkis, pramonė ar prekyba, kurių finansinė padėtis per pastaruosius kelerius metus kur kas pagerėjo, neturėtų patirti sunkumų pasiskolinti.

Skaičiai

2012 metais verslo paskolų portfelis ūgtelėjo 0,3 proc., arba 92,2 mln. litų. 2011 metais verslo paskolų portfelis krito 0,7 mlrd. litų, o 2010 metais - 3,5 mlrd. litų.

Šaltinis: LB

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"