TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo kreditai neteka sraunia srove

2014 03 27 6:00
Smulkioms ir vidutinėms įmonėms bankai paskolų portfelio plačiau neprasegė. Įmonės tapo mažiau priklausomos nuo bankų finansavimo, linkusios investuoti nuosavas lėšas ir taip mažinti riziką. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Komerciniai bankai tikisi, kad skolinimas verslui šiemet taps viena pagrindinių jų veiklos sričių ir duos pajamų, o verslo paskolų portfelis augs apie 3 procentus. Kreditavimą esą skatins lūkesčiai dėl euro įvedimo bei atsigaunanti Lietuvos ir Europos ekonomika. Tačiau verslas nenori atsisukti į juos anksčiau nuvylusius bankus ir kreditų neprašo - plečiasi savo lėšomis.

Ekspertai spėja, kad bankų paskolos ir toliau bus lengviau pasiekiamos tik stambioms įmonėms, o kai kurių ūkio sektorių norą skolintis gali prislopinti susvyravęs geopolitinis saugumas Rytuose bei prastėjančios prekybos su Rusija sąlygos.

Vos atsuktas čiaupelis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, pernai naujų paskolų verslui lygis Lietuvoje išaugo puse procento. Tai gana ryškus pokytis, turint omenyje, kad 2012 metais fiksuotas 15 proc. nuosmukis.

Tačiau LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas mano, kad tai tik sausi skaičiai, neatspindintys tikrovės. „Pusės procento atsigavimas yra labai simbolinis, nes šis skaičius gražiai atrodo tik dėl labai blogų 2009-2012 metų rezultatų. Būtų galima vertinti, kad kreditavimo tendencijos gerėja, bet atsigavimas labai trapus ir simbolinis“, - komentavo A.Izgorodinas.

LPK atlikta 150 didžiausių Lietuvos gamintojų apklausa rodo, kad 60 proc. įmonių šių metų pirmą ketvirtį ketina investuoti. Bet iš jų tik 4,8 proc. investicijoms skolinsis iš komercinių bankų. 49,2 proc. įmonių investicijas įgyvendins iš savo išteklių, o 46,1 proc. – savo ir ES lėšomis.

„Per krizę ir dabartinį atsigavimą verslas keičia investicijų finansavimo struktūrą. Įmonės tapo mažiau priklausomos nuo bankų finansavimo, linkusios investuoti nuosavas lėšas ir taip mažinti riziką. Įmonės pragmatiškiau vertina galimybes grąžinti kreditą“, - pažymėjo analitikas.

A.Izgorodinas atkreipia dėmesį ir į tai, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms bankai paskolų portfelio plačiau nė neprasegė. „Bankų skolinimo sąlygos šiek tiek palengvėjo, tačiau vis dar yra griežtesnės nei prieš krizę. Pasiskolinti ypač sunku smulkioms įmonėms. Ir per krizę stambios įmonės galėjo skolintis daug paprasčiau nei smulkios, kurios vertinamos kaip rizikingos ir joms keliami gerokai griežtesni reikalavimai. Ši tendencija nepasikeitė“, - svarstė A.Izgorodinas.

V.Rutkauskas: „Komercinių bankų galimybes daugiau skolinti verslui varžo lėtai atsigaunanti kreditų paklausa, nes įmonės didžiąją dalį savo veiklos linkusios finansuoti iš nuosavų lėšų.“/LŽ archyvo nuotrauka

Palankūs eksportuojančioms įmonėms

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas LŽ teigė, kad komercinių bankų galimybes daugiau skolinti verslui varžo palyginti lėtai atsigaunanti kreditų paklausa - įmonės didžiąją dalį savo veiklos yra linkusios finansuoti nuosavomis lėšomis.

Be to, bankų kredito rizikos valdymas po ekonomikos nuosmukio griežtesnis, todėl kai kuriems potencialiems paskolų gavėjams gauti finansavimą nėra taip paprasta, kaip buvo iki nuosmukio. „Nepaisydami to, komerciniai bankai Lietuvoje skolinimą verslui jau vertina kaip vieną pagrindinių veiklos krypčių ir 2014 metais planuoja apie 3 proc. paskolų portfelio augimą“, - teigė V.Rutkauskas.

Kaip rodo praėjusių metų rudenį LB atlikta komercinių bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų, nefinansinių įmonių paklausa paskoloms pamažu didėja. „Tokią padėtį gali lemti spartus tiek Lietuvos, tiek kitų rinkų augimas, kuris savo ruožtu lemia didesnį tiek investicijų, tiek apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį“, - sakė V.Rutkauskas.

Jo požiūriu, komerciniai bankai labiausiai linkę skolinti toms įmonėms, kurių veikla orientuota į eksportą. "Kita vertus, palyginti su 2009 metų balandžio apklausos duomenimis, tendencijos pasikeitė: tuomet beveik visų įmonių finansinė padėtis buvo vertinama prastai, ir bankai ypač atsargiai joms skolino“, - pažymėjo V.Rutkauskas.

Statybų finansavimas dar traukėsi

DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas dr. Šarūnas Nedzinskas LŽ teigė, kad pernai ypač sparčiai didėjo investicinių verslo plėtros projektų finansavimo paklausa. „Palyginti su 2013 metų pradžia, DNB grupės paskolų verslo subjektams portfelis išaugo 5,3 proc. - iki 5,33 mlrd. litų“, - teigė jis.

Pasak Š.Nedzinsko, labiausiai didėjo elektros, dujų ir vandens tiekimo, viešojo sektoriaus bei žemės ūkio ir maisto produktų gamybos veiklos šakų paskolų portfelis, o statybos sektoriuje finansavimo apimtis dar mažėjo.

Jis teigia, kad DNB kreditavo ne tik stambų verslą, bet ir smulkias bei vidutines įmones siūlydamas šio verslo segmento poreikius atitinkančius sprendimus. Todėl 36,9 proc. pernai Lietuvoje įsteigtų naujų įmonių savo finansiniu partneriu pasirinko DNB banką.

Viena strateginių DNB veiklos krypčių išliko žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektorius. „Bankas teikė finansavimą ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms apyvartinėms lėšoms bei investicijoms. Kreditus apyvartiniam kapitalui finansuoti pradėjo teikti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės bei pienininkystės ūkiams“, - pasakojo Š.Nedzinskas.

Jo nuomone, kreditavimo sąlygos šiuo metu yra itin patrauklios vien dėl to, kad Europos centrinis bankas yra pažadėjęs dar kurį laiką išlaikyti bazines palūkanų normas rekordinėse žemumose (šiuo metu 0,25 proc., - aut.). „Kad jam teks taip ir daryti, ar net imtis aktyvesnės monetarinės ekspansijos, byloja gerokai nuo tikslinės 2 proc. ribos nutolusi euro zonos metinė infliacija, kuri tesiekia 0,7 procento. Be to, labai aiškus ir realus euro įvedimo scenarijus mažina įvairias spekuliacijas ir kuria pozityvius lūkesčius“, - spėjo jis.

Galvos skausmas dėl Rusijos

LB duomenimis, po beveik 5 metų kritimo šalies bankų paskolų portfelis nefinansinėms korporacijoms praėjusių metų viduryje pasiekė dugną ir nuo to tada atsitiesė 4,8 procento. „Tikėtina, kad tokios tendencijos ilgainiui tik stiprės. Tai rodo gerėjantys Lietuvos makroekonomikos rodikliai. Lietuvos ūkis jau įstojo į tvaraus augimo vėžes, nes BVP plėtrą lemia ne tik į išorę orientuotos veiklos, bet ir vis didesnį aktyvumą demonstruojanti vidaus paklausa. Sparčiau augo tiek vidaus vartojimas, tiek ir materialinių investicijų poreikis“, - pažymėjo Š.Nedzinskas. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu paaštrėjęs padėties neapibrėžtumas, susijęs su svarbia Lietuvai eksporto rinka – Rusija, gali šį Lietuvos ūkio raidos scenarijų kiek sujaukti.

LPK analitikas A.Izgorodinas mano, kad šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kurie leistų prognozuoti, kaip geopolitinė įtampa paveiks įmonių norą skolintis. „Teoriškai galima svarstyti, kad su Rusija prekiaujančios įmonės, stebėdamos konfliktus Rytuose bei Rusijos ekonomikos neapibrėžtumą, skolinsis mažiau. Bet kiekviena įmonė elgsis skirtingai, nes tų, kurios turi ilgalaikius kontraktus, tai gali visiškai nepaveikti“, - svarstė analitikas.

Naujos paskolos verslui Lietuvoje

MetaiPokytis, proc.
2009-23,3
2010-32,9
2011-22,1
2012-15,1
2013+0,5
2008-2013-65,8

Šaltinis: LPK, LB

Investicijų finansavimo šaltiniai, proc.

Vidiniai ištekliai49,26
Mišrūs finansai (su ES parama)46,1
Bankų paskolos4,63

Šaltinis: LPK

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"