TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo krizės valdomos ne itin efektyviai

2006 06 10 0:00
Su Krekenavos agrofirma susijusį vokelių skandalo gesinimo būdą krizių valdymo meistrai įvardija kaip nevykusį.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo kineskopų gamintojo bankroto iki algų vokeliuose skandalo - tokias pastarųjų metų įmonių krizes vardija komunikacijos specialistai. Jie mano, kad verslininkai krizines situacijas valdo gana atmestinai ir dažnai užsisklendžia nuo viešumos.

Didžiausią pastarojo meto šalies verslo krizę pašnekovai it susitarę vardija įvykius Panevėžio "Ekrane". Viskas esą prasidėję grėsmingai žiniasklaidoje nušviestu gaisru 2002 metais ir baigėsi bendrovės bankrotu.

"Ekrano pavyzdys - klasikinis atvejis, kaip negalima elgtis krizės akivaizdoje, - teigia agentūros "Publicum" projektų direktorius Vaidotas Vyšniauskas. - "Ekrano" vadovai net slapstėsi, todėl bendrovės generalinio direktoriaus Eimučio Žvybo elgesys - peiktinas, rodantis atsakomybės stoką".

"Matyt, "Ekrano" valdymas ir komunikacija paveldėta dar iš sovietmečio, todėl bankroto krizės procesas atrodė nevaldomas", - priduria bendrovės "Komunikacija ir konsultantai" konsultantas Andrius Kasparavičius.

Humoras nepadės

Vokelių drama Krekenavos agrofirmoje taip pat krizė, kuri, pašnekovų vertinimu, valdoma atsainiai. "Agrofirmą ištiko didelė verslo krizė, tik jinai gana netipinė, susijusi su politika. Bet krizės valdymas yra blogas; viską buvo įmanoma išspręsti pozityviau", - mano Kasparavičius.

"VRP/Hill&Knowlton" projektų direktoriaus Kristino Taukačiko teigimu, Krekenavos agrofirma plaukė pasroviui ir net nebandė valdyti krizės. "Įmonės reputacija atsidūrė pavojuje, o nauja pardavimo akcija, siūlant laimėti vokelį su pinigais, jos įvaizdžio negelbėja, tik maskuoja problemą", - sakė Taukačikas.

Tarsi sprogstamasis mišinys

Energetika - tai sritis, kurioje nuolat rusena krizių židiniai ir bet kada gali įsiplieksti liepsna. Taip teigia LŽ pokalbininkai. Vienas šią mintį patvirtinančių pavyzdžių yra praėjusią žiemą įvykusi bendrovės "Litesko" valdomų šilumos tinklų avarija Telšiuose.

"Litesko" įvykiai buvo didelė staigmena, ypač tiems, kurie galvojo, kad tokios privačios įmonės dirba geriau nei valstybinės", - sako Vyšniauskas. Jo vertinimu, "Litesko" tikėjosi, kad informacija apie nelaimę nepasklis. "Mat iš pradžių nebuvo matyti rimtų žingsnių krizei valdyti", - teigia "Publicum" projektų direktorius. Tačiau Kaspravičius mano, kad "Litesko" iš pradžių krizę valdė neblogai. "Tuo metu kaip tik buvau Švedijoje ir naujienas skaičiau internete. Jie nebuvo sutrikę, nesiėmė biurokratinių išsisukinėjimų, žadėjo atlyginti nuostolius gyventojams", - atsimena "Komunikacijos ir konsultantų" ekspertas, bet priduria, kad "Litesko" šios strategijos tempų neišlaikė iki galo ir pagadino visą reikalą.

"Rubicon" mėto pėdas

Pastarosios bendrovės vardas neatsiejamas nuo koncerno "Rubicon Group", "Litesko" akcininko. Žinia, "Rubicon Group" įvaizdis visuomenėje yra gerokai "parūgęs". Pasak Kasparavičiaus, šios įmonės atvejis turi aštrų politikos prieskonį. "Sunku kalbėti apie krizės valdymą, kai žiniasklaidos priemonės atstovauja priešingiems interesams. Ką mes žinotume, jei apie ją nuolat nerodytų LNK? Kažkas sistemingai nori šią bendrovę "suvalgyti", - teigia Kasparavičius. Vis dėlto "Rubicon Group" vadovai nesėdi vietoje ir imasi krizę valdyti. "Jie keičia pavadinimus, taip stengdamiesi atsisakyti bendro įvaizdžio naštos. Todėl po tam tikro laiko visuomenė "Rubicon Group" antrinių įmonių nebesies su koncernu", - Vyšniauskas pateikia prielaidą, kodėl "Rubicon City Service" neseniai pakeitė pavadinimą į "City Service".

Ekonomika sušvelnina poveikį

Vis dėlto Lietuvos verslas ne visada tampa bejėgis ištikus valdymo krizei. Tai parodo "Mažeikių naftos" akcijų pardavimo ir pirkimo sandorio atomazga, kuri, kaip atrodo, yra kur kas sėkmingesnė nei kadaise perleidžiant gamyklą bendrovėms "Williams" ir "Jukos". "Iš pradžių Vyriausybės derybos su "PKN Orlen" atrodė niekur nevedančios. Tačiau Lenkijos įmonė ėmėsi veiksmų viešojoje erdvėje, sukūrė interneto svetainę lietuvių kalba", - sako Kasparavičius.

"Žmonės jau džiaugėsi, kai dar ne viskas buvo iki galo aišku", - pabrėžia Vyšniauskas. Jis mini ir kitą neblogą krizės valdymo pavyzdį - "Vilniaus Vingio" istoriją, kai šios gamintojos veiklą sutrikdė konkurencija su Azija. "Paskleisdami informaciją jie nedarė šiurkščių klaidų. Be to, "Vilniaus Vingį" dar gelbėja tai, kad jų bėdos rutuliojasi "Ekrano" šešėlyje", - aiškina Vyšniauskas.

Kaip sako Taukačikas, Lietuvos įmonės greitai perpranta fiktyvius pranešimus apie neva padėtą bombą, taip pat puikiai susitvarko sutrikus įmonių informacinėms sistemoms. "Be to, augant ekonomikai, į krizes žiūrima paprasčiau, jos ne tokios skausmingos", - baigia pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"