TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo liudijimus įsigyja iš bado

2011 01 17 0:00
Kas žino, gal iš šiandienių smulkiųjų verslininkų išaugs ir stambių milijonierių.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdininkai rankomis trina - vis daugiau bedarbių ryžtasi pradėti savarankišką verslą ir išbraukiami iš bedarbių sąrašų. Tačiau vakarykščiai bedarbiai ir darbo rinkos ekspertai džiaugtis augančiu verslumu neskuba.

Praėjusiais metais bedarbio lengvata įsigyjant verslo liudijimus Lietuvoje pasinaudojo daugiau kaip 19 tūkst. gyventojų, vien Suvalkijoje - 2527. Daugumą palinkusiųjų į verslą sudarė 40-50 metų asmenys. Didelė dalis jų buvo vyrai, o verslo liudijimai daugiausia buvo perkami statybos ir remonto darbams, lengvųjų automobilių remontui, taip pat prekybai, kitoms buities paslaugoms.

Šiemet, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, jau yra išduoti 358 lengvatiniai verslo liudijimai. Tai beveik pusšimčiu daugiau nei pernai. Daugiausia bedarbių, norinčių pradėti savarankišką verslą, buvo Vilkaviškyje.

Padės mažinti nedarbą

Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas LŽ teigė, jog bedarbių susidomėjimas verslo liudijimais išaugo dėl to, kad žmonės po krizės pamokų tapo kiek verslesni. Šiuo metu bedarbiams įsigyti verslo liudijimus labai patogios sąlygos. Mat ir savivaldybės yra sumažinusios verslo liudijimų kainas, ir pati darbo birža kas mėnesį gali skirti iki 200 litų kompensaciją privalomiems mokesčiams sumokėti.

"Pastebėjome, kad daugiausia verslo liudijimus, mums remiant, perka tie, kurie jau turi kokį nors verslą, tik dabar nori viską daryti oficialiai ir legaliai. Nors yra ir tikrai pradedančiųjų", - neslepia K.Šnipas. Jis neigia, kad išaugusiam išduotų verslo liudijimų skaičiui įtakos gali turėti sugriežtinta bedarbių kontrolė ir baimė, jog neteks bedarbio statuso ir turės patys mokėti kas mėnesį privalomojo sveikatos draudimo mokesčius.

Pats neseniai buvęs bedarbiu, dabar Marijampolės teritorinei darbo biržai vadovaujantis K.Šnipas teigė, kad toks išaugęs verslo liudijimų išdavimas gali turėti įtakos mažinant nedarbą tiek Suvalkijoje, tiek ir Lietuvoje. "Geriau tegul žmogus dirba, tegul turi darbą ir užsidirba sau duoną, valstybei mokėdamas nedidelius mokesčius, nei laukia su ištiesta ranka pašalpos. Tai šimtą kartų geriau. Tie, kuriems rūpi tik pašalpos, verslo liudijimų tikrai neperka", - tvirtino K.Šnipas.

Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Danguolė Kučinskienė LŽ teigė mananti, kad šiemet verslo liudijimų išdavimas padidėjo todėl, kad savivaldybių tarybos nusprendė sumažinti pajamų mokesčius už juos. Marijampolėje mokesčio dydis visų veiklos rūšių verslo liudijimams per metus tesudaro tik 120 litų. "Mažesni mokesčiai visada yra paskata imtis verslo, jį plėtoti sąžiningai", - įsitikinusi D.Kučinskienė.

Neturėjo kitos išeities

Marijampolietė, pasivadinusi Janina, teigė, kad prieš beveik porą dešimtmečių ji baigė tuometę Marijampolės profesinę mokyklą ir įsigijo dažytojos profesiją. "Pagal ją aš beveik niekada nedirbau. Iš pradžių toks darbas man nebuvo prestižinis, todėl susiradau kitokį - prekiavau dažais. Kai to darbo netekau, ieškojau kitokio. Tačiau jau beveik dvejus metus neradau jokio. Net ir vaikų prižiūrėti netikau. Darbo biržoje man pasiūlė pasimokyti ir eiti dirbti siuvėja. Tačiau tokio darbo tikrai nenoriu - žinau, kad siuvėjos negauna nė minimalios algos. Todėl nusprendžiau nusipirkti verslo liudijimą ir bandysiu užsiimti darbu pagal savo profesiją", - kalbėjo moteris.

Kaip sakė Janina, nors ji ir turi įsigijusi verslo liudijimą, iš tikrųjų susirasti, kam reikėtų jos paslaugų, - sudėtinga. Marijampoliečiai butų, namų beveik neremontuoja, o jei ir remontuoja, tai dažniausiai savo pačių jėgomis. Samdyti meistrams pinigų neturi.

"Kol man galioja lengvatos, tol bandysiu kaip nors susirasti darbo, o kai lengvatų laikas baigsis, gal vėl teks eiti į darbo biržą", - svarstė marijampolietė.

Ne visi taps verslininkais

Marijampolės teritorinės darbo biržos direktoriaus K.Šnipo teigimu, dalis žmonių, įsigijusių verslo liudijimus keletui mėnesių, vėl grįžta į darbo biržą. Tačiau tarp jų dauguma yra bandžiusiųjų užsiimti sezoniniais darbais. Ir tik vienas kitas - nusivylęs savo bandymais susikurti sau nuolatinę darbo vietą.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko nuomone, tikrai ne visi vakarykščiai bedarbiai, įsigiję verslo liudijimus, taps verslininkais - gal kokie 10 procentų. Kiti po nesėkmingų bandymų vėl ieškosis samdomo darbo ar pasibels į darbo biržos duris. "Tai, kad žmonės perka verslo liudijimus, rodo iniciatyvą pradėti savarankišką verslą, jau savaime yra gerai. Jie patys ieško nišų, kaip išgyventi šiuo nelengvu laikotarpiu. Patys tampa savo gyvenimo šeimininkais ir sužino, kas yra smulkusis verslas, kaip jis turėtų būti kuriamas, plėtojamas. Yra daug apie tai kalbančiųjų, tačiau kol nepabandai pats, tol ir nelabai supranti. Tai gera gyvenimo mokykla, išmokanti ir rinkotyros, ir rinkodaros, ir psichologijos pagrindų. Net ir milijonieriai yra perėję šią mokyklą", - teigė D.Arlauskas.

Tačiau pašnekovas LŽ pripažino, kad ekonominiu požiūriu verslas įsigijus verslo liudijimą tėra tik "ašaros ir vargo vakarienė". Nors esą kas žino, gal iš šiandienių smulkiųjų verslininkų išaugs ir stambių milijonierių. Viskas priklauso nuo to, kokią verslo nišą jie suras ir kaip išnaudos susidariusią situaciją. "Daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Gyvenime ne viskas pasiduoda griežtai logikai", - tvirtino Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas.

Sąlygos pernelyg sudėtingos

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausiojo mokslinio darbuotojo daktaro Arūno Pociaus nuomone, vien tik gerų ir gražių smulkiųjų verslininkų norų verslui plėtoti neužtenka. Reikia, kad tam Lietuvoje būtų ir tinkamos sąlygos. "Smulkusis verslas išgelbėti Lietuvą iš nedarbo krizės galėtų, tačiau ne taip yra sudėlioti pačios ekonominės politikos prioritetai. Įsikurti sau darbo vietą gal ir yra geresnė alternatyva nei, pavyzdžiui, dirbti už minimumą. Tokias tendencijas galima vertinti palankiai ir tai tikrai padėtų sumažinti nedarbą. Bet yra ir kita medalio pusė - pagal statistikos duomenis, išlieka savarankiškai dirbančių asmenų mažėjimo tendencijos, nes ekonominė padėtis nepalanki smulkiausiam verslui", - tvirtino A.Pocius.

Anot jo, šią situaciją lėmė labai kritusi žmonių perkamoji galia, padidėjusios kainos, nes smulkieji verslininkai pirmiausia yra orientuoti tenkinti vietos paklausą. Nors kalbama, kad statyba jau vėl "stojasi ant kojų", tačiau tai daugiausia susiję tik su stambiosiomis įmonėmis. Smulkiuosius vis dar kausto nuosmukis, nes neatsigavęs nekilnojamojo turto segmentas. Kita vertus, smulkiajame versle jau atsiranda sezoniškumas, kuris, anot A.Pociaus, leidžia tikėtis, kad ateityje situacija keisis.

"Smulkiojo verslo plėtrai labai didelę įtaką turi menka gyventojų perkamoji galia. Komunalinių paslaugų srityje vyrauja monopolinė sistema, galinti diktuoti savas sąlygas, paslaugų kainas. Žmogui, sumokėjusiam monopolinėms struktūroms už komunalinius patarnavimus, iš uždirbtų pinigų nedaug kas lieka, todėl jis yra priverstas riboti savo poreikius, kuriems tenkinti dažnai ir yra skirtas smulkusis verslas. To nebūtų, jei Lietuvoje iš tikrųjų egzistuotų laisvoji prekyba, laisvoji rinka ir konkurencija", - LŽ kalbėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkas.

A.Pociaus įsitikinimu, visų pirma Lietuvoje reikėtų kuo skubiau pertvarkyti mokesčių sistemą, kad mokesčių našta būtų perkeliama nuo mažai uždirbančių žmonių ant labai daug gaunančiųjų pečių. Gal net pereiti prie progresinių mokesčių, kad didėtų didesnės gyventojų dalies perkamoji galia, tuomet įsisiūbuotų ir smulkusis verslas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"