TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo lyderiai žvalgosi, bet keltis iš Lietuvos neskuba

2011 02 21 0:00
Verslas keliasi ten, kur kvepia pelnu, kur galima gauti naudos.
LŽ archyvo nuotrauka

Verslas iš mūsų šalies keliasi ten, kur kvepia pelnu. Lietuvos sukauptos investicijos užsienyje 2010 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo beveik 5 mlrd. litų. Tačiau investuotojus traukia ne tik maži mokesčiai.

2010 metų lapkričio mėnesį rinkos ir socialinių tyrimų kompanijos "Macroscope tyrimai" atliktos tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausos duomenimis, 34 proc. įmonių vadovų nurodė, kad yra svarstę galimybę įmonę juridiškai perkelti į palankesnę mokestinę aplinką užsienyje.

2009-2010 metais valdymą iš Lietuvos į užsienio valstybes perkėlė keturios didelės įmonės. Tokią turimą informaciją "Lietuvos žinioms" pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), išanalizavusi mokesčių mokėtojų pateiktas finansines ir mokestines ataskaitas, užsienio mokesčių administratorių, kitų institucijų bei pačių įmonių pateiktą informaciją.

"Pagal dabar galiojančius teisės aktus Lietuvos įmonės, perkeldamos valdymą į užsienio valstybes, neprivalo apie tai informuoti mokesčių administratoriaus, tačiau dalis įmonių tai daro savanoriškai, bendradarbiaudamos su Valstybine mokesčių inspekcija, - LŽ teigė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Pasak pareigūnės, valdymą į kitas užsienio valstybes, siekdamos teisėtais būdais mažinti verslo sąnaudas, yra linkusios perkelti didelės įmonės (įmonių grupės). Tačiau kiekvienu individualiu atveju įmonės pasirenka skirtingus veiklos modelius, kurių kiekvieną individualiai apmokestinimo tikslais Lietuvos mokesčių administratorius ir vertina.

V.Vildžiūnaitė atkreipė dėmesį, kad vien faktas, jog įmonių valdymas perkeliamas į užsienį, neatleidžia įmonių nuo prievolės mokėti mokesčius Lietuvoje, jei veikla ir toliau vykdoma mūsų šalyje. "Pavyzdžiui, jeigu įmonės valdymas perkeliamas į užsienio valstybę, o veikla vykdoma Lietuvoje, įmonė nuo vykdomos veiklos Lietuvoje privalo mokėti pelno, pridėtinės vertės ir kitus mokesčius, išvardytus Mokesčių administravimo įstatyme. Mūsų šalyje taip pat bus mokamas ir gyventojų pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio, mokamo įmonės darbuotojams, dirbantiems Lietuvoje", - teigė V.Vildžiūnaitė.

Vokietijoje būtina turėti atstovybę

"Neturime duomenų, kad lietuviškos įmonės būtų į Vokietiją perkėlusios centrinę būstinę", - LŽ sakė komercijos atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Liutauras Labanauskas. Tačiau diplomatas pripažino, kad Lietuvos įmonių savininkai ir vadovai domisi, kokiomis sąlygomis būtų galima tai padaryti. "Telefonu to teiraujasi nemažai verslininkų. Ar valdymą iškelti į Vokietiją joms apsimokėtų, sudėtinga atsakyti. Dėl vienų dalykų apsimokėtų, dėl kitų - ne. Vokietijos mokesčių sistema yra gerokai sudėtingesnė už Lietuvos. Kita vertus, yra labai daug pranašumų, nes dirbant tam tikrose srityse galima nurašyti kai kuriuos mokesčius, čia daug mažiau biurokratizmo verslui", - teigė diplomatas.

L.Labanauskas pripažino, kad Vokietijoje mūsų verslininkai iš dalies galėtų sumažinti ir darbo sąnaudas, nes brangiai mokami darbuotojai mokėtų mažiau mokesčių nei Lietuvoje. "Šiuo požiūriu Vokietija tikrai būtų patraukli, nes čia yra nustatyta socialinio draudimo mokesčio viršutinė riba. Be to, Vokietijoje darbdavys ir darbuotojas lygiai per pusę dalijasi socialinio draudimo mokesčius. Lietuvoje kur kas didesnė našta tenka darbdaviui", - dėstė pašnekovas.

L.Labanauskas teigė, kad stiprėjant Vokietijos ekonomikai aktualiau būtų į šią šalį ne perkelti valdymą, bet čia kurti Lietuvos įmonių filialus ar atstovybes. Viena tokį sprendimą jau priėmusių - Kauno įmonė "Ryterna", kuri Vokietijoje turi savo atstovybę, serviso stotis. "Tai puikus pavyzdys kitoms pramonės šakoms ar firmoms. Vokiečiai gana konservatyvūs - jei kyla kokių nors problemų dėl nusipirktos prekės, jie nori skambinti "vokišku" telefono numeriu", - teigė diplomatas.

L.Labanausko nuomone, dabar ypač tinkamas metas kelti koją į Vokietiją. "Jos ekonomikos rodikliai puikūs. Sėkmingai didėja vidaus vartojimas, o kadangi rinka milžiniška - beveik 80 mln. klientų, pramonei tai labai geras ženklas. Sėkmingai kyla automobilių pramonė, o su šia šaka susijusios daugelis kitų ekonomikos sričių. Vokietijoje krizė tikrai baigėsi", - konstatavo diplomatas.

Ieško kelių į Šiaurės rinkas

Estijos registro duomenimis, 2009 metais šioje šalyje buvo įregistruota 60 įmonių su tam tikra lietuviško kapitalo dalimi, o pernai - dar 49. Iš jų 77 įmonės - grynai lietuviško kapitalo. Daugiausia tai įvairios prekybos, konsultacijų, finansinio aptarnavimo įmonės, tačiau yra ir gamybos, statybos bei kitų.

"Apie jų veiklos apimtį sunku spręsti, tačiau tik 5 įregistruotų įmonių įstatinis kapitalas didesnis nei minimalus nustatytas įstatymuose. Todėl tai greičiau galima būtų vertinti kaip tam tikrą naujų rinkų ir naujos veiklos paiešką, nei kaip veiklos perkėlimą į Estiją", - LŽ teigė Lietuvos Respublikos ambasadorius Estijoje Juozas Bernatonis.

Pasak ambasadoriaus, naujas įmones Estijoje įsteigę verslininkai išskiria kelias priežastis, skatinusias imtis veiklos šioje šalyje. "Bene dažniausiai minima - įmonės registravimo paprastumas (tai galima atlikti internetu), galimybė lengviau pasiekti Šiaurės valstybių rinkas ir tam tikri euro zonos privalumai. Taip pat kalbama ir apie tam tikras lengvatas pradedant verslą, puikias susisiekimo galimybes bei apie žemesnį korupcijos lygį. Tačiau šie pastebėjimai grynai subjektyvūs", - tokią nuomonę iš pokalbių su verlininkais susidarė ambasadorius.

J.Bernatonis teigė, kad Lietuvos ir Estijos mokesčių sistemos labai panašios, tačiau Estijos pareigūnai, reklamuodami savo mokesčių sistemą, teigia, kad ji yra paprasta, motyvuota ir skaidri, mažai išimčių ir lengvatų. "Tačiau mes manome, kad Lietuvoje naudingiau investuoti (žinoma, tai priklauso nuo veiklos srities), nes čia didesnė rinka, mažesnė kaimynių valstybių konkurencija ir palankesnė geoekonominė padėtis", - teigė ambasadorius.

Veikia be didelės reklamos

Kiek Lietuvos įmonių pastaraisiais metais persikėlė į Lenkiją, duomenų teigė neturįs ir Lietuvos ambasados Lenkijoje ministras patarėjas Valdas Lastauskas. "Prisidengdama komercijos paslaptimi, Lenkijos statistikos tarnyba mums tokių duomenų neteikia, - kalbėjo ekonomiką kuruojantis diplomatas. - Mūsų įmonių antplūdžio į Lenkiją nepastebėjome."

V.Lastausko nuomone, mokesčių aplinka Lenkijoje ir Lietuvoje panaši - vieni mokesčiai yra didesni, kiti - mažesni, o įsteigti naują įmonę Lietuvoje gal net ir lengviau. "Lenkijoje ypač aktyvūs smulkieji ir vidutiniai Lietuvos verslininkai, apie juos galbūt nedaug praneša žiniasklaida, tačiau jie yra bet kurios šalies ekonomikos varomoji jėga. Lenkijos rinka domina lietuvių maisto pramonės, statybos, baldų perdirbimo, medienos, net naujųjų technologijų įmones. Neseniai lietuvis verslininkas laimėjo vieno didesnių Lenkijos miestų stambios taksi įmonės klientų iškvietimo programos diegimo konkursą. Lenkijoje dirba Lietuvos kelininkai, stambios statybos bendrovės, nes čia vykdomi dideli infrastruktūros projektai. Steigiamos ne tik bendros įmonės, bet kai kurias, be didelės reklamos, įsigyja lietuvių kapitalas", - teigė diplomatas.

Į Latviją Lietuvos įmonės taip pat nesikelia, nebent čia atidaro savo atstovybes ar filialus. "Plačiai nuskambėjo "Snoro" banko klientų aptarnavimo centro atidarymas Rygoje praėjusių metų liepos mėnesį. Praėjusią savaitę Rygoje atstovybę, pardavimo ir aptarnavimo centrą atidarė žemės ūkio technika Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje prekiaujanti bendrovė "DOJUS agro", - sakė Lietuvos ambasados Latvijoje pirmasis sekretorius Dainius Šriubša.

Tačiau ekonomiką kuruojantis diplomatas teigė nežinantis fakto, kad į Latviją dėl palankesnės mokesčių aplinkos savo padalinį ar centrinę būstinę būtų perkėlusi kuri nors Lietuvos įmonė. "Mokesčiai Lietuvoje ir Latvijoje beveik nesiskiria. O užsienio investicijoms, mano nuomone, Lietuvoje sąlygos yra patrauklesnės, - teigė D.Šriubša. - Latvijai būdinga, kad didžioji dalis ekonomikos susikoncentravusi Rygoje. Lietuvos infrastruktūra tolygiau išplėtota. Pramonės, logistikos centrai yra ne tik Vilnius, bet ir Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Lietuvoje taip pat geresnė kelių infrastruktūra."

Svarbūs ne tik mokesčiai

Lietuvos įmonės tikrai nesikelia į Švedijos Karalystę, teigė šioje šalyje dirbantis Lietuvos komercijos atašė Sigitas Brazinskas. Jo nuomone, dėl stiprios nacionalinės valiutos kronos ir kitų priežasčių tai nebūtų tikslinga. "Sunkiai įsivaizduoju priežastis, kurios skatintų lietuviškas įmones keltis į Švediją", - teigė diplomatas.

S.Brazinskas svarstė, kad įmonės nuolat perkelia kai kuriuos savo padalinius į kitas šalis. Viena didžiausių Švedijos telekomunikacijos ir duomenų perdavimo įrangos gamintojų "Ericsson" prieš dešimt metų savo būstinę buvo iškėlusi į Londoną, paskui vėl perkėlė į Švediją. "Kai kurios Londono kompanijos savo būstines perkelia į Ženevą. Toks judėjimas vyksta nuolat. Stokholmas traukia tik labai galingas tarptautines kompanijas, kurios ieško vietos būstinei, kuri aptarnautų Šiaurės Europos regioną", - teigė jis.

S.Brazinskas įvardijo keturias priežastis, kodėl šis miestas patrauklus stambiems užsienio investuotojams. Pirma, puikus miesto pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis. Antra, 85 proc. švedų visuomenės puikiai kalba angliškai (juos Europoje lenkia tik olandai, kurių rodiklis - 87 proc.). Trečia, gana lengvai gaunami finansiniai ištekliai (paskolos). Ketvirta, Švedijos sostinėje veikia daug eksportuojančių įmonių.

"Verslas keliasi ten, kur kvepia pelnu, kur galima gauti naudos. Tačiau investuotojus traukia ne tik maži mokesčiai. Pavyzdžiui, Švedijoje bendra mokesčių našta didesnė nei Lietuvoje. Bet ar Vilnius gali pasigirti, kad atitinka bent vieną iš kriterijų, kuriais pagrįstai didžiuojasi Stokholmas? Švedijoje daugiau pasaulinio lygio kompanijų, inovatyvumo, technologijų lygiu ji pažangesnė. Kiekviena kompanija, spręsdama apie investicijas ar kėlimosi į kitą šalį perspektyvas, svarsto, kurie kriterijai jai svarbesni. Deja, mes Lietuvoje kartais pernelyg sureikšminame vieną ar kitą kriterijų, ištraukdami jį iš bendro konteksto", - kalbėjo S.Brazinskas.

Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Kęstutis Masalskis mano, kad visoje Europos Sąjungoje įmonės nuolat kelia kai kuriuos savo padalinius į kitas valstybes. "Kiekviena šalis, skatindama tam tikrą ekonomikos sektorių, gali taikyti mažesnius pridėtinės vertės ir kitus mokesčius. Esu suskaičiavęs, kad įvairius padalinius išskirstant į skirtingas ES šalis, galima padidinti pridėtinę vertę net iki 20-30 procentų. Todėl bet kuri iš "nacionalinių trumpikių" išaugusi bendrovė, viską įvertinusi, gali nuspręsti, kad, pavyzdžiui, jai būstinę geriausia turėti Olandijoje ar Šveicarijoje, gaminti kur nors Rytų Europoje, o logistikos centrą statyti Hamburge, Vokietijoje. Būdami ES nariai įgijome ne tik galimybę parduoti prekes didesnėje rinkoje, bet ir sąlygas plėtoti verslą platesnėje erdvėje. Pinigus galima uždirbti ne tik parduodant garsų prekės ženklą, bet ir optimizuojant sąnaudas. Ir Lietuvos kompanijos, pasiekusios tam tikrą lygį, pradeda stambesnį žaidimą. Tai natūralus procesas", - svarstė diplomatas.

Komentaras

"Danske banko" Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Tomas Marcinkus:

- Vienintelė priežastis, dėl kurios verslas gali susigundyti perkelti įmonių būstines iš Lietuvos į kitas šalis, yra mokestinės darbo sąnaudos, ypač tai, kad Lietuvoje iki šiol nėra viršutinės "Sodros" atlyginimo ribos, nuo kurios "Sodrai" nebereikėtų mokėti socialinio draudimo įmokų, o egzistuoja prievolė mokėti pensijas į "pay as you go" (PAYG) sistemą.

Šiuo metu ši socialinio aprūpinimo sistema vyrauja pasaulyje, tačiau ji paremta lėšų perskirstymu, o ne kaupimu. Dirbantieji moka įmokas, o išmokas gauna dabartiniai pensininkai ar kitos grupės, kurioms tai garantuoja įstatymas. Kitaip sakant, kiekvienas žmogus moka vieniems, paskui pats gauna iš kitų. Esant dabartinei demografinei situacijai, kai gimstamumas labai mažas, mažėja gyventojų ir daugėja pensininkų, mokėjimas į PAYG sistemą gali atrodyti rizikingas žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, jei tendencijos nesikeis. Sistema gali tapti nebepajėgi užtikrinti aprūpinimo būsimiems pensininkams.

Tokia padėtis skatina kai kurių įmonių vadovus mąstyti, kaip sumažinti darbo užmokesčio sąnaudas. Jei kompanija privati, o vadovaujantys darbuotojai uždirba daug - kai kas gali svarstyti perkelti bent jau vadovaujančių darbuotojų veiklą į tas šalis, kuriose jie turėtų galimybę mokėti pensijas į realius pensijų fondus ir patirtų mažesnes mokestines darbo sąnaudas.

Kita vertus, pagal įmonių pelno apmokestinimą Lietuvoje verslui sudaryta pakankamai konkurencinga aplinka. Tai patvirtina 2010 metų Pasaulio banko tarptautinio tyrimo "Doing Business" duomenys, pagal kuriuos Lietuva per metus šoktelėjo 3 pozicijomis aukščiau ir dabar užima 23 vietą tarp 183 valstybių. Didelę pažangą Lietuva pasiekė verslo pradžios srityje: čia pasistūmėta net 12 pozicijų aukštyn - iš 99 į 87 vietą.

Faktai

Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos užsienyje 2010 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 4 817,5 mln. litų (1 395,2 mln. EUR). Nuo 2010 metų pradžios jos sumažėjo 740 mln. litų, arba 13,3 procento.

Daugiausia - 925,5 mln. litų (19,2 proc. visų tiesioginių investicijų užsienyje) - investuota Latvijoje, Nyderlanduose - 896,6 mln. litų (18,6 proc.), Rusijoje - 464,9 mln. litų (9,7 proc.), Lenkijoje - 433,7 mln. litų (9 proc.) ir Kipre - 427,8 mln. litų (8,9 proc.).

Daugiausia Lietuvos įmonės užsienyje yra investavusios į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą - 934,9 mln. litų (19,4 proc. visų tiesioginių investicijų užsienyje), nekilnojamojo turto operacijų veiklą - 820,2 mln. litų (17,0 proc.), didmeninę ir mažmeninę prekybą; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą - 815,1 mln. litų (16,9 proc.), finansinę ir draudimo veiklą - 786 mln. litų (16,3 proc.), apdirbamąją gamybą - 608,8 mln. litų (12,6 proc.).

Apdirbamosios gamybos srityje daugiausia investuota į pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybą - 43,5 proc., ir maisto produktų, gėrimų bei tabako gaminių gamybą - 14,4 proc. visų apdirbamosios gamybos tiesioginių investicijų užsienyje.

Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos užsienyje pagal šalis

2010-09-30 2009-12-31

mln. Lt proc. pokytis proc. mln. Lt proc.

Iš viso 4 817,47 100 -13,3 5 557,44 100

Latvija 925,49 19,2 -12,3 1 055,811 9,0

Nyderlandai 896,63 18,6 -22,9 1 162,47 20,9

Rusija 464,87 9,7 -11,6 525,58 9,5

Lenkija 433,74 9,0 1,0 429,40 7,7

Kipras 427,81 8,9 31,4 325,52 5,9

Ukraina 343,30 7,1 -10,2 382,19 6,9

Jungtinė Karalystė 291,15 6,0 -21,9 372,97 6,7

Baltarusija 200,25 4,2 31,4 152,40 2,7

Danija 194,79 4,0 -7,6 210,81 3,8

Kitos šalys 639,44 13,3 -32,0 940,29 16,9

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"