TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo nesėkmių žemėlapyje – bankrotai

2015 10 05 6:00
Šiemet sostinė tapo vieno iš verslo nesėkmių lyderių. LŽ archyvo nuotrauka

Per devynis šių metų mėnesius labiausiai nesėkmės persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdoje, Visagine bei Vilniuje. Mažiausiai verslų, patyrusių bankrotus, areštus ar praradusių visus darbuotojus buvo Druskininkų, Rokiškio bei Kaišiadorių savivaldybėse.

Tokius duomenis skelbia įmonių rizikingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai, Lietuvos rajonus suskirstę pagal įmonių, paskelbusių bankrotus ir to išvengusių, dalį šiais metais

Nuotaikos niūrios

„Dangus virš Lietuvos ekonomikos pastaruoju metu niaukiasi, optimistines prognozes keičia sunkmečio pranašystės, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, – ir nors įmonėms visuomet rekomenduojame atidžiai sekti savo verslo partnerių būklę, dabar tai tampa itin aktualu. Baigiantis trečiam 2015-ųjų ketvirčiui, paanalizavome, kaip kylančius iššūkius pasitinka Lietuvos rajonų verslo subjektai.“

Pasak jos, bendras rajono verslo atsparumas ekonomikos negandoms priklauso ne tik nuo įmonių vadovybės ir personalo pastangų, kompanijų dydžio, rinkoje užimamų pozicijų, bet ir nuo savivaldybės politikos ir nuo to, kokią veiklą vykdančios įmonės vyrauja savivaldybėje.

Reitinguodami Lietuvos savivaldybes pagal verslo nesėkmes, „Creditreform“ specialistai skaičiavo bankrotus, areštus patyrusių, likusių be personalo, t.y. faktiškai neveikiančių įmonių, santykį šimtui savivaldybėje veikiančių įmonių.

Surūšiavo nesėkmes

Kiekvienai verslo nesėkmių rūšiai buvo suteikta skirtinga reikšmė – priklausomai nuo nesėkmės įtakos tolimesnei įmonės veiklai. Rimčiausiai buvo vertinamas bankrotas, toliau įmonės ištuštėjimas ir turto areštai.

Pasak „Creditreform“ analitikės, vertinant verslo nesėkmių gausą šimtui rajono įmonių, labiausiai verslo negandos nedavė ramiai gyventi Klaipėdos (1 vieta reitinge), Visagino (2) ir Vilniaus (3) miestų įmonėms. Toliau rikiavosi Šiaulių (4), Radviliškio (5), Širvintų (6) ir Vilniaus rajonų (7) savivaldybės. Mažiausiai nesėkmes patyrusių įmonių šimtui veikiančių verslų per devynis šių metų mėnesius buvo Druskininkuose (60 vieta), Rokiškio (59) ir Kaišiadorių (58) rajonuose. Kiti didmiesčiai užėmė atitinkamai: Kaunas – 10, Šiauliai – 20, Panevėžys – 16 vietas.

„Creditreform Lietuva“ nuotrauka

Žvelgiant tik į bankrutuojančių verslų statistiką, šiemet iki spalio dvi iš šimto bendrovių bankrutavo penkiose Lietuvos savivaldybėse. Prasčiausi reikalai pagal besibaigiančių įmonių gausą klostėsi Širvintų rajone (2,6 bankroto šimtui verslų). Toliau rikiavosi Kalvarijos (2,59), Kazlų Rūdos (2,3) ir Klaipėdos miesto (2,2) savivaldybės. Nė viena įmonė nebankrutavo septyniuose Lietuvos rajonuose. Mažiausia bankrutuojančių įmonių koncentracija per devynis mėnesius tarp didžiųjų miestų fiksuota Kaune. Čia šimtui veikiančių įmonių įregistruotos 1,2 bankrutuojančios.

Turto areštais turtingiausios buvo įmonės, reziduojančios Neringoje (14 areštų šimtui įmonių), Klaipėdos mieste ir rajone (po 13) bei Vilniaus rajone (11,8). Mažiausiai turto valdymo apribojimų registruota Birštono (1 areštas šimtui įmonių) ir Šilalės (2,6) savivaldybėse. Tarp didmiesčių mažiausiai turto areštų buvo Panevėžyje (6,8 arešto šimtui įmonių).

Mažėja personalo

Šiemet labiausiai personalo mažėjo Akmenės rajono verslo įmonėse (9,3 be personalo likusios įmonės šimtui čia veikiančių verslų), Rietavo (7,8) ir Alytaus (7,5) rajonų savivaldybėse. Iš didmiesčių įmonės labiausiai tuštėjo Kaune ir Vilniuje (po 5,6). Mažiausia be darbuotojų likusių bendrovių koncentracija per šių metų devynis mėnesius fiksuota Šakių (0,8 tuščių įmonių šimtui), Raseinių (1,7), Elektrėnų (2,1) rajonuose. Iš didžiųjų miestų mažiausiai darbuotojus „praganiusių“ įmonių koncentravosi Šiauliuose (3,8) ir Panevėžyje (3,9).

Vertino pagal šakas

Kita rizikos valdymo bendrovė „Creditinfo“ šiemetes verslo sėkmes ir nesėkmes skirstė pagal veiklos sritis. Bendrovės analitikų teigimu, rugpjūčio pabaigoje bendra įmonėms pritaikytų areštų suma viršijo 1 mlrd. eurų ir buvo 9 proc., arba 105 mln. eurų, mažesnė nei per atitinkamą laikotarpį pernai.

Registruotų areštų skaičiumi pernai pirmavo nekilnojamojo turto plėtotojai, o šiemet juos aplenkė prekybos įmonės. Joms, anot bendrovės analitikų, tenka ir didžiausia laikinų apribojimų suma – 249 mln. eurų.

„Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė atkreipia dėmesį, kad vertinant pagal įmonių skaičių, o ne areštų sumą, ir pernai, ir šiemet daugiausiai apribojimų galiojo prekybininkams. Jiems įregistruotų areštų sumos yra keleriopai mažesnės nei nekilnojamojo turto įmonėms.

Analizės duomenimis, per metus laikinų apribojimų suma sumažėjo transporto (nuo 99 mln. iki 90 mln. eurų), viešbučių ir restoranų (nuo 37 mln. iki 26 mln. eurų), paslaugų (nuo 169 mln. iki 135 mln. eurų), apdirbamosios pramonės (nuo 150 mln. iki 141 mln. eurų) veiklose. Statybų veikloje bendras įregistruotų areštų lygis per metus sumažėjo nuo tuometinių 88 mln. eurų iki 72 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"