TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo niša – pamaitinti biurų darbštuolius

2015 03 09 6:00
Dainiaus Podolinskio ir Gintarės Micevičiūtės planuose - prie kliento akių ofise ruošiamas maistas LŽ archyvo nuotrauka

Pietų metu po daugiaaukščius Vilniaus biurų pastatus kasdien keliauja maisto pardavėjas su padėklu, kuriame maistas jau supakuotas ir paruoštas valgyti. Kaip pasakoja Gintarė Micevičiūtė, viena "Feel Good Food" kūrėjų, ji ir partneris pasirinko sudėtingiausią maitinimo sferos modelį - dirbti be išankstinių užsakymų: "Tiesiog eini per biurus ir žiūri, kas tą dieną alkanas".

Pietų metu jauni verslininkai lanko biurų pastatus ir jų darbuotojams siūlo užkąsti tą pačią dieną pagamintų sumuštinių, sėlenų bagečių, salotų, sriubų tiems darbuotojams, kurie nespėja išbėgti užkąsti. Du pradedantieji verslininkai, nusitaikė į A klasės sostinės biurų darbuotojus. Kol kas dangoraižių darboholikai tuo labai patenkinti .

Rodos, maisto pristatymo rinka yra užimta: telefonu ar internetu galima užsisakyti į konkrečią darbo vietą atgabenti ko tik nori – picų, burgerių, kinietiškos ar lietuviškos virtuvės patiekalų, ekologiškų produktų. Kur maisto pardavėjų su padėklu privalumai? „Mūsų privalumas prieš kitus maisto gamintojus – asortimentas. Mes maistą pagaminame tos pačios dienos rytą, tądien jis ir suvartojamas, o jeigu lieka – atiduodame „Maisto bankui“. Sumuštiniai parduotuvėse ar kioskuose, pavyzdžiui, užsilieka kur kas ilgiau“, – aiškino G. Micevičiūtė.

Kitas privalumas, matyt, tas, kad siūlomo maisto niekas nėra įpareigotas pirkti – užsisakęs picą ar kepsnį jo nustatytą valandą turi sulaukti, net jei nebenori, o šiuo atveju maistą galima įvertinti iš pirmo žvilgsnio ir jeigu nori - pirkti. „Kiekvieną dieną į biurus eina vaikinas su padėklu ir žmonės mato asortimentą, išsirenka tai, ko tą akimirką nori valgyti – gal sumuštinį, o gal sriubos, kai skaniai kvepia“, – sakė G. Micevičiūtė.

Ji pasakoja, kad vieną dieną biurų darbuotojai gali nupirkti 10 lėkščių sriubų, o kitą dieną – nė vienos, nes, pavyzdžiui, išvažiavę į mokymus. "Kai kurios įmonės turi nustatytą pietų laiką ir pageidauja, kad tokiu metu ir būtų pristatomas maistas, pas kitus tiesiog užsukam per pietus. Jei niekas nieko nenori, einame toliau", - dėstė G. Micevičiūtė.

Kai kurios įmonės savo erdvę nuo pašalinių akių labai saugo. Ar būna atvejų, kai maisto pardavėjai pasibeldę į biuro duris nebuvo įleisti? „Mes įtarėme, kad mus gali painioti su prekybos agentais, taigi iš anksto aplankėme biurus ir pristatėme savo koncepciją, susipažinome“, – prisimena ji.

Verslininkai turi maisto gaminimo partnerius - vieną nedidelę įmonę. "Su didžiaisiais nenorime turėti ryšių. Bendradarbiaujame su mažesniais tiekėjais: kuo mažesnis gamintojas, tuo šviežesnį maistą gali pasiūlyti, tai užtikrina kokybę", - kalbėjo G. Micevičiūtė.

"Feel Good Food" iniciatyva, matyt, galėtų būti patenkinti ir darbdaviai. Lietuvoje jau yra įmonių, kurios darbuotojams už simbolinę kainą nuperka dienos pietus arba apmoka savo darbuotojų pietų išlaidas netoli biuro esančioje maitinimo įstaigoje. Darbdavių motyvas paprastas – taip jie sutaupo darbuotojų laiką. Pietaudami su kolegomis, darbuotojai neatitrūksta nuo darbo užduočių. Tačiau nemokami pietūs – anaiptol ne atlyginimo dalis.

G. Micevičiūtė sutiko, kad pietavimo biuruose kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi. „Darbdaviai vertina, kad brangių specialistų valanda darbo kainuoja daugiau nei nupirkti, tarkime, 20 sumuštinių ar 10 sriubos porcijų kolektyvui. Mes tai pastebime. Būna, kad iš anksto biuras užsisako kelias dešimtis sriubų ar sumuštinių – tai reiškia, kad biuro darbuotojai turės susirinkimą, tokią darbinę-pietų sesiją. Darbdaviai skaičiuoja, kad tai pigiau nei papildoma valanda pietauti“, – vardija G. Micevičiūtė.

Kaip pasakojo G. Micevičiūtė, pasirinkimas, kaip ir kur pietauti priklauso ir nuo klientų darbo pobūdžio. „Pavyzdžiui, advokatai niekada neturi laiko. Ir jie mūsų pasiūlytą galimybę labai vertina, džiaugiasi, kad pas juos užsukame, nes jiems nėra kada išeiti papietauti“, – kalbėjo G. Micevičiūtė.

Ji pripažįsta, jog būna atvejų, kai maistu nešinus žmones biure pasitinka ne itin geranoriškai, tačiau sako, kad tai normalu - prie naujovių įprantama ne iš karto, nes žmonės ir prie kavos popieriniuose puodeliuose pratinosi, ir prie burgerių.

Apie investuotas į verslą sumas ar klientų ratą pradedantys verslininkai kol kas nešneka. Esą pagrindinis investuotas dalykas – širdis ir laikas, o savo idėja jie tiki. "Kai pradedi tokį verslą, turi būti kantrus. Maisto verslas tokiais tempais, kaip, pavyzdžiui, IT sprendimas, nesiplečia. Taigi būsime kantrūs“, – tikino G. Micevičiūtė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"