TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo niša provincijoje - valiutos keityklos

2015 08 02 15:00
Valiutų keitėjai aiškina, kad juos klientai renkasi dėl didesnio privatumo - bankai reikalauja asmens dokumento Alinos Ožič nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje leidus Lietuvoje steigti privačias valiutos keityklas, kone kas mėnesį šios veiklos imasi vis nauja bendrovė. Šiuo metu tokiai veiklai leidimus jau gavo 12 bendrovių. Jų paslaugas renkasi klientai, ieškantys pigesnių paslaugų ir privatumo.

Anksčiau skelbtos prognozės, kad valiutos keitimo rinka įvedus eurą sunyks, regis, nepasitvirtino. Neseniai valiutos keitimu panoro užsiimti ir kazino, ir baldus gaminanti įmonė. Lietuvos bankas į valiutos keityklų operatorių sąrašą įtraukė bendrovę „Mecom Grupp“, valdančią „Olympic Casino“, ir baldus gaminančią įmonę „Lacio“.

Raimundas Stankevičius, Jonavoje įsikūrusios UAB „Lacio“ vadovas, LŽ aiškino, kad jei valiutos keitimo veikla nebūtų pelninga, nebūtų jos ėmęsis. Suskaičiuoti, kiek tai apsimoka, kol kas esą sunku – valiutos keitykla Jonavoje veikia tik nuo birželio.

„Kol kas neaišku, kiek tai pelninga. Bet kažką daryti reikia, juk nesėdėsi rankas sudėjęs. Nors įvestas euras, vis tiek žmonės valiutą keičia - atneša britų svarų, švediškų kronų ir kt. Taigi, yra ką veikti, yra. Rizikuojame, žiūrėsime, kas toliau“, – samprotavo R. Stankevičius.

Jis sakė, kad mažas keityklas renkasi į komercinius bankus nenorintys kreiptis žmonės. Esą ne bankų keityklose yra mažesnis komisinis mokestis.

Tačiau svarbesnis esąs kitas aspektas – privatumas mažoje keitykloje. „Daug kas, keisdami valiutą, nenori, kad bankuose jų veidus matytų, kažkodėl dabar į bankus žiūri kitaip nei paprastai. Keičiant tam tikrą sumą pinigų bankai prašo asmens dokumentų, o žmonės mėgsta privatumą“, – kalbėjo valiutos keityklos savininkas.

Paklaustas apie investicijas jis sakė, kad jų praktiškai nereikėjo – bendrovė jau turėjo patalpas ir darbuotoją.

LŽ primena, kad komerciniai bankai yra sugriežtinę valiutos keitimo tvarką. Pavyzdžiui, SEB ir DNB bankai atliekant operacijas grynaisiais pinigais visada reikalauja asmens dokumento. Kiti bankai jų pageidauja nuo tam tikros keičiamos pinigų sumos. Antai bankas „Swedbank“ nuo lapkričio 1 d. prašo pateikti asmens dokumentą atliekant valiutos pirkimo-pardavimo operaciją grynaisiais, kuomet keičiama suma siekia tūkstantį eurų arba yra didesnė.

„Konkurencija didėja, tačiau bandysime ieškoti pranašumų prieš kitus rinkos dalyvius. Euras sumažino klientų skaičių, tad šioje rinkoje reikia lankstumo“, – kovą LŽ yra sakęs bendrovės „Konversita“ vadovas Vaidas Juška. Jo įmonė valdo vieną valiutos keityklą netoli sostinės geležinkelio stoties, o prieš kurį laiką įrengė automatinę valiutos keityklą viename didžiųjų prekybos centrų.

Kalbėdamas apie konkurenciją V. Juška patikslino, kad dalis žmonių, dabar gavusių leidimus keisti valiutas, anksčiau dirbo komerciniams bankams priklausančiose valiutos keityklose. Atsiradus galimybei teikti tokią paslaugą savarankiškai, kai kurie jų nusprendė tuo pasinaudoti. „Geriau dirbti sau. Kam dirbti bankui, kuris pasiima didžiąją dalį pelno", - įsitikinę jie. Tačiau nuo šių metų, kai nacionaline šalies valiuta tapo euras, darbo valiutos keitykloms sumažėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"