TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo pradžiai tenka sukaupti savų lėšų

2007 05 29 0:00
Artūras Vingrys pataria ieškoti "verslo angelų"
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Sumanęs pradėti verslą ir steigti įmonę verslininkas ieškodamas finansavimo dažniausiai beldžiasi į banko duris. Tačiau ne vienas yra patyręs, kad pagalbos iš banko sulaukė tik tada, kai sukrapštė didelę dalį savų pinigų.

Romas Lukminas, vadovaujantis statybos įmonei "Eros statyba", mėgino kreiptis į banką prašydamas paskolos verslui pradėti. Tačiau keliones po bankus pradėjęs verslininkas sako supratęs, kad įgyvendinti sumanymą nebus lengva.

"Bankai deklaruoja paramą, o iš tiesų gauti paskolą keblu. Pats buvau susižavėjęs banke dalijamais reklaminiais lankstinukais, tačiau vėliau paaiškėjo, kad gauti paskolą nėra taip paprasta, kaip atrodo. Bankų nei smerkiu, nei jais piktinuosi. Jei turi užstatą, bankai lengviau sukalbami, tačiau kai įmonė nauja, rasti užstatą sunku", - patirtimi dalijasi vyriškis.

Pasak R.Lukmino, įmonės įstatinį kapitalą teko suformuoti iš paskutinių galimybių. Tačiau su finansavimo sunkumais susiduriantis verslininkas kuria planą, kaip toliau suktis iš padėties. Jis ketina užstatyti savo turtą ir investuoti, bet nejudinti naujos įmonės turto. "Įmonei milžiniškų sumų nereikia - pradžiai pakaktų 10-20 tūkst. litų. Tačiau pirmi įspūdžiai rodo, kad gauti paskolą nebus lengva", - sako verslininkas.

Pinigų šaltiniai

Banko paskolos - vienas pasirinkimų ieškant finansavimo įmonei. Tačiau užuot skubėjus į banką prašyti pagalbos, pirmiausia specialistai pataria iš savų lėšų suformuoti įmonės įstatinį kapitalą. "Ne visi patiki tavo idėja, todėl tenka rizikuoti savo pinigais. Nereikia pamiršti, kad bankai finansuoja ne visas idėjas", - sako SEB Vilniaus banko smulkių ir vidutinių klientų rizikos vertinimo skyriaus vadovas Artūras Vingrys, kalbėdamas Verslo plano turnyro "Verslo klube".

Suformavus įstatinį kapitalą ir įgijus šiek tiek patirties jis pataria ieškoti vadinamųjų verslo angelų pagalbos. Tiesa, Lietuvoje šios iniciatyvos dar nepopuliarios. Verslo angelas - tai asmuo ar jų grupė, kuri finansuoja projektus, pataria, kaip organizuoti veiklą, dalijasi ryšiais. Kaip vieną didžiausių verslo angelų pranašumų A.Vingrys nurodo jų gebėjimą paprastai ir greitai priimti sprendimus.

Pradedančiajam verslininkui, A.Vingrio teigimu, gali padėti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas bei "Invega". Tai institucijos, teikiančios garantijas už kreditus.

Banko specialistas aiškina, kad gauti banko finansinę paramą paprasčiau įmonėms - būsimoms rinkos lyderėms. Į naujai steigiamas, ambicingą verslo planą ir bankui žinomą vadovą turinčias įmones bankai ateina kaip finansinė įstaiga formuojant rizikos kapitalą.

Galutinis etapas finansavimui gauti - įtraukti įmonę į biržos sąrašus. Pasak A.Vingrio, to gali imtis tik jau visas anksčiau minėtas stoteles įveikusi skaidri, stabiliai ir gerai dirbanti įmonė.

Ieško savo lėšų

Seimo narė Laima Mogenienė pasakojo, kad pasiryžę imtis verslo žmonės pirmiausia metasi į primityvų verslą. Anot pašnekovės, toks atsargumas kyla išklausius ne vieną istoriją, kad pradėtas verslas netrukus žlugo.

"Bankai ne itin palankiai žiūri į atėjusius prašyti paramos naujuosius verslininkus. Gal dėl to, kad šie prašo finansuoti primityvias idėjas, o bankas blogų paskolų nenori. Ir patys verslininkai neskuba kreiptis į šias finansų institucijas. Pirmiausia jie stengiasi verslą pradėti savomis lėšomis", - kalba L.Mogenienė.

Pasak jos, Lietuvoje pagalbos iš verslo angelų sunku tikėtis, nes jų veikla mūsų šalyje dar neturi tradicijų. "Kalbėti apie verslo angelus - tai kalbėti su angelais, - juokiasi L.Mogenienė. - Verslo angelų pagalba verslui - daugiau teorinė nei praktinė galimybė. Tiesa, Europoje tokia parama verslui yra, tad galima tikėtis, jog po kurio laiko ji išpopuliarės ir Lietuvoje."

Kaip vieną verslo finansavimo šaltinių pašnekovė pamini Darbo biržos teikiamas daugiausia 4-5 tūkst. litų paskolas verslui pradėti. Tačiau, pasak L.Mogenienės, už tokią sumą galima nusipirkti nebent kasos aparatą. Darbo biržos paskolos veikiau praverčia kaip priedas prie savų lėšų.

L.Mogenienė sako, jog finansų trūkumas - kad ir nemenkas, bet ne pats didžiausias pradedančio verslininko rūpestis. "Kavinė Vilniaus centre ir Skuodo pakraštyje veikia skirtingomis sąlygomis, sulaukia nevienodų lankytojų srautų. O mokesčius jos abi moka vienodus. Teisę egzistuoti turi net ir maža parduotuvėlė, nors ji nesumoka tiek mokesčių, kiek "Akropolis", - L.Mogenienė primena kitą sunkiai įveikiamą kliūtį pradedančiam verslui - didelę mokesčių naštą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"