TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo subsidijoms - ir liaupsės, ir pasiūlymai

2013 09 14 6:00
D.Baškytės teigimu, verslo subsidijavimas yra efektyvi priemonė, tačiau ryškesnių pokyčių darbo rinkoje įneštų investicijų skatinimas. LŽ archyvo nuotrauka

Darbdaviams taikomas subsidijas specialistai vertina teigiamai ir tiki, kad šios priemonės gana efektyviai mažina darbdavių mokestinę naštą bei nedarbą šalyje. Tačiau pripažįstama, jog subsidijoms skirtas lėšas būtų galima panaudoti ir tikslingiau. Tuo metu patys darbdaviai apgailestauja, kad ne visuomet spėja subsidijomis pasinaudoti.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2013 metų sausio-rugpjūčio mėnesius, organizuojant remiamojo įdarbinimo priemones, valstybės parama pasinaudojo 6608 darbdaviai. Stebėsenos rezultatai rodo, kad būta ir apčiuopiamų paramos rezultatų - per 6 mėnesius įsidarbino dauguma priemonės dalyvių. Tai padarė apie 82 proc. darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonės, 92 proc. darbo rotacijos priemonės, 86 proc. - įdarbinimo subsidijuojant priemonės dalyvių.

Apie 6000 jaunuolių pasinaudojo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įgyvendinamos, bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojama priemone „Parama pirmajam darbui“. Iki šių metų rugpjūčio vidurio parama išmokėta 1353 įmonėms už pirmą kartą įdarbintus jaunus darbuotojus.

Naudinga smulkiesiems

Verslo galimybes sumažinti darbo jėgos sąnaudas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įvertino palankiai, juolab kad šios sąnaudos Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra labai didelės.

„Įmonėms, kurios ką tik susikūrė ir neturi apyvartinių lėšų, įdarbinti aukštesnės kvalifikacijos žmones yra brangu. Aišku, galima suformuoti įstatinį kapitalą, iš kurio gali būti mokami atlyginimai. Tačiau tam reikia savų lėšų, nes bankai nelinkę skolinti, nebent užstatomas turtas. O tai yra didžiulė rizika. Ištrūkti iš šio uždaro rato šiek tiek padeda subsidijos, kurios sumažina darbo sąnaudas arba, tiksliau tariant, verslo riziką“, - paaiškino jis.

Tai, kad Europos mastu didelis darbo jėgos apmokestinimas yra ypač dažna pradedančiojo verslo problema, pabrėžė ir Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika. Verslo subsidijavimas, anot jo, bent iš dalies šią problemą išsprendžia. "Verslo pradžioje darbo jėgos apmokestinimas smarkiai stabdo plėtrą, nes įmonės neturi lėšų naujiems žmonėms samdyti. Be to, dėl nelankstaus darbo santykių reguliavimo įdarbindamas naują žmogų darbdavys rizikuoja - atleidimo procedūros yra gana komplikuotos, galioja terminai. Subsidijos sumažina riziką ir iš dalies taiso situaciją“, - sakė jis.

Mato efektyvesnių būdų

D.Arlausko teigimu, verslo subsidijavimas ypač aktualus į vidaus rinką orientuotoms įmonėms, kurios veikia regionuose, pasižyminčiuose žemu pragyvenimo lygiu ir menku vartojimu. Subsidijos, anot pašnekovo, nelabai aktualios nebent į eksportą orientuotoms įmonėms, mat eksporto mastas auga, todėl prognozuoti tokį verslą yra kur kas paprasčiau.

„Nekyla abejonių, kad subsidijuoti verslą reikia, tačiau, aišku, protingai. Jei valstybė nuolat rems kurias nors įmones, tuomet iškreips konkurenciją. Manau, reikia formuoti regioninę politiką ir daugiau galvoti netgi ne apie subsidijas, o tam tikras mokesčių lengvatas sritims ar darbuotojų, įmonių grupėms, kurios veikia didesnės rizikos zonoje“, - svarstė D.Arlauskas. Jis pabrėžė, kad valstybė turėtų protingiau skirstyti ribotus išteklius.

Dovilė Baškytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė, teigė, kad ES pinigai, kuriais skatinamas jaunimo įdarbinimas, neturėtų būti naudojami vien „minkštosioms“ priemonėms, tokioms kaip mokymo programos, subsidijos ir pan. Anot jos, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama lengvatoms, kuriomis skatinamos investicijos, nes būtent plėsdamasis verslas efektyviausiai kuria naujas darbo vietas.

Kita vertus, D.Baškytė sutiko, kad šiuo metu darbo biržos taikomos priemonės padeda į darbo rinką įsilieti toms grupėms, kurios, tikėtina, liktų nuošalyje ir įsteigus naujų darbo vietų. „Priemonės skiriamos jaunimui, neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams - grupėms, kurios sunkiau integruojasi į darbo rinką. Šios grupės yra daugiau apsaugotos pagal Darbo kodeksą ir dėl to darbdaviai atsargiau į jas žiūri – žino, kad įdarbindami rizikuoja. Subsidijos, aišku, šiek tiek motyvuoja darbdavius“, - svarstė pašnekovė.

Pasigenda operatyvumo

Vienas stambiausių šalies darbdavių Lietuvos paštas, kaip nurodė personalo departamento vadovė Viktorija Gružauskienė, pasinaudoja darbo biržos teikiamomis subsidijomis, įdarbinant ilgalaikius bedarbius, darbo neturinčias mamas ir pan. Tačiau pašnekovė neslėpė, kad esama ir šios priemonės trūkumų.

„Toks darbdavių subsidijavimas, žinoma, šiek tiek sumažina darbo sąnaudas, tačiau ne visais atvejais yra galimybių pasinaudoti subsidijomis. Lietuvos paštas dažnai ieško žmogaus, kurio reikia čia ir dabar. Norėdami pasinaudoti teikiamomis subsidijomis, pirmiausia turime iš darbo biržos gauti atsakymą, ar mums tinkamas žmogus galės būti subsidijuojamas, susitvarkyti dokumentus. Tai užtrunka savaitę ar net ilgiau. Dažnai tiek laiko laukti negalime, todėl įdarbiname žmogų nepasinaudodami subsidijomis“, - sakė pašnekovė.

Anot jos, šią problemą išspręstų lankstesnė subsidijavimo tvarka - pavyzdžiui, būtų labai patogu, jei gauti atsakymą dėl žmogaus subsidijavimo ir sutvarkyti dokumentus pavyktų per dieną.

„Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos paštas kiekvienu atveju daro darbuotojų atranką ir atsirenka tik tuos žmones, kurie yra tinkamiausi, neatsižvelgdamas į tai, ar jie gali būti subsidijuojami. Įdarbinant žmones iš darbo biržos susiduriame ir su kita problema – daugelis potencialių darbuotojų nenori dirbti ir prašo pasirašyti, kad mums yra netinkami. Turėjome tikrai ne vieną atvejį, kai galėjome įdarbinti žmogų, bet jis pats to atsisakė“, - aiškino pašnekovė.

Nuo šių metų liepos Lietuvos paštas taip pat pradėjo dalyvauti projekte „Parama pirmajam darbui“ ir šiuo metu yra pateikęs daugiau kaip 100 paraiškų dėl įdarbinimo.

Statistika

Darbdaviai, pasinaudoję remiamojo įdarbinimo priemonėmis 2013 metais*

PriemonėDarbdavių skaičius
Įdarbinimas subsidijuojant4337
Įgūdžių įgijimo rėmimas2047
Darbo rotacija184

* per 2013 metų sausio-rugpjūčio mėnesius

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"