TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo variklis - nenugalimas noras puoštis

2008 01 14 0:00
D.Byčienė kelia itin didelius reikalavimus savo produkcijos kokybei.
Autorės nuotrauka.

Pamačiusi garsiojo rūbų dizainerio Juozo Statkevičiaus sukurtas ažūrines sukneles, panevėžietė megztų rūbų kūrėja Dangyra Byčienė pagalvojo: "Suknelės visai kaip mano. Kažin, kuris pirmas jas sugalvojome?"

Prieš 15 metų D.Byčienės megztais rūbais vilkėjo dauguma Panevėžio gatvėse sutinkamų moterų. Dabar savo sukurtus drabužius D.Byčienė aptinka blizgančiuose žurnaluose. Jais pasipuošusios būna įtakingos vilnietės.

Anksčiau kūrusi masinę produkciją, pastaruoju metu verslininkė ėmė megzti vienetinius drabužius, skirtus išskirtinėms progoms. Juose - daug rankų darbo, drabužiai originalūs, nepigūs. Tačiau pasirinktam verslui didelė kaina netrukdo.

Pradžia - audimas

D.Byčienė - diplomuota trikotažo technologė. Moteris sako, kad jos įgytų žinių šalies įmonėms nereikėjo: kur tik baigusi tuometinį Kauno politechnikos institutą kreipėsi, būdavo atsakoma, kad nėra laisvų darbo vietų. Todėl, paskatinta ir padedama vyro - gydytojo Gintaro Byčiaus, moteris ėmėsi austi rankinėmis audimo staklėmis.

"Turėjome kaimyną, gerai išmaniusį audimo technologiją. Jiedu su manuoju vyru sukūrė audimo stakles, aš sėdausi prie jų ir ėmiau austi įvairiausius suvenyrinius gaminius. Tuomet kaip tik buvo lietuvybės pakilimas, tad audžiau Lietuvos himno, Maironio dainų žodžius, įvairius lietuviškus simbolius ir savo gaminius pardavinėjau. Važinėjau po įvairias muges, kur juos mielai pirko", - mena D.Byčienė. Anot jos, verslo pradžia buvo išties sėkminga. Suvenyrai buvo audžiami kiek ilgiau nei ketverius metus.

Išskirtinis reikalavimas kokybei

Kai suvenyrų paklausa sumažėjo, D.Byčienė ryžosi tapti mezgėja. Įsigyti mezgimo mašinų, gauti megzti reikalingų siūlų nebuvę sudėtinga. Puoštis norinčios klientės taip pat ėjo viena po kitos. Matydama, kad jos verslas reikalingas, D.Byčienė prisimena samdžiusi net 10 moterų, mokiusi jas ir megzti, ir siūti. Užsakymus tvarkydavusi pati.

"Iš darbuotojų reikalaudavau kokybiško darbo. Tvirtindavau, kad kokybė nekainuoja, kainuoja jos stoka. Manau, kad buvau teisi. Man smagu, kad ir dabar pas mane į mezgyklą ateina moterys ir atsineša nebemadingais tapusius, bet vis dar kaip naujus išlikusius tuometinius mūsų gaminius. Mūsų prašoma juos tai patrumpinti, tai susiaurinti ar kokią detalę pridėti. Matau, kad sukūrėme išties gerą gaminį, ir mane tai labai džiugina", - sako D.Byčienė.

Pirmoji privati mezgykla

"Gal tik dabar man atrodo, kad mezgyklos įkurtuvės ir darbo pradžia buvo lengva. Iš tiesų prisimenu, kaip sunku buvo dirbti neturint telefono. Netoli pastato miesto centre, kuriame įsikūrėme, stovėjo telefono būdelė. Tai bėgiodavau į ją skambinti klientėms, kviesdavau, kad jos ateitų matuotis drabužių", - darbo pradžią prisimena D.Byčienė. Ir tai truko daugiau nei pusę metų.

D.Byčienės buvo pirmoji Panevėžyje įkūrusi privačią mezgyklą. Po jos mezgyklos pradėjo rastis viena po kitos, mezgama buvo labai daug, didžioji jos konkurentų dalis savo mezginiais aprūpindavo kaimynines šalis.

"Mes savo gaminių į Rusiją nevežėme. Klientų užteko ir Lietuvoje", - prisimena verslininkė. Anot jos, pamačiusios šiais rūbais pasipuošusias panevėžietes, užsisakyti drabužių atvykdavo vilnietės ir kaunietės.

Rinkos diktatas

Po to ėmė keistis laikai. Lietuvą užplūdo nebrangūs prekybos centruose parduodami drabužiai, ėmė rastis dėvėtų drabužių parduotuvės. Pajutusi sumažėjusį jos mezgamų drabužių poreikį, D.Byčienė teigia nedelsdama nutarė samdyti mažiau mezgėjų ir kurti vienetinius drabužius.

Verslininkės manymu, daugybę jos konkurentų sužlugdė tai, kad jie laiku neprisitaikė prie besikeičiančios rinkos sąlygų ir gamino daugybę nebereikalinga tapusios produkcijos.

"Dabartinį savo sukurtą drabužių stilių vadinu klasikiniu, tačiau tai kartu ir romantinis stilius. Mano sukurtuose drabužiuose daug ažūro, renkuosi tik natūralias žaliavas, derinu mezgimą mašina ir rankomis, gaminius neretai apneriu. Anksčiau kurdavome drabužius, kuriais apsirengusios moterys eidavo į darbą, o dabar kuriame proginius, išeiginius, skirtus vakarėliams, vestuvėms, kitoms malonioms progoms. Džiaugiuosi, kad moterys puoštis vis dar nori", - teigia D.Byčienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"