TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo veidas kreivame veidrodyje

2010 06 18 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Globalaus nuosmukio smūgį žemiau juostos Lietuvos verslas, galima sakyti, atlaikė. Prarijo ir karčią mokesčių kėlimo piliulę. Gyvena su vis nepalengvinamomis darbo taisyklėmis. Naujus reguliavimus verslas, kaip koks vanduo, apibėga, norite - apeina arba išeina.

Žinote, kas skaudžiausia ir neįveikiama verslui šiomis nelengvomis krizės dienomis? Ogi tai, kad jo reikšmė ekonomikoje ir socialiniame gyvenime nepripažįstama, sumenkinama, o suformuotas verslo įvaizdis - itin blogas.

Neapykantos tradicija.

Paradoksalu, bet dažnas pripažįsta, kad būtent verslūs žmonės suorganizuoja pridedamosios vertės kūrimą kiekvienoje įmonėje, visame krašte. Jie savo rizika sukuria įmonę ir įdarbina asmenis. Kai reikia pagalbos ištikus bėdai, darbuotojas pirmiausia kreipiasi į darbdavį.

Sukurta pridėtinė vertė yra pagrindinė valstybės bei savivaldybių biudžetų mokesčių bazė. Šiuos pinigus vėliau išdalija valdžios žmonės, dažnai demonstruodami dosnumą svetima sąskaita.

Nors kone visų socialinių reikmių finansavimas yra vykdomas per valstybinius biudžetus (suprask - kaina jau sumokėta), verslai savo valia teikia paramą, šviečia darbuotojus, kelia jų kvalifikaciją, draudžia papildomu sveikatos draudimu, organizuoja poilsį ir ugdymą.

Įmonės atlieka gausybę joms deleguotų socialinių funkcijų, kurias lygiagrečiai vykdo ir valdžia.

Nepaisant to - verslas neva yra tamsa, godumas, apgavystė ir vagystė, kad ir ką darytų. Kodėl taip yra?

Lengviausia būtų viską suversti tradicijai. Ikisovietinės verslo tradicijos Lietuvoje buvo tikrai silpnos, ant pirštų suskaičiuotume Lietuvos verslo lyderius, nors jų tikrai buvo. Kai paprašėme žinovo pasidalyti savo mintimis apie verslininko įvaizdį lietuvių literatūroje, radome tik... Vaižganto "Pragiedrulius". Kitur verslininkas, ir ypač smulkusis, yra pajuokos objektas.

Bet nuo Vaižganto jau daug vandens nutekėjo, žmonės skaito ne vien lietuvių literatūrą, o verslininko įvaizdis, spėju - tik blogėja.

Pastebime, kad valdžia labiau myli užsienio investuotojus, bet liaudis - tikrai ne. Linkstame idealizuoti užsienio įmones, tačiau kaltiname ir jas - naftos produktų gamintojas ir pardavėjas, dujų tiekėjas, farmacininkus. Neigiamas žmonių požiūris tautybės nesirenka ir nerūšiuoja. Monopolistai - bet kas, perkama žiniasklaida - visa, kiekvienas verslas - pajuodėlis. Lyg deguto šaukštas būtų pagadinęs visą statinę medaus. O jei taip - lai patys išaiškina, kas čia medus, o kas - degutas.

Yra siūlančiųjų nupirkti verslo įvaizdžio formavimo paslaugą, juolab kad valdžia būtent taip daro "gerindama" Lietuvos įvaizdį. Gal tai - sektinas pavyzdys?

Nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog toks sprendimas būtų manipuliacinis ir dėl to trumpalaikis. Norintieji ilgai likti versle tikrai rūpinsis ne tuo. Ar jūs girdėjote, ar įsivaizduojate kurią nors įmonę apie kitą skelbiant, kad štai toji bloga, tik aš vienas geras? Tai neperspektyvu ir tik sustiprintų neigiamą verslo įvaizdžio foną.

Bendras mirties nuosprendis visiems

O kurgi sąmoningas žmogus? Juk jam taip savita skirti blogį nuo gėrio: štai - geras žmogus, o štai - blogas. Jei sutinkame blogų žmonių, nesakome, kad visi be išimties yra "kiaulės". O štai dėl verslo yra kitaip. Tarp žmonių esame nusiteikę atsirinkti, o versle - nedvejodami pasmerkiame.

Ar ne todėl, kad su žmonėmis bendraujame patys ir tiesiogiai, o štai su verslais tokio tiesioginio kontakto neturime? Matome nebent savo darbdavį, o kitų įmonių - tik paviršių, todėl pasitikime autoritetų ir "autoritetų" nuomone.

Pasiduodame žiniasklaidos, mūsų pačių pavadintos perkama, informacija, tikime mūsų pačių pasmerktais politikais, kurie naudodami "verslo nenaudėlio" kortą pelnosi politinius dividendus. Jei kai kuriais politikais pasitikime labiau - jų lūpose nuskambėjęs tegu ir nepagrįstas pasmerkiamas burtažodis - "kartelis", "monopolija", "teršia", "nuodija" - tampa įvaizdžio mirties nuosprendžiu įmonei. Tolesnis elgesys nebedaro įtakos įvaizdžiui. Kad ir kas valdytų šias įmones - iš anksto pasmerkti blogai reputacijai, nepaisant indėlio į BVP, biudžetą, paramą ir rūpinimąsi žmonėmis.

Be išankstinio nuosprendžio

Ką daryti? Visų pirma valdžiai būtina sąmoningai ir tikslingai susilaikyti nuo verslo vertinimo. Nelegalu? Drauskite ir persekiokite. Pažeidimas? Bauskite proporcingai.

Lygiai taip pat teisingai pripažinkite kiekvieno indėlį į Lietuvos gerovę, jei toks yra. Ištarkite ačiū ne tik tiems, kuriems sumokėjote. Pripažinkite visų nuopelnus Lietuvos ekonomikai ir ne tik jai - ir socialiniam gyvenimui. Šaka, ant kurios sėdime, turi būti tvirta ir tvirtinama.

Pačiam verslui ko nors naujo daryti net nereikia. Vykdo savo kasdienę veiklą ir visi viską žino. Įvertina pirkdami, parduodami, įsidarbindami arba išeidami iš darbo. Turinys čia kur kas svarbiau nei forma. Informacija sklinda iš lūpų į lūpas šviesos greičiu.

Žmonėms? Žmogus šiandien yra suklaidintas, sako - nekenčiu, bet savo pinigus išleidžia būtent neapykantos zonoje. Susivokti žmogui reikia laiko. Suvokti, kur skleidžiamas melas, surasti savo tiesą. Toji tiesa kiekvieno, matyt, bus skirtinga, bet tikra, be išankstinio valdžios nuosprendžio, be konkurentų manipuliacijų. Nuoširdumas taptų gyvenimo norma, o ar ne jo esame ištroškę kaip gryno oro ir tyro vandens.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"