TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslo žinios

2011 07 28 0:00

Elektros kainoje - tiltas su Švedija

Lietuvos vartotojams elektros jungtis su Švedija kainuos nuo 453 iki 553 mln. litų - tai priklausys nuo pasirinktos finansavimo alternatyvos. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" skaičiavimais, Lietuvai ši jungtis kainuos iš viso 699-854 mln. litų.

Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) turėjo patvirtinti vieną iš trijų pasiūlytų projekto finansavimo alternatyvų. Tačiau sprendimas nebuvo priimtas, nes nė vienas pasiūlymas nesulaukė keturių palaikančiųjų. Pagal pirmą alternatyvą Lietuvai projektas turėtų kainuoti 767,9 mln. litų, iš jų Europos Sąjungos (ES) lėšos būtų 226 mln. litų, vartotojų subsidija (vadinamasis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokestis - VIAP) - 453,1 mln. litų, palūkanos už paimtas paskolas - 88 mln. litų, "Litgrid" lėšos - 31 mln. litų. Pagal šį pasiūlymą finansiniai įsipareigojimai turėtų būti įvykdyti iki 2026 metų. Pagal antrą alternatyvą ES lėšų dalis būtų tokia pati, VIAP - 459 mln. litų, palūkanos - 3,8 mln. litų. Bendra projekto kaina - 699 mln. litų, o finansiniai įsipareigojimai turėtų būti įvykdyti iki 2016 metų. Pagal trečią alternatyvą ES lėšų dalis būtų tokia pati, VIAP - 553 mln. litų, palūkanos - 79 mln. litų. Visa projekto vertė - 854 mln. litų, finansinių įsipareigojimų pabaiga - 2027-ieji. Šiuo metu elektros vartotojai jau moka už jungties su Švedija statybą - 0,9 ct už kWh. Galutinį sprendimą dėl jungties investicinio projekto ketinama priimti rytoj, penktadienį. Bendra projekto vertė - 426 mln. eurų (1,471 mlrd. litų). Lietuva turės padengti maždaug pusę vertės. Planuojama, kad jungtis turėtų būti pastatyta 2016 metais. Tada Lietuva galėtų gauti elektros iš Skandinavijos.

Siekia Vievio paukštyno bankroto

Vievio paukštyno bankroto siekia viena įmonės tiekėjų - Latvijos grūdų perdirbimo bendrovė "Dobelesdzirnavnieks". Birželio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas iškėlė įmonei bankroto bylą, tačiau teismo nutartis buvo apskųsta, patvirtino teismo atstovas Gintautas Stalnionis ir bankroto administratoriumi paskirto Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro vadovas Aurimas Valaitis. "Turime Vilniaus apygardos teismo nutarties kopiją. Kadangi sprendimas buvo apskųstas, mes neturime įgaliojimų veikti", - sakė A.Valaitis. Lietuvos apeliacinio teismo, kuris nagrinės skundą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, atstovė spaudai Kristina Petrošienė patvirtino, kad yra ginčijamas tik bankroto administratoriaus paskyrimas, o skundą padavė įmonė "Imlitex", byloje dalyvaujanti kaip trečiasis asmuo. Iki šiol skelbta tik apie planuojamą įmonės restruktūrizavimą. Vievio paukštynui laikinai vadovaujantis Gediminas Baliūnas taip pat tvirtino, kad įmonė tik restruktūrizuojama. Balandį Tautvydo Barščio vadovaujama "Kauno grūdų" grupė už litą įsigijo ketvirtadalį skolose skęstančio Vievio paukštyno akcijų ir taip perėmė įmonės kontrolę. Pavasarį buvo teigta, kad paukštyno apyvarta siekė 66 mln. litų, o skolos tiekėjams sudarė 21 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"