TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslu dar nepasitiki, bet bando jam atleisti

2014 01 29 15:52
K.Zalatorio teigimu, sunkmečiu darbdaviai neretai net neslėpdavo, kad norėdami išgyventi yra priversti veikti nesąžiningai.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pernai net 66 proc. gyventojų stipriai abejojo verslo sąžiningumu, o juo visiškai pasitikėjo vos 6 procentai. Sunkmečiu sušlubavusi visuomenės nuomonė apie verslą pastaruoju metu gerėja.

„Verslo sąžiningumo lygis krito ištikus sunkmečiui. Nemažai darbdavių pasisakydavo, kad vienas jų verslo išlikimo veiksnių – „vokeliai“ ir prailgintos darbo dienos. Suprask, kad visi konkurentai taip daro, dėl to gali siūlyti pirkėjams mažesnes kainas ir taip tapti labiau konkurencingais. Tai pasakytina apie statybų verslą, tarptautinių krovinių gabenimo ir plataus vartojimo prekių sritis“, - sakė bendrovės „Personalo ugdymo sprendimai" Personalo atrankų ir mokymų konsultantas, organizacijų psichologas Kostas Zalatoris.

Jis teigė stebintis Lietuvos gyventojų nuomonę apie verslo sąžiningumo dinamiką remdamasis tiek kandidatais į laisvas darbo vietas, tiek pačiais darbdaviais. Ir pažymėjo, kad visuomenėje nuomonė formuojasi veikiau per realių asmenų asmeninę patirtį nei neparemtus gandus. Juo labiau kad ir patys darbuotojai netyli - apie darbdavių "antikrizinius receptus“ jie pasakoja savo pažįstamiems ir taip per ilgesnį laikotarpį žmonių sąmonėje sutvirtėja nuomonė apie vieną ar kitą reiškinį.

Verslas padarytų bet ką

Nepasitikėjimo lygį verslu atspindi statistika. 2013 metais dauguma - 41 proc. - gyventojų teigė manantys, kad verslas Lietuvoje yra labiau nesąžiningas nei sąžiningas. Tiek pat gyventojų šios nuomonės laikėsi ir 2011 metais, tačiau vėliau pasitikėjimas verslu šiek tiek smuko. Dar ketvirtadalis gyventojų pernai buvo įsitikinęs, kad verslas Lietuvoje yra nesąžiningas, tiesa, taip manančių gyventojų nuo 2011 metų kasmet mažėja - prieš dvejus metus verslą kaip nesąžiningą įvardijo net 43 proc. gyventojų. Tokias nuotaikas atskleidė viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktas tyrimas.

Pastaruoju metu lygiagrečiai daugėja manančiųjų, kad verslas šalyje yra labiau sąžiningas negu nesąžiningas: 2011 metais taip manančių buvo 10 proc., o 2013 metais – jau 22 procentai. Manančių, kad verslas Lietuvoje yra sąžiningas, per šį laikotarpį išaugo nuo 2 proc. iki 6 procentų.

Kas trečias gyventojas (32 proc.) yra įsitikinęs, kad siekdamas pelno verslas padarytų bet ką – net nusižengtų teisės aktams. Vos 8 proc. šalies gyventojų mano, kad siekdamas pelno verslas tikrai laikosi teisės aktuose nustatytų normų. Beveik 3 iš 10 (28 proc.) gyventojų taip pat yra įsitikinę, kad verslas siekia pelno nepaisydamas darbuotojų poreikių ir gerovės, ir tik 5 proc. gyventojų mano, kad darbuotojų poreikiai ir gerovė verslui yra svarbiau nei pelnas.

Pasitikėjimas didėja

Vis dėlto pastarųjų dvejų metų laikotarpiu verslo sąžiningumo kreivė, anot K.Zalatorio, kyla, esą Lietuva vaduojasi iš ekonominio ir psichologinio sunkmečio. „Prekių ir paslaugų vartojimo intensyvumas vietinėse ir užsienio rinkose skatina didinti gamybą, todėl ne tik darbdaviai dabar renkasi naujus specialistus, bet ir specialistai darbdavius. Smagu, kad darbuotojai iš prigimties yra linkę į sąžiningus santykius su darbdaviu, todėl renkasi tokią atlygio už darbą sistemą, kuri yra ir skaidri, ir teisinga. Tad jei darbdavys nelinkęs siekti sąžiningo verslo, tai jam „padeda“ daryti darbuotojai“, - kalbėjo jis.

Pašnekovas taip pat pridūrė, kad ir patys darbdaviai ne visais atvejais „savanoriškai“ dalina „vokelius“. Jie, priimdami sprendimus savo verslo sveikatos naudai, yra stipriai veikiami ir mokesčių politikos, vietinės ir globalios ekonomikos veiksnių bei kitų verslininkų.

Apklausa rodo, kad daugiausia Lietuvos gyventojų didžiausią pasitikėjimą rodo informacinių technologijų įmonėms (15,1 proc.), telekomunikacijų įmonėms (9,9 proc.), transporto ir pervežimų įmonėms (9,4 proc.). Mažiausiai pasitikima statybos ir nekilnojamo turto įmonėmis (4,1 proc.), prekybos tinklais ir parduotuvėmis (4,4 proc.), energetikos ir gamtinių išteklių įmonėmis (1,6 proc.). Tuo tarpu 36,7 proc. teigė nepasitikį nė viena iš išvardytų įmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"