TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslų jaunimą varžo kompleksai

2015 01 10 6:00
Aurimas Bakas įsitikinęs, kad norint būti sėkmingu verslininku reikia būti smalsiam, atkakliam. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Norą pradėti verslą gniuždo ne politikai ar biurokratai, o nepalankus visuomenės požiūris ir maža Lietuvos rinka. "Verslą galima pradėti Lietuvoje, tačiau išsyk reikėtų galvoti apie globalumą – tikrąją vertę gali pasiekti tik konkuruodamas pasauliniu mastu“, – pataria mokėjimų bendrovės „WoraPay“ įkūrėjas ir vadovas Aurimas Bakas.

Vienai didžiausių prekės ženklų apsaugos įmonei „MarkMonitor“ kartu su partneriais prieš kurį laiką pardavęs kurtą įmonę „DtecNet“, A. Bakas dabar plėtoja naują - „WoraPay“. Nauja verslo idėja – paspartinti atsiskaitymus kavinėse, degalinėse ir kitose apsipirkimų vietose.

Kodėl žmonės linkę imtis verslo? Vakaruose svarbiausi tokio apsisprendimo motyvai – galimybė realizuoti idėjas, vidinis pasitenkinimas, galiausiai – didesnis uždarbis. Tačiau Lietuvoje esminis faktorius, skatinantis verslumą, visų pirma pinigai, o ne idėjos.

– Mes tiesiog alkani. Ir užsieniečiai taip mato lietuvius: daug alkanų jaunų žmonių, kurie nori siekti ir pasiekti. Jaunuoliai svarsto, ar eiti kur nors dirbti už apgailėtiną minimumą, ar ką nors sukurti pačiam. Lietuvoje kuriantieji verslus yra vedami noro būti geresni už kitą, turėti daugiau už kaimyną. Ir didesnio uždarbio galimybė yra labai natūralus motyvas. Praeis dar daug metų, kol į pirmą vietą lietuviams kaip motyvas imtis verslo iškils, pavyzdžiui, savęs realizacija.

Apsisprendė pamatęs pasaulio

– Ar tave kurti ir plėtoti verslus taip pat motyvavo pinigai?

– Kurį laiką dirbau samdomu darbuotoju. 2007 metais sau pasakiau, kad noriu savo verslo. Taip, aš irgi turbūt buvau alkanas. Pakeliavau po pasaulį, pamačiau, ką iš tikro galima padaryti, ir pasakiau sau, kad iš tikrųjų to noriu, buvau pasirengęs daug ką dėl to siekio paaukoti. Bet kai turi viziją, visos biurokratinės kliūtys nieko nereiškia. Šiais laikais įkurti įmonę Lietuvoje, Estijoje, JAV ar Anglijoje yra tik technikos klausimas. Atsisėdi, įsijungi internetą - ir susikuri ją. Tai, kad yra kažkokios neįveikiamos biurokratinės kliūtys, mitas. Gali kurti Lietuvoje, jeigu nepatinka – perkelti kitur.

– Kaip per pastaruosius metus pasikeitė verslo bendruomenė?

– Negatyvaus požiūrio vis dar yra. Nesvarbu, ar tai senieji tradiciniai verslai ar startuoliai, kuriantys technologijų verslus. Visi bijo, kad suklys, kad nepasiseks ir bus dėl to kaltinami. Vis dėlto dabartinė bendruomenė, man regis, ypač jauni verslininkai, tampa tikra bendruomene - vienas kitą palaiko, dalijasi. Tai kol kas nedidelis ratas žmonių – tokia jauna progresyvi karta. Jie supranta, kad vienas kitam jau nebe konkurentai. Pavyzdžiui, įvairūs žmonės susitikimo metu gali tiesiog išsitraukti 20 vizitinių kortelių ir pasidalyti reikiamais kontaktais ar pan.

Lietuvoje konkuruoti per seklu

– Visiškai nekonkuruojate tarpusavyje?

– Mūsų bendruomenėje, manau, pradeda vyrauti požiūris, kad geriau padėti kitam, o ne siekti būti geresniam. Įprasta manyti: "Konkuruosiu, būsiu geresnis už tave, padarysiu, kad tau būtų blogiau, apšmeišiu.“ Ir įmonės, ir jauni verslininkai supranta, kad Lietuvoje jie gali sukurti daug ką labai paprastai ir greitai. Visai kitoks požiūris, kai verslą plėtoji pasauliniu mastu. Tai padaryti nėra paprasta, nes negali būti vienas genijus, o kiti - nemokšos. Reikia jungtis, ieškoti sinergijų, kontaktų. Tik taip gali kas nors išeiti. Mes gyvename šalyje, kurios ekonomika labai maža, ir tai mus apriboja. Mano patarimas – kurti ką nors Lietuvoje, bet po kurio laiko pristatyti pasauliui. Inovatyvumas pasitvirtina ir duoda vertę tik tada, kai tai pasiekti sugebi globaliu mastu.

Jaunoji karta turi nevisavertiškumo kompleksą – jie iš Rytų Europos, iš mažos rinkos. Jeigu palygintume verslininkus, kurie 10-15 metų praleido Londone, didesnėse rinkose, yra akivaizdus skirtumas, kaip jie mąsto, ką jie pasiekė. Mums, jauniesiems, reikia rasti būdų, kaip įveikti tą kompleksą. Paprasčiausias atsakymas būtų – važiuokite iš čia, bet tai nėra geras atsakymas. Vis dėlto tikslų kėlimas sau, man regis, yra tas dalykas, nuo kurio derėtų pradėti.

Svarbiausia - asmeninės savybės

– Dabar užsiimi mentoryste, o kas tau padėjo pradėti kurti verslą?

– Antanas Zabulis buvo mano mentorius nuo 2009 metų - galėjau klausti patarimo, kurti strategiją ir galų gale priimti sprendimą. Jeigu kiekvienas aukščiausio lygio vadovas turėtų bent po vieną mokinį, šitoje bendruomenėje būtų daug lengviau gyventi. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių užsiima mentoryste. Vadovai ateina į startuolių renginius. Aišku, tik tie, kuriems įdomu, bet jų nėra mažai. Vis dėlto verslininkai gimsta iš verslininkų, verslininkai negimsta iš edukacinės sistemos. Kaip padaryti, kad verslininkai norėtų užauginti daugiau verslininkų aplinkui save, nežinau.

Ką reiškia būti verslininku? Tai reiškia būti smalsiam, atkakliam. Tai asmeninių savybių derinys. O jas ugdyti reikėtų nuo mažų dienų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"