TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslui badas, bankams - pelnas

2009 04 30 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vos tik Vyriausybė į rinką išmeta skolos vertybinių popierių, juos kaipmat išgraibsto didieji Lietuvos bankai. Jiems valdžia moka riebias palūkanas už jau ne vieną šalies biudžetui kamšyti pasiskolintą milijardą litų. Tad po ekonomikos griuvėsiais be finansavimo dūstančiam verslui sotūs bankai tesiūlo grašius.

Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvos komerciniai bankai, remiantis jų pačių ekspertų žodžiais, suteikė kreditus vos keliems verslo projektams. Net pačios didžiausios, stabilios kompanijos negauna paskolų iš mūsų krašte veikiančių svetimų šalių verslo valdomų bankų.

Europos centrinio banko duomenimis, užpernai Lietuvoje verslo paskolų prieaugis per metus buvo 37 proc., o jau pernai - 3 kartus mažesnis.

Šių metų pradžioje verslo paskolų didėjimo rodiklis nusirito į minuso zoną ir buvo -2 procentai. Tai reiškia, kad verslo paskolų šiemet buvo išduota mažiau, nei jų sugrąžinta.

Negaunantis finansavimo krašto verslas skundžiasi, kad yra žlugdomas.

Tačiau didieji komerciniai bankai nebadauja - jie nerizikuodami užsidirba dideles palūkanas skolindami valstybės biudžetui.

Valdžia priversta skolintis iš šalies komercinių bankų - kito šaltinio pasiskolinti Lietuva beveik neturi. Mat užsienio rinkos nenoriai kredituoja net ir ne tokias problemines valstybes kaip mūsiškė. O skolinimosi iš gyventojų tvarka vis dar nesukurta, ir sunku būtų paneigti, kad ne dėl to, jog ji nepatiktų bankams.

Taigi valdžia brangiai skolinasi vidaus rinkoje iš čia veikiančių komercinių bankų, kol kas nesėkmingai bandydama sumažinti palūkanas. Paskui bankai parduoda Vyriausybės obligacijas mažmeninėje rinkoje, nustatę pelno maržą, ir uždirba antra tiek. Be to, jie gerai uždirbs perskolindami verslui bene tas pačias valstybei paskolintas ir jos duotas verslui kredituoti paramos lėšas.

Garantijos ledo nepramušė

Vyriausybė ekonomikos skatinimo plane yra numačiusi, kad verslui gaivinti skirs 1,5 mlrd. litų kreditų. Iki šios dienos valdžia tam yra paskyrusi 995 mln. litų. Kreditus skirstančius bankus parenka ir paraiškas kreditams su garantija priima valstybės įgaliojimus gavusi UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA).

Nors tikėtasi, kad kartu su valstybės skirtomis lėšomis bankai pagaliau ims teikti ir savo kreditinius išteklius verslui, tačiau ekspertai teigia, kad bankai neskolins verslui pinigų daugiau, nei jiems duos valstybė - dėl vis prastėjančios jų pačių padėties. O ką tik pradėtos teikti pirmosios valstybės garantijos mažiems kreditams ekonomikos atsigavimo nepaskatins - tam reikia mažiausiai dvigubai daugiau lėšų, nei suplanuota.

UAB INVEGA LŽ pateiktais duomenimis, iki šiol yra gauta 71 verslo paraiška suteikti valstybės garantijas, o per keturis šių metų mėnesius bankams suteikta 41 kredito garantija.

Bendra garantijų suma siekia apie 6,7 mln. litų (9,7 mln. litų vertės paskolų), vidutinė vienos garantijos suma - 163 tūkst. litų. Gamybos sektoriaus projektams garantuota už 994 tūkst. litų paskolų, paslaugų sektoriaus - 4,3 mln. litų, prekybos - 1,3 mln. litų paskolų.

Su valdžia - geriausias verslas

Klubo "Pinigų srautas" prezidentas Audrius Dzikevičius, LŽ paklaustas, kodėl bankai graibsto Vyriausybės platinamus vertybinius popierius, o nuo verslo kreditavimo nusisuka, sakė: "Vyriausybė yra aukščiausio patikimumo klientė tarp galimų paskolos gavėjų. Be to, ji skolinasi brangiai, tad bankams nėra geresnio verslo - turimą likvidžių lėšų perteklių jie nukreipia į Vyriausybės obligacijas, o vėliau jas, dar nusistatę pelno maržą, išplatina mažmeninėje rinkoje."

Jis tvirtino, kad sparčiai blogėjanti Lietuvos ekonomikos padėtis katastrofiškai mažina verslo sektoriaus perspektyvas. "Bankai gana pagrįstai netiki naujų verslo projektų bei daugelio egzistuojančių verslų plėtros perspektyvomis. Be abejo, daugeliu atvejų bankai linkę pervertinti rizikas, bet žinant realią ekonomikos ir finansų padėtį tai gali būti pateisinama", - teigė A.Dzikevičius.

Kitas verslo kreditavimo sąstingį lėmęs veiksnys, pasak pašnekovo, - sparčiai augantis pačių bankų blogų paskolų skaičius, darbui su jomis metami visi turimi ir formuojami žmonių ištekliai.

"Problemos iš tiesų yra rimtos ir ne visų komercinių bankų pirmojo metų ketvirčio finansinėse atskaitomybėse yra skaidriai atspindėti padaryti specialieji atidėjimai. Daug blogų aktyvų, t. y. blogų paskolų, dar yra vaizduojami kaip geri", - tvirtina pašnekovas.

Jis neabejoja, kad pusmečio rezultatai bus dar tikresni ir rinkos dalyviai pamatys, jog kai kurie bankai turi didelių nuostolių.

Pirmieji kreditai neišjudins

Šią savaitę Medicinos, Ūkio ir Šiaulių bankai jau suteikė pirmuosius ekonomikos skatinimo plane numatytus kreditus verslo įmonėms.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Danas Arlauskas LŽ sakė, kad sprendžiant iš rezultatų, kuriuos gauna iš bankų, verslininkų aktyvumas yra labai didelis. "Bankai, gaudami pinigus iš valstybės ir jos garantijas, gauna kur kas pigesnių kredito išteklių, ir mes tikimės, kad kreditų palūkanos bus tik 6-7 proc.", - sakė jis.

Šiuos valstybės pinigus bankai galės skolinti tik mažoms ir vidutinėms įmonėms, lėšos taip pat bus paskirstytos regionais. Netrukus, atrinkus bankus, bus pradėtos ir antros valdiškų paskolų "porcijos" dalybos - apie 100 mln. litų.

950 mln. litų, gauti iš Europos Sąjungos fondų, kaip žadama, krašto verslui bus prieinami liepos mėnesį: iš šių išteklių iki 5 mln. litų paskolas galės gauti ir didelės įmonės.

"Kitas svarbus dalykas - ruošiamasi paleisti rizikos kapitalo fondus. Tai bus svarbu tuo atveju, kai bankai jau nenorės kredituoti, tačiau investuotojas matys, kad įmonė turi perspektyvių projektų, kuriems trūksta tik vadybos", - verslo kreditavimo gerėjimo prielaidas dėstė D.Arlauskas.

Bet Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas siūlo nepamiršti neseniai išsakytos bankų pozicijas, kad nesvarbu, kokia dalimi prie verslo kreditavimo prisidės valstybė, daugiau pinigų jie neskolinsią ir papildomos rizikos neprisiimsią.

Jis žada stebėti, ar iš valstybės gavę pinigų bankai per tą patį laikotarpį paskolins jų verslui daugiau nei anksčiau - taip esą ir bus pamatuotas verslo kreditavimo skatinimo tikslas.

"Per pirmąjį etapą verslui bus paskolinta 20 mln. litų. Maksimaliai viena įmonė galės gauti iki 150 tūkst. litų paskolą, tad šia galimybe pasinaudos vidutiniškai vos 130 įmonių. Žinant, kiek šiuo metu dėl lėšų stokos yra nukentėjusių įmonių, šis pirmasis skolinimo etapas, net būdamas sėkmingas, tikrai bus nepakankamas, kad darytų poveikį ekonomikai", - LŽ sakė S.Besagirskas.

Jis mano, kad valstybės skirtų pinigų perskolinimas verslui toli gražu nebus nuostolinga veikla bankams - šie gaus pigių pinigų, skolins mažesne rizika.

"Mūsų pasiūlymas buvo kitoks. Bet valstybė sumanė pati pasiskolinti, paskui pati padalys tas lėšas bankams ir tik tada bankai, nustatę savo maržą, perskolins jas verslui. Norisi tikėti, kad šios priemonės veiks, tačiau akivaizdu, kad ekonomikos gaivinimui reikia kur kas didesnių sumų", - konstatavo S.Besagirskas.

Faktai

Leisdama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) nuo 2009 metų pradžios valstybė iš viso pasiskolino 2 mlrd. 528 mln. litų: 890 mln. litų per aukcionus, 1 mlrd. 52 mln. litų - vidaus ir 586 mln. litų - užsienio rinkose neviešu būdu.

Vien per šių metų kovą leisdama VVP vidaus ir užsienio rinkose mūsų valstybė pasiskolino 1 mlrd. 147 mln. litų.

Kovą per aukcionus išplatintų litais išleistų VVP vidutinis svertinis pelningumas - 8,41 procento. Tuo metu vidaus rinkoje išplatintų eurais nominuotų VVP (bendra nominali vertė - 478 mln. litų) emisijos vidutinis svertinis pelningumas buvo 7,94 procento. Juos išpirko komerciniai bankai "DnB NORD", "Finasta", "Swedbank" ir SEB bankas.

Tuo pat metu užsienio rinkose išplatintų eurais nominuotų VVP (bendra nominali vertė - 414 mln. litų) vidutinis svertinis pelningumas buvo 4,37 procento.

Balandžio pradžioje per NASDAQ OMX Vilnius biržą platintų 6 mėnesių trukmės VVP (pritraukti 35,5 mln. litų) patvirtintos vidutinės metų palūkanos buvo 8,426 proc., išplatintųjų šio mėnesio viduryje - vidutiniškai 8,265 procento. Pastarąjį kartą Vyriausybė biržoje bandė skolintis balandžio 20 dieną, tačiau nepasiskolino nė lito - investuotojai siūlė per dideles palūkanas: mažiausias jų pasiūlymas buvo paskolinti už 8 proc. metų palūkanas.

Kovo pabaigoje į valstybės iždą taip pat įplaukė pirmoji Europos investicijų banko paskolos, skirtos verslui, dalis - 340 mln. eurų (1 mlrd. 174 mln. litų).

Tuo metu Vyriausybė prašo Seimo leisti jai garantuoti iki 3 mlrd. litų paskolų šalies komerciniams bankams. Ši suma įrašyta į šių metų biudžeto pataisas, kurias Seimas turėtų patvirtinti gegužės 7 dieną. Pagal Lietuvos banko skaičiavimus, tokio dydžio suma įvertintas bankų sektoriaus rizikos veiksnys ir garantijų poreikis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"