TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslui didžiausia yra politinė rizika

2012 10 25 6:00
LŽ nuotraukos/A.Laurinaičio požiūriu, yra nenormalu, kai strateginiai projektai plėtojami nuo vienos Seimo kadencijos iki kitos.

Lietuvos įmonių vadovai apgailestauja, kad jiems sudėtinga planuoti ateitį, nes net pačius geriausius verslo planus gali sugriauti neprognozuojami politikų sprendimai.

Kokios galimybės ir grėsmės Lietuvos ekonomikos laukia ateinančiais metais. Tai vakar vykusioje konferencijoje "Verslo planas 2013. Rinkos pulsas. Ką prognozuoja Lietuvos įmonių vadovai" svarstė šalies verslo lyderiai. Įžvalgomis apie praėjusius metus ir artimiausio laikotarpio galimybes dalijosi sparčiausiai augusių krašto bendrovių vadovai - koncerno "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus ir koncerno "Achemos grupė" prezidentas Arūnas Laurinaitis. UAB "Verslo žinios" organizuotame renginyje šių metų pamokas ir kitų metų iššūkius verslui taip pat apžvelgė AB "Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa, AB Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Linas Grikšas, AB "Grigiškės" generalinis direktorius Gintautas Pangonis, "Modus grupės" valdybos pirmininkas Jonas Jokštys, prekybos, kompiuterijos ir kitų verslo šakų atstovai bei komercinių bankų analitikai.

Grėsmės ir viduje, ir išorėje

"Pasaulio ekonomikos būklė 2013 metais nebus kritinė, tačiau grėsmių pastebima visuose regionuose", - prognozavo vieno didžiausių lietuviško kapitalo koncernų vadovas A.Laurinaitis. JAV ekonomikos reformos ir kiti įvykiai globaliame pasaulyje, anot jo, darys tiesioginę įtaką Europos ekonomikai, turinčiai ir savų problemų. "Periferinės euro zonos narės yra viešųjų finansų konsolidavimo, blogėjančios ūkio būklės, augančių deficitų, skolų ir aukštų skolinimosi palūkanų įkaitės", - pagrindines grėsmes vardijo A.Laurinaitis. Pasak jo, Kinijos ūkio sulėtėjimas sumažintų žaliavų kainas, dėl to nukentėtų Rusija, dar labiau sulėtėtų JAV ūkio augimas bei pablogėtų Europos eksporto dinamika. O tai keltų grėsmę Vokietijai ir atitinkamai - Lietuvai.

Tarp didžiausių grėsmių Lietuvai 2013-aisiais A.Laurinaitis įžvelgė ribotą vidaus potencialą ir didelę priklausomybę nuo pasaulio tendencijų. "Besitęsiantis spartus būtiniausių produktų ir paslaugų kainų (šildymo, dujų, degalų, maisto, vandens, elektros) augimas reikšmingai riboja vidaus vartojimo plėtrą. Gyventojai dėl to linkę taupyti", - sakė A.Laurinaitis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos skolos lygis, palyginti su laikotarpiu prieš krizę, išaugo 200 procentų. Šios skolos administravimo išlaidų augimas gali turėti tiesioginę įtaką verslui - mokesčių naštos vartotojams ir verslui didinimas, investicijų ribojimas.

A.Laurinaičio nuomone, tik lankstus, greitai prie pokyčių prisitaikantis verslas sugebės išlikti ir sėkmingai konkuruoti tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose. Tačiau tik tada, kai valdžios sprendimai bus pamatuoti ir ekonomiškai pagrįsti. "Šalies verslui didžiausia ir sunkiai valdoma arba visai nevaldoma yra politinė rizika", - pabrėžė jis.

A.Laurinaitis minėjo nuo kitų metų planuojamus surinkti 200 mln. litų suskystintų gamtinių dujų terminalo mokesčio, kurį turės sumokėti visi vartotojai. "Praėjusią savaitę sužinojome, kad verslas turės ant savo pečių užsidėti 114 mln. litų naštą. Deja, aiškesnio pasakymo, kodėl to reikia, neišgirdome. Kai dujų terminalas pradės veikti, visi vartotojai turės pirkti iš jo 25 proc. dujų už bet kokią kainą. Tada iškils klausimas, ar verslas gali būti konkurencingas, susiplanuoti veiksmus ir suvaldyti riziką. Prieš savaitę sužinojome ir tai, kad kitąmet brangs elektra. Kodėl vadinamąjį VIAP reikia didinti 240 mln. litų, arba 30 proc., paaiškinimo taip pat neišgirdome. Nors tai turės įtakos absoliučiai visoms paslaugoms, visai verslo grandinei", - valdžios sprendimais stebėjosi A.Laurinaitis.

Ar Lietuvai tikrai reikia euro?

Konferencijos dalyviai diskutavo, ar Lietuva iš tikrų nori įsivesti eurą ir kada tai pajėgtų padaryti. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nedrįso prognozuoti, ar litą į eurą galėtume iškeisti jau 2014 metais. "Mūsų galimybės atitikti Mastrichto kriterijus labai priklausys nuo daugelio dalykų, kurie visiškai nuo mūsų nepriklauso", - tikslių datų vengė I.Šimonytė.

"Ar Vyriausybei nebus gėda, jeigu pirmoji eurą įsives Latvija?" - salėje nuskambėjęs klausimas ne vienam verslininkui išspaudė šypseną. I.Šimonytė replikavo, kad Latvija, turėdama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programą, nuo pat pradžių nuosekliai siekė narystės euro zonoje. Ministrės nuomone, Latvija euro link artėja daugiausia dėl TVF spaudimo, o Lietuva pasirinko kitą kelią - leido sau lėtesnį biudžeto konsolidavimą ir didesnį skolinimąsi. "Man ne gėda. Bet man apmaudu, kad nebuvome tokie protingi kaip estai. Dabar praeities pakeisti nebegalime", - svarstė ji.

Į klausimą, ar Lietuvai nereikėtų lito atsieti nuo euro ar net devalvuoti nacionalinės valiutos, trumpai drūtai atsakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas: "Tai visiškai nerealus scenarijus. Nesąmonė."

A.Laurinaitis svarstė, kad euras turi atsirasti tada, kai ekonomika ir verslas tam bus pasirengę. Tačiau lito atsiejimas, anot verslo atstovo, dabar būtų ne tik nenaudingas, bet ir neatsakingas žingsnis.

D.Mockaus nuomone, valiutos kurso svyravimą bei galimą naudą iš šių svyravimų gali pešti didelės šalys, tokios kaip Rusija ir Lenkija, tačiau ne mažytė Lietuva, kuriai dėl tokio žingsnio grėstų nebent sumaištis.

Komercinio DNB banko vyr. analitikas Rokas Bancevičius pažymėjo, kad Lietuvoje 70 proc. būsto ir 70 proc. verslo paskolų yra išduota eurais, todėl lito devalvavimas šias paskolas gerokai pabrangintų.

Verslo lyderius domino, kada Lietuva galėtų turėti ne deficitinį, o perteklinį biudžetą. Ministrė I.Šimonytė prognozavo, kad lūžis turėtų įvykti 2015 metais. Tada biudžete esą gali pritrūkti tik 0,5 mlrd. litų. Didžiąją dalį šio deficito sudarys lėšos, kurias valstybė turės pervesti į antros pakopos pensijų fondus. "2016 metais biudžetas turėtų būti visiškai subalansuotas, žinoma, jeigu ekonomikoje nebus kokių nors ypatingų sukrėtimų", - apdairiai pasitaisė ministrė.

Tikėjimas ir ekonominė logika

Konferencijos vadovas UAB "Verslo žinios" vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas bandė išprovokuoti pašnekovus įvertinti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus, tačiau verslininkai nebuvo linkę atvirauti, nors negailėjo karčių žodžių ketverius metus šalį valdžiusiai daugumai.

"Achemos grupės" prezidentas A.Laurinaitis linkėjo, kad nesiskirtų politikų žodžiai ir darbai prieš rinkimus ir po jų. "Nežinau, kas atsitinka, bet išrinkti politikai tarsi pakliūva į kažkokią uždarą erdvę ir jų požiūris visiškai pasikeičia. Gaila, bet tas naujas požiūris dažniausiai prieštarauja normaliai ekonomikos logikai", - stebėjosi jis.

D.Mockui susidarė įspūdis, kad rinkimų batalijos atima tiek daug jėgų, jog, atėjus metui įgyvendinti planus, "plėtoti užimtą teritoriją", tų jėgų nebelieka iki kitų rinkimų. "Tai taikyčiau ir vadinamajai dešiniųjų valdžiai. Paprastai dešinieji skaičiuoja ir vadovaujasi aiškia ekonomine logika. Matau tikėjimą ir nedaug logikos", - nueinančiai valdžiai kritikos negailėjo "MG Baltic" prezidentas. D.Mockus baiminasi, kad naujai išrinkti politikai paskęs smulkmeniškose diskusijose apie algos didinimą 50-čia litų, bet nesugebės įgyvendinti toliau siekiančių tikslų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"