TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslui gali tekti dotuoti savivaldybes

2013 09 09 5:40
Z.Sorokienė: "Viešojo pirkimo skelbėjas turi žinoti, ar turės pinigų susimokėti, o ne prašyti teikti paslaugas į skolą." Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Tautos atstovybėje radosi siūlymas, kaip spręsti savivaldybių finansines problemas verslo sąskaita. Verslininkai neabejoja, jog leidimas merijoms už prekes ir paslaugas atsiskaityti per dvigubai ilgesnį laiką, nei yra nustatyta šiuo metu, priverstų juos skolintis tam, kad patys nežlugtų.

Seime įregistruotos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pataisos, kurios leistų savivaldybėms su kreditoriais atsiskaityti ne per 60 dienų, kaip yra dabar, o per 120.

Verslininkai baiminasi, kad tokie pakeitimai, jei bus palaiminti, jų verslą tiesiog žlugdys. Iš merijų tiek laiko nesulauksiantys pinigų verslininkai būtų priversti patys skolintis.

Nori padėti merijoms

Pataisas įregistravęs Seimo narys socialdemokratas Albinas Mitrulevičius aiškina, kad jomis siekiama palengvinti merijų dalią, kai šios nespėja laiku susimokėti už paslaugas ir pirkinius. Mat vietos biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms vykdyti - miestų ir rajonų tarybų patvirtintoms socialinėms, ekonominėms ir kitoms programoms įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.

Savivaldybės lėšų panaudojimo tvarkai turi pritarti savivaldybės taryba. Sprendimų rengimas ir jų svarstymas savivaldybės taryboje gali trukti ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų, todėl dabartinių įstatymo nuostatų įgyvendinimas merijoms sukelia finansinių problemų. Esą jos būtų išspręstos pailginus terminą iki 120 dienų. A.Mitrulevičius įsitikinęs, kad jo siūlomos pataisos nesukeltų jokių neigiamų pasekmių.

Tiesa, jis LŽ pripažino, kad tikruoju šių pataisų iniciatoriumi reikėtų laikyti ne jį, o Marijampolės savivaldybės administraciją. Mat būtent ji pasiūlė keisti įstatymą. „Aš tik pasitariau su teisininkais ir parengiau pataisas“, - sakė parlamentaras.

Ilgai trunka

LŽ kalbintas Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Metas Ražinskas tikino, jog atsiskaitant savivaldybės biudžeto lėšomis viskas yra gerai – į įstatymų nustatytus terminus telpama arba tai suderinama sutartyse. Tačiau didžiausių problemų kyla atsiskaitant už projektus, įgyvendinamus Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

„Nemažai laiko praeina, kol ES lėšas administruojančios agentūros patikrina projekto įgyvendinimo ataskaitą. Jei būna atvejų, kai specialistai, atsakingi už to projekto priežiūrą, atostogauja, niekas kitas visą mėnesį ar ilgiau nesiryžta priimti sprendimų. Todėl laiku negauname pinigų iš administruojančios agentūros ir neturime kuo sumokėti rangovams“, - kalbėjo M.Ražinskas.

Marijampolės savivaldybės administracijos vadovo tikinimu, merija tokiais atvejais stengiasi verstis skolintais pinigais, tačiau dabar daugiau kaip 5-6 mln. litų skolintis negali. Todėl pakankamų sumų apmokėti rangovams neturi, o įstatymas įpareigoja atsiskaityti per nustatytą laiką.

M.Ražinsko teigimu, problemų kyla ir atsiskaitant už atliekų tvarkymą. Sąskaitos yra išrašomos vieną kartą per ketvirtį – antrąjį ketvirčio mėnesį, o rinkliavos lėšas surenkanti savivaldybės administracija apmokėti sąskaitą atliekų tvarkytojams turi tuoj pat už visus tris mėnesius. „Tai taip pat sukelia papildomų problemų ir reikalauja papildomų lėšų“, - pabrėžė M.Ražinskas.

Žlugdytų verslą

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pataisos apimtų ne tik atsiskaitymus už ES finansuojamus projektus, bet beveik visus merijų atsiskaitymus pagal komercines sutartis.

Išgirdęs parlamentaro A.Mitrulevičiaus siūlymus pailginti atsiskaitymo terminą net iki 120 dienų, vienos Marijampolės apskrityje veikiančios įmonės vadovas, nenorėjęs būti įvardytas, net negalėjo patikėti, kad tokių minčių apskritai gali kam nors kilti. „Jau dabar, kai reikia atsiskaityti per du mėnesius, tempiama vos ne iki paskutinės dienos. Tai kas bus priėmus pataisas?“ - retoriškai klausė jis.

Verslininko įsitikinimu, tokiu atveju jam tektų perorientuoti savo verslą taip, kad su savivaldybių administracijomis nereikėtų turėti jokių reikalų.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė taip pat nusiteikusi kategoriškai – verslui tokios įstatymo pataisos būtų ne tik nenaudingos, bet ir žalingos. „Verslininkams nuolat reikia apyvartinių lėšų. Juk pinigai verslininkui reikalingi ne tam, kad jis juos kauptų sąskaitoje ar leistų savo poreikiams. Lėšos reikalingos verslui plėtoti, taip pat atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčiams. Reikėtų ieškoti kitokių priemonių, kaip išspręsti savivaldybių problemas“, - sakė Z.Sorokienė.

Anot jos, verslui atsiskaitymo už savivaldybėms suteiktas paslaugas ar prekes atidėjimai tikrai nėra naudingi, kaip yra nenaudinga atidėti atsiskaitymą už prekes ar paslaugas didiesiems prekybos tinklams ar kitoms struktūroms. Įstatymuose yra numatyti konkretūs ir neilgi terminai, per kuriuos yra privaloma atsiskaityti ir negali būti jokių išlygų. Tad neaišku, kodėl reikėtų daryti išimtį savivaldybių administracijoms.

Z.Sorokienės nuomone, galbūt merijoms reikėtų tiesiog mažiau išlaidauti ir taupyti lėšas, labiau planuoti, kur ir kam leisti pinigus, kad jos galėtų laiku atsiskaityti už paslaugas ir prekes. „Viešojo pirkimo skelbėjas turi žinoti, ar turės pinigų susimokėti, o ne prašyti teikti paslaugas į skolą“, - pažymėjo verslininkų atstovė.

Laukia diskusijos

Verslininkams linkęs pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas. Anot jo, minėtos pataisos būtų savotiškas kredito savivaldybėms padidinimas. „Tai tikrai ne pats geriausias būdas spręsti savivaldybių problemas. Verslininkai, kurie dirba su merijomis, ir taip turi daug problemų, kol sulaukia atsiskaitymo – už suteiktas paslaugas priklausančių pinigų. Dėl tokių pataisų problemos tik padidėtų“, - įsitikinęs parlamentaras.

K.Glavecko teigimu, vargu ar tokioms pataisoms pritartų dauguma Seimo narių. Neaišku ir tai, kaip jas vertins Vyriausybė. BFK pirmininko pavaduotojas neabejojo, jog Seime dėl A.Mitrulevičiaus pateiktų pataisų bus nemažai diskutuojama. Tiek komitetuose, tiek pataisas svarstant Seimo plenariniame posėdyje.

Pataisų autorius A.Mitrulevičius taip pat mano būsiant nemažų diskusijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"