TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslui nepalengvėjo bankų mokesčių našta

2016 07 16 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje buvo sumažintas tarpbankinis mokestis ir prognozuota, jog mažės verslui taikomi įkainiai už klientų atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis. Tačiau smulkūs verslininkai tvirtina reikšmingų pokyčių nepajutę, nors bankai aktyviau bando pritraukti juos į savo glėbį.

„Lietuvos žinios“ primena, kad nuo 2015 metų gruodžio 9 dienos įsigaliojo ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio už mokėjimo kortele atliekamas mokėjimo operacijas. Tarpbankinis mokestis debeto kortelėms negali būti didesnis kaip 0,2 proc., o kredito kortelėms – 0,3 proc. operacijos vertės. Lietuvos banko vertinimu, iki tol tarpbankinis mokestis Lietuvoje buvo gerokai didesnis.

„Jam sumažėjus, atsirado pagrindas mažėti ir prekybininkų bei paslaugų teikėjų mokamam banko mokesčiui už mokėjimo kortelių priėmimą“, – sakė Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros skyriaus viršininkas.

Naujausių duomenų apie bankų taikomus įkainius įmonėms už mokėjimo kortelių priėmimą Lietuvos bankas neturi. 2011 metais atliktas tyrimas parodė, kad vidutinis prekybininkų mokamas mokestis sudarė 1,44 proc. operacijos vertės. Iš jo tarpbankinis mokestis debeto kortelėms vidutiniškai sudarė 0,94 proc., kredito kortelėms – 1,07 procento.

„Yra požymių, kad vėlesniais metais tarpbankinis mokestis, o kartu ir prekybininko mokestis, šiek tiek mažėjo“, – pridūrė jis.

Galutinė banko paslaugos kaina nesumažėjo

ES reglamentas nustato tik didžiausią tarpbankinio mokesčio dydį, tačiau nereguliuoja galutinės kainos prekybininkui. Sumažėjus tarpbankiniam mokesčiui, atsiranda prielaidos mažėti ir galutinei kainai, tačiau tai, kaip pažymėjo T. Karpavičius, neįvyks savaime.

Verslininkai ir jų atstovai teigė nepajutę šių pokyčių. „Dar kartą iš pažadų liko tik didelis nusivylimas“, – apgailestavo dienraščio skaitytoja Vilija (pavardė redakcijai žinoma), kuri, kaip pati sakė, dėjo daug vilčių į geras prognozes.

Moteris pasakojo, kad jos vyras yra smulkus verslininkas, turintis kavinę provincijoje ir naudojantis kortelių skaitytuvą. Iki šiol verslininkui taikytas banko 1 proc. nuo operacijos mokestis esą nepasikeitė, tik buvo kitaip apskaičiuotas.

„Bankininkai puikiai viską apskaičiavo, prasuko, užsuko ir dar nežinia kaip susuko. Nustatė 0,6 proc. aptarnavimo mokestį, bet papildė sąlyga „ne mažiau kaip 0,12 euro“. Matematika labai paprasta: bankas pažiūrėjo, kokia mūsų kavinėje dažniausia pirkimo suma, ir išvedė procentą. Realus mūsų mokestis bankui už operaciją kortele išėjo lygiai toks, koks buvo – 1 proc. apyvartos“, – tvirtino moteris.

Nėra konkurencijos, nėra ir kainų nuolaidų

Tačiau Giedrius Romeika, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas, tikino, kad jaučia bankų iniciatyvą mažinti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos įkainius ir norą šiai paslaugai suteikti daugiau gyvybingumo. Absoliučia skaitine reikšme įkainiai, anot pašnekovo, išties smuktelėję.

„Tačiau atsižvelgiant į bendrą naštą ir atsiskaitymų mastą to greičiausiai nepakanka, nes revoliucijos smulkiojo verslo atsiskaitymų srityje tikrai nėra. Negaliu tiksliais skaičiais apibrėžti, kiek smulkių įmonių perėjo prie atsiskaitymo kortelėmis, bet drąsiai galiu teigti, kad mažiau nei 1 procentas“, – sakė G. Romeika.

Pašnekovas taip pat aiškino, kad kalbant apie mažėjančius įkainius reikėtų vertinti visą išlaidų „krepšelį“. Pavyzdžiui, transakcijos sąnaudos gali gerokai sumažėti, tačiau patiriamos ir kitos išlaidos: infrastruktūros nuoma arba įsigijimas, sujungimo arba ryšių mokesčiai, administravimas ir kt.

„Sudėjus visas šias sąnaudas, vieno mokesčio sumažėjimas duoda gana nedidelį efektą, – teigė jis – Lietuvoje bankų sektoriuje yra klasikinė oligopolija: trys skandinaviški bankai valdo didžiąją dalį atsiskaitymų. Nėra konkurencijos, nėra kainų karo, nebus ir geriausio vartotojams sprendimo.“

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas tvirtino, kad atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis įkainiai nesikeičia, nes diskusija dėl jų mažinimo primena „vištos ir kiaušinio“ klausimą. „Bankai sako, kad pirma verslas turi susitaikyti su bet kokiais įkainiais ir padidinti aptarnavimo kortelėmis apimtį. O verslas laikosi pozicijos, kad sumažinus įkainius norinčiųjų naudotis kortelėmis savaime padaugės, – aiškino S. Žilinskas. – Supraskite teisingai: ne iš gero gyvenimo parduotuvėlės ar kiti subjektai riboja atsiskaitymą kortelėmis. Jei jūs nusipirkote degtukų dėžutę iš didmenininko, kuris iš to uždirbo 3 proc., o bankas už atsiskaitymą prašo 5 proc., tai koks verslas norėtų nuostolingai pardavinėti smulkius daiktus?“

Nauda – tik didiesiems prekybininkams

Saulius Abraškevičius, banko „Swedbank“ atstovas spaudai, pabrėžė, kad tarpbankinis mokestis yra tik viena dedamoji atsiskaitymo įkainių dalis. Jie esą taip pat priklauso nuo kitų banko patiriamų sąnaudų, pavyzdžiui, tokių kaip administravimas, mokėjimų aptarnavimas, kliringas, rizikos valdymas, saugumo sprendimai, infrastruktūros palaikymas ir tobulinimas bei pan.

Prekybininkams taikomi įkainiai priklauso nuo rinkos sąlygų, mokėjimo apimties ir kitų veiksnių, ir jie esą nustatyti pasirašytose sutartyse. Pasak jo, dėl sumažėjusio tarpbankinio mokesčio įkainiai savaime nesikeitė.

„Apčiuopiamiausią poveikį dėl sumažėjusio tarpbankinio mokesčio gali pajusti didieji prekybininkai, kurie turi daug pirkėjų, dažnai atsiskaitančių mokėjimo kortelėmis“, – sakė jis.

Per mažai atsiskaitymų

Bankai tvirtina, jog atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis mastas per mažas, kad paslaugos kainą būtų galima reikšmingiau mažinti. DNB banko komunikacijos vadovo Valdo Lopetos teigimu, sumažinus tarpbankinį mokestį už atsiskaitymą privačių klientų mokėjimo kortelėmis, sumažėjo paslaugų teikimo savikaina, taip pat įkainiai verslui. Vis dėlto Lietuvoje atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis, anot jo, sudaro tik apie 30 proc. visų atsiskaitymo operacijų. Pagal šį rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų šalių, kur jis siekia 70 proc. ar net 90 procentų.

„Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dar nepasiekta masto ekonomija, kuri dar labiau padėtų mažinti paslaugos kainą ir didinti jos prieinamumą. Kita vertus, pastaruosius penkerius metus matome spartų atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis operacijų skaičiaus augimą. Tai rodo, kad tiek mūsų klientai, tiek ir verslo įmonės vis dažniau renkasi atsiskaitymą būtent tokiu būdu, ir atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis populiarumas ateityje tik didės“, – prognozavo banko atstovas. „Swedbank“ duomenimis, vidutinė mokėjimo kortele operacijos vertė šiuo metu siekia 17 eurų.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų kortele atsiskaito 2–3 kartus per savaitę ar dar dažniau. Lietuvos banko skaičiavimais, 2016 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 3,48 mln. mokėjimo kortelių. Per šį ketvirtį mokėjimo kortelėmis atlikta 54 mln. mokėjimų, jų vertė – 1,05 mlrd. eurų.

Remiantis gegužės mėnesį atliktos apklausos rezultatais, Lietuvoje daugiau nei 40 proc. gyventojų bent keliskart per mėnesį susiduria su situacija, kai negali atsiskaityti kortele, nes prekybos ar paslaugų vietoje tokios galimybės tiesiog nėra. Kiek daugiau nei penktadalis tokiu atveju pirkinio atsisako.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"