TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslui pažadėta pavasarinių nuolaidų

2009 05 28 0:00
Numatyta pasiekti, kad darbo dienos trukmė bus ribojama tik atskiroms asmenų kategorijoms, išlaikant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio laiko reikalavimus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vakar vykusiame Vyriausybės pasitarime, skirtame verslo saulėtekiui, valdžiai ir verslui pavyko rasti bendrą kalbą ne viena svarbia tema. Verslininkai norėtų tikėti valdžios ryžtu naikinti reguliavimo naštą verslui ir kurti verslo konkurencingumą palaikančias priemones.

Vakar vykusiame Vyriausybės pasitarime pritarta pasiūlymams, kad mokesčių laiku nesumokėję verslo subjektai, kuriems yra skolingos valstybės institucijos, bus atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Be to, pažadėta, kad įmonę įsteigti nuo šiol užteks 1000 litų - iki šiol įstatinis kapitalas turėjo būti 10 tūkst. litų. Žadama, kad ateityje šis minimumas bus tik 1 litas. Taip pat priimtas pasiūlymas netaikyti pelno mokesčio iš užsienio bankų paimtoms palūkanoms - tai atvertų kelius įmonėms skolintis ne tik Lietuvoje. Taip pat ketinama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permokas įmonėms grąžinti per 5 darbo dienas.

Siekdama sumažinti administracinę naštą verslui, Vyriausybė pasižadėjo panaikinti 4 licencijas: antspaudų gamybos, priešgaisrinės įrangos gamybos, bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugų bei netauriųjų metalo laužo ir atliekų, skirtų realizuoti, supirkimo.

Saulėtekio komisijos siūlymu įmones taip pat žadama išvaduoti nuo kelionių lapų ir reprezentacinių išlaidų apskaitos dokumentų pildymo, jei pačios nenuspręs kitaip. Įmonės galės pačios nustatyti, kaip turi būti įforminama kelionė ir degalų bei kitų medžiagų sunaudojimas. Pasitarime taip pat pritarta pluoštui rekomendacijų dėl viešojo pirkimo tvarkos, Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų ir kt.

Reikės galutinio sprendimo

Ministrų kabineto apsisprendimas šiais klausimais nėra galutinis - jiems turės būti pritarta Vyriausybės posėdžiuose, o ministerijų parengti atitinkamų teisės aktų projektai bus svarstomi ir priimami Seime.

Ūkio ministras Dainius Kreivys vakar po pasitarimo sakė, kad pelno mokesčio netaikymo iš užsienio bankų paimtų paskolų palūkanoms klausimą labiausiai kėlė eksportuotojai, pramonininkai, kurie turi pasiėmę paskolas užsienio bankuose ir papildomai turėjo mokėti mokesčius Lietuvoje nuo mokamų palūkanų.

Gera žinia būsimiems verslininkams - įsteigti įmone bus lengviau ir dešimt kartų "pigiau". "Žmonėms, kurie nori užsiimti verslu, bet verslo pradžiai neturi pakankamai pinigų, bus lengviau sukaupti 1000 litų įstatinį kapitalą. Buvo siūloma idėja, kad minimumas būtų 1 litas, tačiau tam reikia pakeisti labai daug įstatymų ir teisės aktų, tad pirminis variantas yra paprastesnis, tačiau mes eisime link 1 lito", - tikino D.Kreivys.

Jautriausi - darbo santykiai

Kalbėdamas apie darbo santykių lengvinimą, ministras teigė, kad vakar priimti sutarimai yra tik neatidėliotini pakeitimai, esą dėl kitų dar diskutuojama. "Darbo santykiai - socialiai labai jautrus klausimas. Sprendimus reikia daryti neskubant", - įsitikinęs jis.

Dėl darbo laiko reguliavimo vakarykščiame pasitarime prieita prie principinio sutarimo: numatyta pasiekti, kad darbo dienos trukmė bus ribojama tik atskiroms asmenų kategorijoms, išlaikant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio laiko reikalavimus.

Ministrų kabinetas taip pat negalutinai pritarė, kad normalaus darbo laiko trukmė (40 val.) per savaitę nesikeistų, tačiau laiką būtų galima paskirstyti per apskaitos laikotarpį, o viršvalandžiai būtų diferencijuojami: ribojami tie, kurie dirbami pavedus darbdaviui, tačiau darbuotojas savo noru parašęs prašymą galėtų dirbti ir daugiau.

Galiausiai sutarta netrumpinti darbo naktį, įvertinant tai, kad už šį darbą mokamas 1,5 karto didesnis atlygis, atsisakyti darbo grafikų privalomo derinimo su darbuotojų atstovais, nustatyti teisę darbuotojų atstovams gauti informaciją apie tvirtinamus darbo grafikus bei teikti jiems pastabas ir pasiūlymus.

Asociacijos "Investuotojų forumas" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė LŽ sakė, kad vieni blogiausiai vertinamų mūsų šalies konkurencingumo kriterijų vis tiek išlieka darbo santykiai. "Jeigu kitose srityse jaučiami pokyčiai, tai darbo santykių gerinimas išlieka labai didelė problema. Pati valdžia pripažįsta, kad ši sritis yra jautriausia ir jai sureguliuoti reikia daugiau laiko. Mano manymu, šis klausimas yra iškeltas jau gana senai, todėl reikia kalbėtis su profsąjungomis, kurios šiuo metu diktuoja savo sąlygas ir niekam nuo to ne geriau. Mes nesakome, kad reikia didelių pokyčių, siūlomi pakeitimai nėra sudėtingi. Pavyzdžiui, labai yra sureikšminamos kolektyvinės sutartys. Mūsų požiūriu, netgi profsąjungų vaidmuo galėtų labiau išaugti, jeigu Darbo kodeksas būtų lankstesnis, o kolektyvinėse darbo sutartyse būtų leidžiama derėtis dėl dar geresnių sąlygų darbuotojams. Dabar Lietuvoje situacija priešinga. Užtikrinamos labai aukštos socialinės garantijos ir leidžiama nusiderėti blogesnes sąlygas darbuotojams. Toks įspūdis, kad kolektyvinės sutartys yra labiau reikalingos darbdaviams nei darbuotojams", - dėstė nuomonę R.Skyrienė.

Jos manymu, kiti valdžios žadami sprendimai sveikintini, nes akivaizdžiai matyti, kad vietinio verslo reguliavimo bus mažiau, mokesčių pokyčiai taip pat neabejotinai veiks. "Tačiau siekiant gerinti šalies investicinį klimatą reiktų atidžiau pasižiūrėti į darbo santykius", - atkreipia dėmesį pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"