TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslui Senamiestis - brangi siekiamybė

2014 05 28 6:00
Dėl išlaidauti nebijančių turistų lengviausiai brangiose senamiesčio patalpose išsilaiko suvenyrų ir gintaro dirbinių parduotuvės.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ekonomikos krizei nuslūgus, Vilniaus miesto centrinėse gatvėse įsigyti komercinių patalpų tapo bemaž neįmanoma, todėl verslininkai priversti jas nuomotis. Tačiau dėl menkos patalpų pasiūlos ir nenuslūgstančios paklausos kainos tapo rekordinės.

Komercinio nekilnojamojo turto (NT), tinkamo restoranui, barui, parduotuvėlei ar kitai laisvalaikio praleidimo vietai įkurdinti, nuomos kainos sostinės centrinėje miesto dalyje pasiekė prieškrizinį lygį. Tai reiškia, kad nuo sunkmečio pabaigos jos ūgtelėjo 20-30 procentų. Šios patalpos vėl graibstyte graibstomos, o norinčiųjų jas parduoti nė su žiburiu nerasi.

Neišpūstos, bet retam įkandamos

Bendrovės „Ober Haus“ komercinio NT ekspertas Darius Tumas pažymėjo, jog kalbant apie nuomos kainas svarbu nagrinėti konkrečias Vilniaus senamiesčio gatves, mat kainų skirtumas net tokioje santykinai nedidelėje teritorijoje yra gana didelis. Nuoma centrinėje miesto dalyje svyruoja nuo 55-60 litų už 1 kv. m iki 150 litų už 1 kv. m, o išskirtiniais atvejais, jeigu patalpos mažos ir kompaktiškos (30-50 kv. m) – net iki 200 litų už 1 kv. metrą.

Daugiausia tektų pakloti už patalpas Gedimino prospekte nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės, taip pat Didžiojoje gatvėje aplink Rotušės aikštę. Nemenką įtaką nuomos kainoms turi ir patalpų plotas. Paklaustas, ar nuomos kainos centrinėje dalyje yra išpūstos, D. Tumas teigė taip nemanąs. Esą jeigu Senamiestyje laisvų patalpų nėra, o jų paklausa viršija pasiūlą, vadinasi, jos yra įkandamos.

Patalpas netruko užimti

Bendrovės „Remax centras“ vadovas Žiuljenas Galeckas pasakojo, kad kriziniu ir pokriziniu laikotarpiu sostinės Senamiestyje, centrinėse gatvėse esantis komercinis NT patyrė visai rinkai būdingus pokyčius: per krizę šio turto nuomos kainos smuktelėjo 20-30 proc., o vėliau po truputį grįžo į prieškrizinį lygį. Vis dėlto krizės metu atsirado galimybių centre esantį NT įsigyti. Galbūt pabijoję sunkmečio ar pajutę pinigų poreikį, dalis savininkų ryžosi parduoti turimą turtą, o anksčiau tai daryti atsisakydavo net sulaukę gerų pasiūlymų. NT centrinėje miesto dalyje yra saugi investicija, kurios nevalia atsisakyti. Prie šio požiūrio investuotojai sugrįžo vos tik nerimas dėl finansinės ateities nuslūgo. Todėl ir šiuo metu įsigyti komercinių patalpų Senamiestyje nelabai įmanoma.

Tai, kaip nurodė pašnekovas, galima pasakyti apie Gedimino prospektą nuo Katedros iki A. Vienuolio gatvės, išpopuliarėjusias Vilniaus ir Islandijos gatves, taip pat Pilies, Didžiąją, Aušros Vartų (iki Filharmonijos) gatves bei dalį Vokiečių gatvės.

D. Tumas pridūrė, kad komercinių patalpų centrinėje miesto dalyje rinka po krizės atsigavo pirmiausia - sunkmečiu atsilaisvinusios prekybinės, maitinimo paskirties patalpos netrukus buvo užimtos. Mat jų skaičius yra ribotas, – Senamiestyje naujų statybų nevyksta, o pakeisti patalpų paskirtį sudėtinga. Dėl mažos pasiūlos šis NT segmentas krizės metais patyrė ir mažiausią nuomos kainų nuosmukį.

Vilniaus ir Islandijos gatvių fenomenas

Nors sostinės centrinės dalies komercinių patalpų rinka gana vienoda, Vilniaus ir Islandijos gatvės išsiskiria nauja susiformavusia restoranų, barų ir klubų zona. Šis reiškinys, Ž. Galecko teigimu, minėtose gatvėse smarkiai timptelėjo kainas aukštyn. Nauji barai pajuto natūralų norą šlietis prie jau esamų populiarių barų - užsienyje tokiu būdu kainos didinamos ir sąmoningai. „Jeigu gatvėje jau yra trys panašaus pobūdžio įstaigos, tai ketvirtai įsilieti yra paranku, nes dalis šių įstaigų lankytojų migruoja. Tai primena prekybos centrams būdingą dalijimąsi klientais“, - paaiškino Ž. Galeckas.

Pritraukti stiprų žaidėją investuotojai stengiasi tuomet, kai nori atgaivinti tam tikras miesto gatves, teigiamai pakeisti jų veidą ir tokiu būdu reikšmingai padidinti NT kainas. Ž. Galeckas paaiškino: pasirinkę tokią strategiją investuotojai tyliai įsigyja keletą šalimais esančių patalpų ir jų nuomos kainas sumažina tiek, kad šios būtų įkandamos vienam ar keliems perspektyviems verslams. Kai šie verslai sulaukia sėkmės ir tampa žmonių traukos objektais, kitas patalpas išnuomoja už gerokai didesnę kainą. Kitais atvejais budrūs investuotojai laiku pastebi augantį kurios nors vietos populiarumą ir spėja pigiai įsigyti aplinkines patalpas, kad pasinaudotų išaugusia jų pridėtine verte ir ateityje galėtų išnuomoti už didesnę kainą.

„Lietuvoje taip elgiamasi dar labai retai. O štai Niujorke, Los Andžele strategija atnaujinti nerespektabilius rajonus yra įprasta“, - pasakojo Ž. Galeckas.

Sąlygas diktuoja stambieji

Ž. Galeckas įsitikinęs, kad subalansuoti rinkos kainas, taip pat apsisaugoti nuo nuomininkų kaitos padėtų Lietuvoje dar menkai taikomas, tačiau užsienyje ar prekybos centruose įprastas modelis, kai nuomos kaina „pririšama“ prie nuomininko apyvartos. Tačiau šiuo metu sąlygas diktuoja tinkliniai verslai, galintys vienų prekybos vietų nuostolius kompensuoti kitų vietų pelno sąskaita.

Bene tvirčiausiai laikosi populiariosiose Senamiesčio gatvėse stovi suvenyrų ir gintaro gaminių parduotuvės. Ž. Galecko teigimu, jos bemaž vienintelės gali ramiai išsilaikyti prestižinėse Vilniaus vietose, nes priklauso dideliems tinklams ir nestokoja turistų dėmesio. Būtent šie prekybininkai, anot pašnekovo, dažniausiai ir kelia kainų kartelę, mat gali mokėti aukščiausią nuomos kainą.

Kiti didieji nuomininkai, parduotuvės ar tinkliniai restoranai, įkurdinę savo prekybos vietas ar maitinimo įstaigas populiariose Senamiesčio gatvėse, gali toleruoti nedidelį pelną ar net nuostolį juose vien dėl to, kad prekės ženklas matomas.

Tuo tarpu smulkiesiems verslams tenka kraustytis nuošaliau arba rizikuoti viliantis, jog tvarus verslo modelis padės atlaikyti konkurenciją bei mokėti didelę nuomos kainą. „Vis dėlto neprofesionalai, kurie turi kokią nors verslo idėją ir santaupų 2-3 mėnesių nuomos įmokoms mokėti, dažnai pervertina savo galimybes“, - sakė Ž. Galeckas.

D. Tumo stebėjimais, pastaruoju metu komercinio NT centrinėje Vilniaus dalyje rinka išvengė svyravimų. Nuo 2012 metų iki šių metų pirmo ketvirčio šio turto nuomos kainos padidėjo vidutiniškai apie 10 proc., smarkiai kisti neturėtų ir ateityje. „Nėra veiksnių, dėl kurių kainos galėtų drastiškai mažėti. Tačiau ir drastiškai didėti jos neturėtų, nes yra ir viršutinė riba, kai nuomoti patalpas tampa nuostolinga“, - aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"