TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslui trumpėja tarptautinis prekystalis

2009 01 19 0:00

Į nuosmukį grimztančio šalies ūkio jau nebepajėgia išgelbėti ekonomistų įvardytas vienas didžiausių verslo gelbėjimosi ratų - eksportas. Silpstanti vidaus paklausa ir prasta padėtis tradicinėse išorės rinkose Lietuvos eksportuotojus kviečia kovoti dėl naujų rinkų, o atsakingas už eksporto skatinimą institucijas - lanksčiau derėtis.

Per artimiausius metus smarkiai sulėtėsianti pasaulio ekonomikos plėtra svarbiausioms Lietuvos eksporto rinkoms - euro zonai, Baltijos šalims, net NVS valstybėms - gali grėsti recesija. Taip praėjusių metų pabaigoje išleistoje "Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje" teigė SEB banko analitikai.

"Mažėjančią vidaus paklausą vargu ar pavyks kompensuoti didesniu pardavimu užsienyje", - įspėjo ekspertai, jie pripažino, kad Rytų šalių eksporto perspektyvos šiuo metu taip pat yra apsiniaukusios.

"Net tolimesnės egzotiškos Azijos, Afrikos ar Amerikos rinkos, į kurias iš bėdos būtų galima eksportuoti, siekiant išvengti nuopuolio, jau yra pažeistos globalaus "užkrato", - sakė jie.

Prognozės pildosi su kaupu - Lietuvos eksporto rinkos apmirė. Nors pasauliniame eksporto sraute mūsų šalis užima tik kuklią smulkios prekeivės poziciją, tačiau netekę pirkėjų mažoje vidaus rinkoje ir neturėdami kitos išeities šalies eksportuotojai yra pasirengę išlikti konkurencingi tarptautinėje prekyboje bet kokia kaina.

Gelbsti modernios technologijos

"Eksportuojame apie 70 proc. visos pagaminamos produkcijos, Lietuvos rinka mums yra gerokai per maža," - LŽ pripažino UAB NEO GROUP, vienos didžiausių Europoje PET granulių, naudojamų įvairioms vartojimo prekių pakuotėms, gamintojos viešųjų reikalų vadovas Gintautas Dirgėla. Jis patvirtino, kad bendrovės eksportas 2008 metais gerokai sumažėjo, palyginti su užpernai.

"Pagrindinė mūsų eksporto kryptis - Europos Sąjunga. Į Rusiją ir Ukrainą eksportuojame labai mažai, nes jie turi geresnes sąlygas konkuruoti, pigesnius energijos išteklius ir užtektinai savo gamintojų. Lėtėjantis ES vartojimas daro įtaką ir mums. Šiuo metu mūsų tikslas - ne laukti geresnių laikų, o kiek įmanoma efektyviau dirbti, tada galbūt pavyks pasiimti net didesnę rinkos dalį iš kitų gamintojų. Mūsų gamykla yra visiškai nauja, pastatyta prieš dvejus metus, dėl to mums šiek tiek lengviau konkuruoti su senomis Europos gamyklomis, kurios veikia jau kelis dešimtmečius. Mus gelbsti naujausios technologijos ir efektyvus darbas", - neslėpė G.Dirgėla.

Paklaustas, ar šiai įmonei labai svarbi mūsų valstybės vykdoma eksporto skatinimo politika, pašnekovas pažymėjo, jog svarbiausia, kad nebūtų daromos biurokratinės kliūtys ir atsirastų supratimas, kokia svarbi šalies ekonomikos sritis yra pramonė.

Lauks konkurentų bankrotų

Dėl to, kad vartotojai savo namų atnaujinimo darbus atidėjo tolesniam laikotarpiui, gerokai sumažėjo AB "Dvarčionių keramika" produkcijos pardavimas, neslėpė LŽ pakalbintas Marketingo tarnybos vadovas Rytis Buračas.

Paklaustas, ar produkcija nebus eksportuojama į mažiau krizės paveiktas šalis, R.Buračas teigė, kad strategiškai bendrovė yra numačiusi Baltijos regioną. "Transportuoti keramines plyteles į tolimesnes rinkas būtų neprotingas žingsnis, nes labai padidėtų jų kaina. Juo labiau kad šiuo metu Vakarų Europos keramikos gamintojams krizė smogė gerokai stipriau. Tikimės išsaugoti visus klientus ir ieškoti naujų", - teigė jis. Pašnekovas viliasi, kad aštrėjant konkurencinei kovai atsiras konkurentų, kurie nepajėgs atlaikyti krizės.

Bendrovė šiuo metu eksportuoja 51 proc. savo produkcijos, šis skaičius gali kisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. "Sumažėjus vidaus vartojimui, eksporto dalis gali net padidėti. Tačiau priklausys nuo to, kuri statybinės apdailos rinka labiau trauksis - Lietuvos ar kitų šalių", - mano R.Buračas.

Siūlo vengti Rusijos

Mūsų šalies pieno perdirbėjams šiuo metu ypač svarbu vengti Rusijos ir rasti naujų rinkų, teigia "Marijampolės pieno konservų" valdybos pirmininkas Raimundas Karpavičius. "Tie, kurie laikysis Rusijos, patirs fiasko. Mūsų kryptis - naujos rinkos", - BNS sakė R.Karpavičius. Pasak jo, ši įmonė beveik neeksportuoja savo produkcijos į Rusiją. "Ši rinka man neįdomi, per politiką galima nudegti. Dabar svarbiausia prasibrauti į kitas rinkas", - sakė R.Karpavičius. Jo manymu, tai turėtų būti daroma ir valstybės lygmeniu. Pasak verslininko, naujų rinkų situaciją kol kas ankstoka prognozuoti, nes metai ką tik prasidėjo. Jis yra teigęs, kad 2008 metų pabaigoje įmonė pradėjo gauti pelno iš eksporto, pieno konservų pardavimui padidėjus 70 procentų. Didžiausia šių produktų paklausa - Azijoje ir Afrikoje.

"Visose rinkose juntamas ekonomikos nuosmukis, vartojimas ir kainos mažėja. Kol kas štilis. Pieno gamyba nemažėja, o sandėliuose produkcijos prikaupta daugiau nei įprastai", - BNS sakė

Lietuvoje pieno perdirbimo įmonės "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas. Jo teigimu, kaip keisis į Rusiją eksportuojamos produkcijos kiekis ir kainos, kol kas neaišku, nes šiuo metu prekyba ten yra sustojusi. Dėl Rusijos rublio devalvacijos ir besikeičiančio euro bei rublio santykio importuojamų produktų kaina pakilo 20 procentų.

"Mes ieškome ir randame naujų rinkų, tačiau visur be išimties juntamas nuosmukis. Visur stengiamasi iškišti savo produkciją", - BNS teigė L.Sasnauskas.

Tai, kad situacija blogėja tiek vietos, tiek užsienio rinkose, BNS teigė ir pieno perdirbimo bendrovės "Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Pasak jo, superkant daugiau pieno, dėl perprodukcijos ir mažėjančios paklausos šios įmonės veiklos rezultatai prastėja. "Gamyba priklauso ne nuo mūsų, ji didėja, nes privalome supirkti daugiau pieno. Produkcijos likučiai didesni nei įrastai", - sakė D.Trumpa. Jis pažymėjo, kad vietos rinkoje juntama didelė konkurencija, pradėjo mažėti produkcijos pardavimas ir kainos. Tai reiškia, kad užsienio rinkoms jos pateikiama dar daugiau, todėl krinta produkcijos kainos, o tai lemia didesnius nuostolius.

Tradicines rinkas keis egzotinės

Užsienio reikalų ministerijos Eksporto ir investicijų skatinimo departamento direktorius Petras Šimeliūnas LŽ sakė, kad nors 2008 metų eksporto rodikliai bus neblogi, preliminariai spėjama, kad sieks 55 mlrd. litų.

Tačiau pastaruosius praėjusių metų mėnesius buvo juntamas eksporto mažėjimas ir stabdymas. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nemenkai prie eksporto rodiklio didėjimo prisidėjo pernai visu pajėgumu pradėjusi dirbti didžiausia šalies eksportuotoja - naftos perdirbimo bendrovė "Mažeikių nafta".

"Tačiau eksportas jau nedidėja taip, kaip didėjo anksčiau. Manome, kad šių metų rodikliai gali būti dar prastesni. Tikėtina, kad eksporto plėtra gali visiškai sustoti, todėl mūsų uždavinys - siekti, kad jis bent nesumažėtų ir išliktų toks, koks buvo pernai", - sakė P.Šimeliūnas. Pasak jo, iki šiol buvusias tradicines Lietuvos eksporto rinkas - Europos Sąjungą ir Rusiją - gali pakeisti tokios kaip Baltarusija, Azerbaidžanas, Iranas, Indija, Brazilija, Argentina ir Šiaurės Afrikos šalys.

"Manome, kad gali sumažėti iki šiol buvusi stabili eksporto plėtra į Rusiją, ES, Ukrainą. Todėl svarbu kompensuoti eksporto kritimą arba jo nedidėjimą šiose rinkose kitomis eksporto kryptimis, kurios galbūt yra mažiau paliestos krizės ir imlios eksportui", - dėstė pašnekovas.

URM Eksporto ir investicijų skatinimo departamento direktorius P.Šimeliūnas pripažino, kad šiuo metu nemaža kliūtis plėtoti eksportą į tolimesnes ir naujas šalis - Lietuvoje neveikianti eksporto kreditų draudimo sistema.

"Išanalizavome patirtį tų užsienio šalių, kur ši sistema puikiai veikia: valstybė perdraudžia draudimo kompanijas, kurios draudžia eksportą į kitas šalis. Verslininkai, eksportuodami prekes į Iraną, Indiją ar Braziliją, turėtų be vargo jas apsidrausti. Lietuvoje irgi yra minėta galimybė, tačiau draudimo struktūra tokia, kad ne kiekvienas gali apsidrausti: draudimo įmoka yra didelė, ją dengia valstybė, bet lėšų neužtenka. Tuo metu kitose šalyse valstybė perdraudžia draudimo kompanijas, ir jeigu įvyksta kokia nors nelaimė, valstybė kompensuoja draudimo kompanijų draudimo išmokas. Finansų ministerija teigia, kad taip didėja valstybės skola, bet URM mano, kad esant dabartinei situacijai valstybė vis tiek turi tai daryti. Čia būtų didelis pliusas, orientuojantis į kitas rinkas", - baigdamas pokalbį pažymėjo P.Šimeliūnas.

Draudimas skatintų persiorientuoti

Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento LŽ pateiktais duomenimis, 2009 metais rengiama nauja eksporto plėtros strategija, kuria bus numatyta tęsti praktiškai pasitvirtinusių eksporto skatinimo priemonių - parodų, seminarų, konferencijų, misijų organizavimo, leidinių išlaidų dalinį padengimą verslui.

Ūkio ministerija (ŪM) mano, kad šiuo nuosmukio laikotarpiu prekių eksporto draudimas į ne rinkos rizikos (NVS ir kitas, nepriklausančias ES) šalis - viena efektyviausių eksporto skatinimo priemonių, nes Lietuvos pramonė pastaruoju metu išsaugo orientaciją į eksportą, tačiau matomas persiorientavimas į Rytų rinkas.

"Iki šiol ši parama eksportuotojams buvo įgyvendinama iš Ūkio ministerijos programų lėšų viešųjų pirkimų būdu parenkant draudiką, t. y. perkant draudimo paslaugą. Tačiau eksporto kreditų draudimo eiga ir rezultatai netekino Ūkio ministerijos bei eksportuotojų poreikio, todėl 2009 metais, artimiausiu metu, numatoma įgyvendinti naują, paprastesnį prekių kredito draudimo įmokų kompensavimo būdą, suteikiant galimybę eksportuotojams, apsidraudusiems pas laisvai pasirinktus draudikus, kompensuoti dalį draudimo įmokos", - dėstoma ŪM pateiktame atsakyme. Pažymima, kad šiuo metu iškilo poreikis vėl svartyti klausimą dėl eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei, kai valstybė prisiima draudimo riziką (parduodant prekes ar paslaugas į ne rinkos rizikos šalis), galimybes. Mat to reikalauja didėjanti eksporto rizika į visas šalis bei rinkų perorientavimas į trečiąsias šalis.

Vieni riboja, kiti kviečia

Kai kurios Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo šalys, siekdamos apriboti įvežamos ir skatindami vietos produkcijos vartojimą, jau sudarė biurokratinius trukdžius eksportuotojams.

Ukrainoje dirbantys Lietuvos verslininkai spėjo susidurti su papildomais sunkumais. Anot Lietuvos komercijos atašė Kęstučio Masalskio, pernai gruodį Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė sprendimą dėl papildomų muitų ir akcizų didinimo, todėl ir šiemet, tikėtina, bus siekiama sudaryti sąlygas aktyvesniam vietos paslaugų ir prekių vartojimui. K.Masalskio nuomone, esant tokiai situacijai, gali sumažėti Lietuvos verslininkų parduodamų produktų ir paslaugų Ukrainos rinkoje konkurencingumas, prognozuotinas ir biurokratinių trukdžių didėjimas.

Lietuvos komercijos atašė Kinijoje Gvidas Kerušauskas LŽ sakė, kad Kinija ir kitos Azijos šalys (Malaizija, Korėja) eksportuotojų dar neatrastos. "Daugelį verslininkų atgraso atstumas, kalbos barjeras, kitoks mąstymas, informacijos stoka. Be to, daugeliui lig šiol užteko ES ir NVS rinkų, į kitas ne itin buvo veržiamasi. Dabar Lietuvos verslininkų, ketinančių rimtai dirbti Kinijoje, yra dvigubai daugiau nei pernai", - teigė G.Kerušauskas. Jo duomenimis, Kinija, siekdama skatinti tarptautinę prekybą, kuri 2008 metų pabaigoje pradėjo mažėti, nedidina importo muitų mokesčių, o kai kurioms importuojamoms prekėms mažina PVM. "Šios nuolaidos skirtos prekybai arba gamybai, kuriai reikalingos žaliavos, suaktyvinti. Skatindama investicijas Kinijos vyriausybė nusprendė panaikinti PVM užsienio kompanijoms, jeigu jos perka vietos gamybos įrengimus, ir panaikinti 17 proc. PVM, jeigu investuojama į ilgalaikį turtą", - teigė atašė.

Ūkio ministerijos LŽ pateiktais duomenimis, Didžioji Britanija kol kas neriboja savo importo, tačiau iš Lietuvos importuotos prekės dėl svaro ir lito kurso santykio Didžiojoje Britanijoje tampa pernelyg brangios. Kita vertus, Lietuvos įmonėms atsiranda galimybių aktyvinti prekybą, nes kai kurie stambūs konkurentai Rytų Europoje bankrutuoja, o tai suteikia papildomų galimybių gana nedidelėms įvairių ūkio sričių Lietuvos įmonėms.

Tuo metu kaimynė Lenkija siekia skatinti įmonių veiklos plėtrą. Vyriausybės parengto antikrizinio plano (vertė 91 mlrd. zlotų) pagrindiniai uždaviniai - didinti investicijas šalyje ir išlaikyti finansinį stabilumą. Aukštas biurokratijos lygis trukdo užsienio įmonėms, norinčioms eksportuoti prekes į Lenkiją, gauti reikiamus leidimus ir sertifikatus. Tokių diskriminavimo priemonių šiuo metu gali dar padaugėti, nes Lenkija pirmiausia siekia stiprinti vidaus rinką.

Kazachstanas, komercijos atašė žiniomis, šiuo metu dar nesiėmė griežtų vidaus rinkos apsaugos priemonių. Yra atliekamas tik vienas tyrimas dėl stiklo vatos importo.

Faktai

Statistikos departamentas pranešė, kad negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2008 metų sausio-lapkričio mėnesiais eksportuota 51,9 mlrd. litų, importuota 67,3 mlrd. litų vertės prekių. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 15,4 mlrd. litų ir buvo 8,9 procento mažesnis nei 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu.

2008 metų sausį-lapkritį, palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 31,3 ir 19,3 procento. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 13, importas - 0,4 procento.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2008 metų sausį-lapkritį, palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 34,5 proc., be mineralinių produktų - 6,3 procento.

Eksportas padidėjo ir pradėjus eksportuoti apdorotas naftos alyvas ir alyvas, gautas iš bituminių mineralų, taip pat trąšas bei javus.

Tuo metu pernai lapkritį, palyginti su spaliu, eksportas ir importas sumažėjo 12,8 procento. Eliminavus sezono įtaką, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 8,0 ir 19,9 procento. 2008 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2007 metų lapkričiu, eksportas padidėjo 17,2, o importas sumažėjo 7,2 procento; be mineralinių produktų, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 5,8 ir 23,3 procento.

2008 metų sausio-lapkričio mėnesiais svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (15,8 proc.), Latvija (11,6 proc.), Vokietija (7,2 proc.) ir Lenkija (5,8 proc.).

2008 metų sausį-lapkritį didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (25,4 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (10,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (9,8 proc.).

"PKN Orlen" valdoma bendrovė "Mažeikių nafta" pranešė, kad pernai pardavė 63 proc. daugiau produktų, eksportas padidėjo iki 80 procentų. 2008 metais įmonė eksportavo apie 7,3 mln. tonų. 2007-aisiais eksportas sudarė 70 proc., arba 3,9 mln. tonų. Pernai eksportuotų naftos produktų vertė buvo beveik 13 mlrd. litų, tai sudaro apie 25 proc. viso Lietuvos eksporto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"