TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslumą Lietuvoje skatina pinigų poreikis

2014 11 24 6:00
"Verslas nėra apie pinigus. Visų pirma, tai yra idėjos. Kuo pragyvenimo lygis žemesnis, kuo mažesnės pajamos, tuo daugiau šalyje save vadinančiais "verslininkais", -- primena ekonomistė A. Maldeikienė Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kodėl žmonės linkę imtis verslo? Vakaruose svarbiausi tokio apsisprendimo motyvai – galimybė realizuoti idėjas, vidinis pasitenkinimas, galiausiai – didesnis uždarbis. Tačiau Lietuvoje esminis faktorius skatinantis verslumą yra pinigai, o ne idėjos.

Daliai lietuvių, norinčių pradėti verslą, svarbiausia pinigai, tai liudija 2014 metų „Amway“ globalaus verslumo ataskaita (Amway Global Entrepreneurship Report - angl.). Jos iniciatoriai skelbia, kad pasikeitusi verslo aplinka lėmė, jog vis daugiau žmonių apsisprendžia kurti nuosavą verslą. Tokia išvada padaryta apklausus 43 tūkst. žmonių 38 valstybėse.

Verslumo išmokstama

Apklausa rodo, kad optimistiškiausiai verslumo atžvilgiu nusiteikę jaunesni nei 35 metų asmenys (80 proc.). Lietuvoje teigiamos nuotaikos yra dar didesnės - čia net 91 proc. apklaustų jaunų žmonių iki 35 metų rodo labai teigiamą požiūrį į verslumą. Lietuva esą yra tarp šalių, kuriose jauni žmonės jaučiasi labiau pasirengę pradėti savo verslą nei tyrime dalyvavusių šalių vidurkis, siekiantis 51 proc.

Kalbant apie verslumui palankias sąlygas, apklaustųjų nuomonės išsiskiria. Pusė (51 proc.) jaunų suaugusiųjų visuomenę, kurioje gyvena, vertina kaip palankią verslui kurti ir beveik pusė (42 proc.) teigia, kad sąlygos verslumui plėtoti nepalankios. Lietuvoje rezultatai yra tokie patys – 51 procentas jaunų asmenų mano, kad verslumo kultūra yra palanki verslo iniciatyvų plėtojimui.

Didžioji dauguma visame pasaulyje apklaustų respondentų (63 proc.) teigia, kad verslumo galima išmokyti. Vyrų ir moterų nuomonės šiuo klausimu faktiškai sutapo – teigiamai atsakė atitinkamai 64 proc. vyrų ir 63 proc. moterų. Labiausiai verslumo mokymu tiki jaunesni nei 35 metų respondentai (teigiamai atsakė 70 proc. respondentų). „Gauti rezultatai skatina paneigti iki šiol vyravusį įsitikinimą, kad sėkmingo verslininko savybės yra įgimtos ir nulemtos charakterio ypatumų“, – tvirtina ataskaitos rengėjai.

Nori vadovauti

Kas skatina imtis verslo? Anot ataskaitos, pagrindiniai veiksniai - galimybė „nepriklausyti nuo darbdavio, pačiam būti sau vadovu“ (50 proc.), taip pat „vidinis pasitenkinimas, galimybė realizuoti savo idėjas“ (50 proc.) ir, galiausiai, „aukštesnio atlygio galimybė“ (36 proc.). Tačiau Lietuvos atveju, skirtingai nei globalaus tyrimo rezultatuose, esminis faktorius skatinantis verslumą yra didesnio uždarbio galimybė (52 proc.)

„Tai – atsilikusių, neturtingų šalių požymis, kai pagrindinis kriterijus imtis verslo (kai kada jo netgi tokiu žodžiu negalima pavadinti) yra pinigai. Verslas nėra mintys apie pinigus. Visų pirma, tai yra idėjos. Kuo pragyvenimo lygis žemesnis, kuo mažesnės pajamos, tuo daugiau šalyje save vadinančiais "verslininkais". Paprastai didžiausias jų procentas būna tokiose šalyse kaip Bangladešas, Indija. Ten kone kiekvienas turi "verslą", nors realiai gatvėje tiesiog pardavinėja, tarkime, kiaušinius“, – šaržuoja ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Jos teigimu, kuo aukštesnis šalies pragyvenimo lygis, tuo labiau verslas ir verslumas suvokiami kaip savęs realizacija. „O tas išaugęs jaunimo verslumas Lietuvoje gali būti aiškinamas tuo, kad tai vienintelė galimybė kažkokiu būdu užsidirbti. Bet kai klausi, koks tas būdas, pasigirsta keisti atsakymai. Jaunimo įsivaizdavimu, tai, tarkime, grožio salonas arba „pirksiu-parduosiu“, – mini VU docentė A. Maldeikienė.

Ji pasakojo prieš kurį laiką skaičiusi paskaitą VU Tarptautinio verslo mokykloje, kur studentų klausė, kas norėtų būti verslininkais. „99 proc. atsakė "taip". Bet 95 proc. įsivaizduoja, kad jie dirbs direktoriais savo tėvelių įmonėse“, – prisiminė A. Maldeikienė.

Lietuviai – jautrūs pinigams

Tuo metu Laisvosios rinkos atstovai, komentuodami apklausos rezultatus, laikosi kiek kitokios nuomonės. Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas, laikosi nuomonės, kad savęs realizacijos, idėjų ir didesnių pinigų siekio nederėtų priešinti.

„Lietuviai skurdžiau gyvena, taigi labai jautrūs pajamų augimui. Kai uždirbti 10 litų, o pasiūlo 20 litų, labiau sureaguosi nei, tarkime, kai uždirbi 10 mln., o tau siūlo 20 mln. litų. Taip, pinigai lietuviams vis dar labai svarbūs“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.

Bet jis nemano, kad imtis pasiryžimą verslo nusveria vien pinigų motyvas. "Nedaryčiau išvados, kad vidinis pasitenkinimas ar savęs realizavimas nėra svarbu. Taip, materialiniai dalykai labai svarbūs, tačiau aš visų trijų dalykų nesupriešinčiau“, – dėstė LLRI prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"