TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėtrų niokotos girios ir vėl sužaliuos

2011 05 04 0:00
Taip miškas "Žalgiris 600" atrodys iš paukščio skrydžio ateityje.
Felikso Žemulio nuotrauka

Pavasarinis miškasodis jau baigiasi. Šią savaitę valstybiniuose miškuose bus pasodinti paskutinieji medeliai.

Praėjusį penktadienį būriai talkininkų Nemenčinės miškų urėdijos Arvydų girininkijoje pasodino istorinį mišką, skirtą Žalgirio 600-mečiui atminti. Šią akciją organizavo Seimo Europos klubas, Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Nemenčinės miškų urėdija. Šešių hektarų miško laukymėje sumargavo apie 200 moksleivių iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Į talką atvyko ir politikų, užsienio ambasadų atstovų.

Toje vietoje tai buvo jau antrasis miškasodis. Praėjusį rudenį tie patys talkininkai iš 7 tūkst. eglaičių pasodino užrašą "Žalgiris 600", o šį pavasarį susirinko tam, kad iš dvigubai daugiau berželių sukurtų užrašo foną.

"Gera idėja! Juk tas medžių raides visais metų laikais matys atskrendančių į Vilnių lėktuvų keleiviai. Parodysiu savo anūkams šią vietą ir prisakysiu: kai užaugsit ir skrisit pro Vilnių lėktuvu ar balionu, pažiūrėkit, kur jūsų močiutė sodino raidę "Ž", - džiaugėsi sumanymu mišku įprasminti Žalgirio mūšį Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Prisikrovusi į kraitelę beržų sodinukų, politikė dėliojo juos į kolegos - Seimo nario Petro Auštrevičiaus iškastas duobeles.

Seimo pirmininkė pasakojo turinti keletą hektarų ir savo miško. "Sodinom jame jau du kartus, o kirtom tik sausuolius", - tikino politikė. Vaikystę ir jaunystę praleidusi miškingoje Dzūkijoje I.Degutienė sakė daug sodinusi būdama mokinė.

"Lietuvos miškai gerai prižiūrimi. Kai lankausi kitose šalyse, visada atkreipiu dėmesį į jų girias ir tylomis pasidžiaugiu - mūsiškės labiau išpuoselėtos. Mes neturime labai brangių iškasenų, tačiau mūsų gamta - fantastiška, tai patvirtina ir užsieniečiai", - dėstė Seimo vadovė.

Ministras mato pavojų

Kiek toliau darbavosi aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir parlamentaras Justinas Urbonavičius. Pastarasis - profesionalus miškininkas, tad negailėjo patarimų, kaip per daug nepavargstant besti kastuvą į žemę. Patyrę medžių sodintojai žino: kiekvienas judesys turi būti apskaičiuotas, antraip darbas taps kančia.

Tačiau ministras LŽ sakė, kad ir jam medžių sodinimas nėra naujiena - sodinąs juos prie savo sodybos Vilniaus priemiestyje. "Simboliška, kad baigiamasis miško "Žalgiris 600" kūrimo etapas vyksta 2011-aisiais, kurie paskelbti Tarptautiniais miškų metais", - priminė G.Kazlauskas. O paklaustas, kaip vertinąs mūsų krašto miškus, prisipažino didelių rūpesčių dėl jų tvarkymo neturįs.

"Bet gaila būtų, jei nugalėtų noras iš miško siekti tik ekonomijos. Tokio pavojaus pastaraisiais metais esama. Dangstomasi valstybės įmonių pertvarka ir panašiais pavadinimais, bet puikiai suprantame, kas po tuo slypi: miškų kirtimą ir pardavimą atiduoti bendrovėms, o urėdijoms palikti tik medžių atsodinimą bei priežiūrą.

Jei taip atsitiktų, Lietuvos miškai nukentėtų, - nuogąstavo aplinkos ministras ir pateikė Valstybės turto fondo pavyzdį: - Šis fondas įkurtas jau prieš kelerius metus, o ar efektyviai dirba? Ir valstybinių miškų sistemą norima panašiai sugriauti."

Įrašys į Rekordų knygą

Įdomu buvo stebėti, kaip sodina mišką užsienio šalių ambasadoriai. Net dvylikos ambasadų atstovai atvyko į šį renginį. Kai kurie - su kostiumais ir kaklaraiščiais, tačiau darbo nesikratė, o kai kurie net labai juo domėjosi. "Ar ši dirva nerūgšti?" - rūpinosi Ispanijos ambasadorius Miguelis Arias Estevezas. Kai jam talkinanti miškininkė Eglė Mankevičienė diplomatą nuramino, jog dirva čia beržams pati ta, ambasadorius ėmė kasti dar sparčiau.

Kiekvienam talkoje dalyvavusiam diplomatui generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas įteikė po lietuviško ąžuolo gabalėlį. Šis ąžuolas buvo iškastas iš žemės ir laboratorijoje nustatytas jo įspūdingas amžius - 7 tūkst. metų.

Apdovanoti buvo ir kiti talkos dalyviai, be to, visi vaišinosi koše ir arbata, o Vilniaus miškų urėdijos folkloro ansamblis "Nalšia" jiems dar ir grojo bei dainavo. Daugiausia, žinoma, apie miškus.

Pasak B.Sakalausko, sodinti "proginį" mišką miškininkams - ne naujiena, Lietuvoje įveista ir veisiama daug giraičių, skirtų iškiliems veikėjams ar jubiliejams atminti. Antai rytoj Trakų urėdijoje bus sodinamas poeto Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miškas.

"Tačiau šis sodinimas Nemenčinėje išskirtinis, nes medžiais suformuoto užrašo "Žalgiris 600" ilgis siekia daugiau kaip pusę kilometro, plotis - 60 metrų ir bus matomas iš bene 2 kilometrų aukščio. Lietuvos rekordų agentūra "Faktum" teigia, jog šis medžių užrašas didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tik įrašyti į pasaulinę Guinnesso rekordų knygą kol kas neįmanoma, nes medžiai dar maži. Tačiau jie netruks ūgtelėti. Įspūdingiausiai užrašas turėtų atrodyti rudenį, kai geltoniu apsipylusius beržus paryškins eglių žaluma", - svarstė B.Sakalauskas.

Visuomenės talkos miškininkams mielos, tačiau pagrindinius sodinimo darbus jie nuveikia patys, tyliai ir kantriai. Generalinės miškų urėdijos vadovas informavo, jog miškasodis jau baigiamas visuose krašto valstybiniuose miškuose. "Buvo sausra, tad teko skubėti. Tačiau miškininkai sparčiai želdinti įpratę", - aiškino B.Sakalauskas. Iš viso šiemet bus atsodinta 9050 ha kirtaviečių valstybiniuose miškuose. Dalis jų - tose vietose, kur miškus nuniokojo pernykštis škvalas. Be to, bus įveista 712 ha naujo miško.

Talka privačiame miške

Neįprastas miškasodis buvo ir prie Ukmergės rajono Šešuolių miestelio, kur keletą hektarų Girelės miško turi šešuoliškiai Irena ir Mindaugas Cesiuliai. Padėti šiems ūkininkams atsodinti miško atvyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas ir jo kolegos Seimo nariai J.Urbonavičius, Evaldas Jurkevičius, Pranas Žeimys, keletas parlamento Aplinkos apsaugos komiteto biuro darbuotojų.

Talkoje dalyvavo ir generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga, Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos pirmininkas Gintautas Kovalčikas, Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas, Šešuolių seniūnas Jonas Dikčius, rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Jonas Čivas, Šešuolių girininkijos miškininkai.

Nuo praėjusią vasarą praūžusios audros nukentėjusiame eglyne, kurį ūkininkui teko iškirsti, pasodinta 3000 eglės ir 800 ąžuolo sodinukų.

LŽ paklaustas, kaip pavyko prisikviesti tiek svečių, M.Cesiulis paslaptingai šypsojosi. "Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis pamatė mano bėdą - žiemą nusilaužiau koją ir jau ketvirtas mėnuo šlubuoju su ramentais, o mišką atsodinti juk reikia, tai ir pasisiūlė patalkinti. Žinoma, neatsisakėme", - aiškino Mindaugas. Pasak jo, urėdija nešykšti vietos privačių miškų savininkams patarimų, kaip prižiūrėti girias, norintiesiems paruošia dirvą miškasodžiui bei teikia kitas paslaugas. "Tai vienas gražių pavyzdžių, kai valstybės miškininkai puikiai sutaria su privačių miškų savininkais", - įsitraukė į mūsų pokalbį Ukmergės rajono meras A.Kopūstas.

"Nesvarbu, kieno mišką sodinti - valstybinį ar privatų, svarbiausia - kad jų Lietuvoje nemažėtų. Puiku, kad Ukmergės urėdija ir savo miškus gerai prižiūri, ir bendradarbiauti su privačių miškų šeimininkais randa laiko", - kalbėjo J.Šimėnas.

Šio gamtosaugininko mėgstamiausias medis - liepa. "Kai gimė mano sūnūs, pagal tradiciją pasodinau prie gimtosios sodybos Anykščių rajone du ąžuoliukus. Dabar jie jau dideli, tačiau vis tiek mano akis labiau traukia liepos, klevai: kvepia, gražiai žydi", - prisipažino terpdamas ąžuoliukus politikas.

Miškų urėdas V.Kraujalis neslėpė: šiemet miškus sodinti nelengva, nes žemė perdžiūvusi, o ir sodinukus tenka kaip savo akis saugoti, kad šaknys nenudžiūtų, antraip neprigis. "Pietinėje urėdijos dalyje jau atsodinome visas kirtavietes, beliko šiaurinė dalis. Tačiau šią savaitę miškasodis bus baigtas ir čia", - planavo urėdas. Ukmergės urėdijoje šiemet bus pasodinta 367 ha iškirstų miškų ir įveista kelios dešimtys hektarų naujų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"