TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

VIAP lėšų rinkimo pokyčiai – nuo kitų metų

2016 05 12 6:00
Aplinkinėse šalyse elektros skirstymo, perdavimo, VIAP ir visi kiti tarifai sudaro vos 2 proc. elektros kainos, o Lietuvoje – daugiau kaip pusę. LŽ archyvo nuotrauka

Energetikos ministerija teigia artimiausiu metu nagrinėsianti pramonės įmonių pasiūlymus dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto rinkimo ir skirstymo, tačiau permainos geriausiu atveju esą įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas, dauguma šalies pramonės įmonių suinteresuotos mažesne elektros kainos VIAP dedamąja. „Norint detaliau įvertinti VIAP dedamosios poveikį, reikia įsigilinti į kiekvienos įmonės situaciją. Tai ministerija planuoja padaryti artimiausiu metu. Permainos, jei būtų patvirtintos, įsigaliotų ne anksčiau nei kitų metų sausio 1 dieną“, – teigė jis.

Atvira įmonių pasiūlymams

Kovo mėnesio pradžioje sukvietęs įmones, didžiausias energetikos mokesčių mokėtojas, energetikos ministras Rokas Masiulis inicijavo diskusiją dėl VIAP rinkliavų ir jų dalybų. Įmonėms buvo suteiktos dvi savaitės pateikti pasiūlymus ir pažadėta į juos pagal galimybes atsižvelgti.

Ministras po šio susitikimo pareiškė, jog svarstytų galimybę nustatyti mažesnį VIAP tarifą didžiausiems elektros vartotojams, jeigu tai paskatintų pramonės konkurencingumą. „Energetika turi tarnauti valstybės interesams. Jei sprendimai energetikoje padėtų didinti įmonių konkurencingumą, tai duotų naudos visai valstybei: verslas daugiau investuotų į plėtrą, sukurtų naujų darbo vietų. Todėl norime išgirsti pramonės įmonių nuomonę, kaip būtų galima padidinti jų konkurencingumą“, – sakė jis.

R. Masiulis taip pat užsiminė, kad svarstytina galimybė nustatyti mažesnį VIAP tarifą didžiausiems elektros vartotojams. „Panašiu būdu yra skatinamos didžiosios pramonės įmonės Vokietijoje“, – ministerijos pranešime cituotas ministras.

Šio susitikimo dalyvių paprašyta per dvi savaites pateikti savo vertinimus, kaip įmones paveiktų mažesni tarifai ir kokius sprendimus jos tuomet priimtų. „Lietuvos žinių“ duomenimis, įmonės pasiūlymus per nurodytą terminą ministerijai pateikė.

M. Dubausko redakcijai atsiųstame rašte teigiama, kad sprendimai dėl VIAP keitimo turėtų būti pagrįsti konkurencingumo didinimu ir makroekonominiu efektu. Pavyzdžiui, VIAP galėtų būti mažinamas, jeigu tai paskatintų įmones investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius, energijos taupymo priemones, į veiklos plėtrą ir pan.

Detalus planas, pasak patarėjo, paaiškės įvertinus visus pateiktus pasiūlymus, galimą poveikį energetikos sektoriui bei šalies ūkiui, jei šiems pasiūlymams būtų pritarta. „Diskusijos dėl VIAP ateities tik prasideda. Tad ateityje bus rengiami susitikimai su įmonėmis. Diskusijos taip pat vyks pramonės įmonėms pristatant Nacionalinės energetikos strategijos projektą, – tai planuojama daryti artimiausiu metu“, – tikino M. Dubauskas.

Pasak jo, ministerija yra atvira tiek pramonininkų, tiek kitų suinteresuotų šalių pasiūlymams, kaip būtų galima tobulinti VIAP mokesčio principus.

M. Dubauskas patvirtino, kad šiuo metu jau parengtas Nacionalinės energetikos strategijos (NES) projektas. Gegužės mėnesį ministerija kartu su NES rengėju Lietuvos energetikos institutu planuoja pradėti viešas diskusijas su visomis suinteresuotomis šalimis. „Šių diskusijų metu tikimasi išgirsti pastabų ir pasiūlymų dėl energetikos sektoriaus ateities. Diskusijose bus aptariamas ir VIAP tarifų pramonei klausimas“, – teigė M. Dubauskas.

Kelios bendrovės pasistatė modernias elektrines savo reikmėms, tačiau buvo priverstos jas stabdyti dėl per didelės VIAP mokesčio naštos./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kenkia konkurencijai

Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdančios bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis sakė, kad bendrovė pateikė savo pasiūlymus ir laukia Energetikos ministerijos veiksmų. „Situacija, kai elektros energijos gamintojai, patys suvartojantys pasigamintą energiją, turi mokėti VIAP, yra nesąžininga. Tokios naštos panaikinimas padidintų pramonės įmonių, ypač energijai imlių, kokia ir yra „ORLEN Lietuva“, konkurencingumą. Energijos gamybos pajėgumus galėtume panaudoti daug geriau be tokių reguliavimo kliūčių“, – tvirtino M. Linkaitis.

Pasiūlymus dėl VIAP tvarkos ministerijai pateikė ir popieriaus gamybos bendrovė „Grigeo Grigiškės“. Įmonių grupės prezidento Gintauto Pangonio manymu, elektros energijai imlios chemijos ir popieriaus pramonės įmonės šiuo metu nesuinteresuotos vartoti savo pasigamintos elektros energijos. „Jeigu savo reikmėms pasigamini elektrą, privalai sumokėti VIAP mokestį. Kai jį sumoki, pasidarai nekonkurencingas. Tada valstybinis operatorius tiesia į tas gamyklas naujas elektros linijas, išleidžiami pinigai, o sąskaitas vėl turi padengti verslas. Manau, kad, valstybiškai tvarkantis, įmonės tikrai galėtų dalį elektros pasigaminti pačios“, – svarstė jis.

Anot G. Pangonio, „Grigeo Grigiškės“ anksčiau gamino elektros energiją savo reikmėms, tačiau nustojo tai daryti maždaug prieš penkerius metus dėl ydingos VIAP politikos, kai pasigaminta elektra buvo apmokestinta, o vėliau mokestis padidintas. „Tiesiog neapsimokėjo gaminti, – pabrėžė bendrovės vadovas. – Svarbiausia, kad nėra tikrumo: vienais metais VIAP yra vieno dydžio, kitais – kito. O pastatyti jėgaines ir jas paleisti užtrunka. Turbūt ir kitos įmonės atsisakė planų statyti savus elektros gamybos įrenginius, matydamos, kaip dėl nenuoseklios valstybės energetikos politikos nukentėjo kai kurios pramonės įmonės. Žinome, kad kelios bendrovės pasistatė modernias elektrines savo reikmėms, tačiau buvo priverstos jas stabdyti dėl per didelės VIAP mokesčio naštos. Kas gali ryžtis investuoti, kai toks netikrumas: prie vienos valdžios įmonė pradės statyti esant vienokiam VIAP tarifui, o kai jėgainę paleis, ateis kita valdžia ir tarifą padvigubins.“

Planų statyti modernius elektros gamybos įrenginius atsisakė ir „Grigeo Grigiškės“, visą reikalingą elektros energiją įmonė perka. „Užuot didinusi VIAP, valstybė galėjo skatinti elektros gamybos decentralizaciją. Tokia politika, mano nuomone, būtų teisinga. Gamybos šaltinių Lietuvoje galėtų būti daugiau – būtume mažiau priklausomi nuo importo, o didelės įmonės pačios apsirūpintų joms reikalinga elektros energija. Dabar to padaryti neišeina, pramonė dėl aukštų energijos kainų yra nekonkurencinga – už elektrą mokame bene brangiausiai Europoje“, – svarstė G. Pangonis.

AB „Grigeo Grigiškės“ prezidento nuomone, VIAP už įmonių savo reikmėms pasigamintą elektros energiją turėtų būti panaikintas, o daug elektros vartojančioms pramonėms įmonėms – sumažintas. „Juk yra skirtumas tarp siuvyklų, kurių elektros vartojimas sudaro 0,5 proc. sąnaudų, ir chemijos ar popieriaus pramonės įmonių, kuriose elektros vartojimas sudaro apie 20 proc. sąnaudų“, – skaičiavo pašnekovas.

Neįveikiami lenkai ir olandai

Didelės elektros kainos apsunkina konkurenciją Europoje vienai didžiausių Lietuvos gamybos įmonių „Orion Global Pet“, valdančiai PET granulių gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

Bendrovės technikos direktorius Arūnas Jonuška piktinosi, kad elektros skirstymas ir perdavimas Lietuvoje kainuoja beveik tiek pat, kiek pati elektra. „Tai jau nebe VIAP problema, o visos energetikos politikos bėda. Lietuvoje valstybinės įmonės dirba visiškai kitu principu negu privačios. Kiek joms pinigų reikia, tiek gauna, o už tą poreikį valstybės verčiamos moka privačios bendrovės. Kodėl aplinkinėse šalyse elektros skirstymo, perdavimo, VIAP ir visų kitų mokesčių tarifų dedamoji sudaro vos 2 proc. elektros kainos, o pas mus – daugiau kaip pusę? Čia ir reikia ieškoti atsakymo, kodėl Lietuvoje elektros kaina didesnė negu Lenkijoje, Olandijoje ir kitur“, – nurodė A. Jonuška.

Pasak jo, dabar Olandijoje elektra kainuoja 5 centus už kilovatvalandę (ct/kWh), Lietuvos vidutinė kaina – 9,8 ct/kWh. „Tai yra mūsų energetikos mokesčių politikos rezultatas, nes Olandijoje nustatyta, kad elektros kainos skirstymo dedamoji negali viršyti 2 procentų, – dėstė A. Jonuška. – Dabar skaičiuoju, kaip įmonei sutaupyti 150 tūkst. eurų, kad galėtume konkuruoti su Lenkijos įmonėmis. Nes lenkai už elektrą moka 5 ct/Wh, o mes – 7 ct/Wh. Kur turime sutaupyti, kai mums elektra kainuoja 2 ct/kWh brangiau negu Lenkijoje ir beveik 2,5 ct/kWh brangiau negu Olandijoje?“ – klausė pašnekovas.

A. Jonuškos tvirtinimu, panaši padėtis ir Lietuvos dujų sektoriuje, kur apie 40 proc. kainos dedamosios sudaro mokesčiai už įvairias paslaugas, įskaitant SGD terminalo saugumo (galios) dedamąją. Olandijoje ši kainos dalis, pasak jo, taip pat siekia 2 procentus.

A. Jonuškos manymu, Lietuvoje turėtų drastiškai mažėti skirstymo ir perdavimo tarifai, įeinantys į galutinę elektros kainą. „Mes siūlome, kad visi papildomi mokesčiai už paslaugas (VIAP ir visi kiti) turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 proc. elektros kainos. Tokia nuostata turi būti įtvirtinta įstatyme, kad niekas negalėtų pagal kažkieno (dažniausiai – valstybės įmonių) poreikius tos dedamosios didinti“, – aiškino jis.

Aptarė su Vyriausybe

Balandžio pabaigoje pramonei aktuali VIAP mokesčio rinkimo ir skirstymo tvarka aptarta bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdyje. Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų ir dėl VIAP – kad šis mokestis nėra aiškiai apibrėžtas, taip pat dubliuojamas VIAP ir sisteminių paslaugų apmokestinimas, o VIAP biudžeto planavimo procesas iš esmės yra ydingas, ir VIAP mokėtojai negali savo veiklos net metams planuoti.

Pramonininkai siūlo energijai imlioms pramonės šakoms taikyti diferencijuotą VIAP tarifą, skatinti buitinius vartotojus efektyviau ir taupiau naudoti energijos išteklius per kainos dedamosios priemones, o Lietuvos pramonei sudaryti galimybes konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis, įtvirtinant konkurencingą aplinką užtikrinantį reguliavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"