TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vicemeras: šiluma Vilniuje brangs dėl Vyriausybės sprendimų

2015 10 14 14:43
Valdas Benkunskas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Spalio pradžioje Vyriausybės priimtas sprendimas nuo 2016 metų panaikinti elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms, naudojančioms gamtines dujas, neskiriant joms viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų (VIAP), gali reikšmingai paveikti šilumos kainos augimą Vilniaus mieste.

Taip tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Valdas Benkunskas.

Pasak vicemero, tokiu sprendimu Vyriausybė išreiškė poziciją, kad pagrindinis Vilniaus miesto šilumos gamybos šaltinis – Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3), nėra būtina bendram Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumui ir gamybos adekvatumui užtikrinti. Anot Vyriausybės, TE-3 nėra būtina ir Vilniaus miestui apsirūpinti šiluma – ji gali būti pagaminta kituose įrenginiuose, kurie yra kur kas efektyvesni.

„Toks Vyriausybės sprendimas, nepateikiant jokių ekonominių skaičiavimų ir pagrindimų, kelia labai didelį susirūpinimą dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių, kurios guls ant Vilniaus gyventojų pečių“, – tvirtino vicemeras.

V. Benkunsko nuomone, net ir gerokai atpigus gamtinėms dujoms, nesant iki šiol buvusio rėmimo, elektros energijos gamyba Vilniaus TE-3, įvertinus prognozuojamus visus kaštus, generuotų šilumos gamybos įmonei apie 9–11 mln. eurų nuostolį per metus.

Šis nuostolis būtų dar didesnis, įvertinus Energetikos ministerijos planuojamą gamtinių dujų galios mokestį SGD terminalo išlaikymui, o dėl sumažėjusio dujų vartojimo taip pat išaugtų dujų transportavimo kaštai likusiems vartotojams. Panaikinus VIAP kvotas, Vilniaus TE-3 nuo 2016 metų nebegalės ekonomiškai naudingai funkcionuoti, todėl galės būti laikoma tik kaip rezervinė termofikacine elektrinė arba turės būti uždaryta.

Vilniaus vicemeras pabrėžė, kad jeigu TE-3 būtų laikoma kaip rezervinė, jos išlaikymo pastovieji kaštai sudarytų apie 11,4 mln. eurų per metus ir būtų dengiami vilniečių sąskaita. Jeigu TE-3 būtų uždaroma, tokiu atveju reiktų atleisti apie 200 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, išmokėti jiems kompensacijas, o uždarymo kaštai siektų apie 8 mln. eurų, kuriuos taip pat turėtų dengti mokesčių mokėtojai.

„Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą siūlė Vyriausybei perimti TE-3 ir jos infrastruktūrą tam, kad išsaugotų ją, bent iki tol kol atsiras nauji patikimi ir konkurencingi elektros generavimo bei šilumos gamybos šaltiniai vilniečiams. Šildymo sezono metu TE-3 galėtų sėkmingai dirbti kogeneracijos, t.y. elektros ir šilumos gamybos režimu tiek dabar, tiek pastačius planuojamą AB „Lietuvos energija“ jėgainę, nes vidutinis šilumos poreikis Vilniuje yra 500–600 MW, ir maždaug toks pat išliks ir ateityje. Dar daugiau, TE-3 ir jos infrastruktūra gali panaudojama tai pačiai planuojamai AB „Lietuvos energija“ jėgainei ir taip atpiginti jos statybos kaštus. Tačiau visi siūlymai Vyriausybei bendrai spręsti TE-3 išsaugojimo klausimus, o kartu ir apsaugoti vilniečius nuo galimo šilumos kainų didėjimo, nebuvo išgirsti“, – sakė politikas.

V. Benkunskas priminė, kad sostinės savivaldybė šį rugsėjį patvirtino šilumos kainą, galiosiančią iki 2016 metų sausio 1 d., kuri sumažėjo vidutiniškai 5 proc., palyginus su praėjusių metų rugsėjo mėn.

„Taigi Vyriausybės priimtas sprendimas, nepasiūlant jokių kitų kompensacinių mechanizmų, veda prie šilumos kainų didėjimo Vilniaus gyventojams 10–15 proc., ir atsakomybė už šią naštą gyventojams teks išskirtinai Vyriausybei“, – šalies valdžią kaltino Vilniaus vicemeras.

Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė, kad didiesiems miestams centralizuotai šilumą tiekiančių termofikacinių elektrinių nebereikia. Tad jau nuo 2016 metų nebus remiama elektros gamyba šiose elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Patyrusios milžiniškus nuotolius įmonės greičiausiai nutrauks elektros ir šilumos energijos gamybą šiose elektrinėse.

Šiuo metu termofikacinių elektrinių elektros gamyba pagal joms nustatytas kvotas buvo dotuojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, kurį pildė visi elektros vartotojai, lėšomis. Remiamos įmonės dėl to pigiau gamino centralizuotai tiekiamą šilumos energiją miestų vartotojams.

Nekus VIAP paramos, kuri leido termofikacinėms kartu su elektra gaminti pigesnę šilumos energiją, šilmos energija labiausiai turėtų brangti Vilniuje ir Kaune.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"