TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vidaus auditas - vadovo valdymo įrankis

2014 03 26 6:00
P.Šeštokas, AB „Achema“ veteranas, nepriklausomas ekspertas, Tarptautinio vidaus auditorių instituto narys: „Noriu pakviesti gabius Lietuvos gimnazijų abiturientus pasirinkti vidaus auditoriaus profesiją.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Audito šaknys siekia senosios Anglijos karaliaus dvarus, kuriuose dar 1299 metais buvo paminėti pirmieji sąskaitų kontrolieriai. Vis dėlto tikrasis auditas atsirado tik XIX amžiuje. Mūsų krašte šios tarnybos pradėtos kurti atgavus nepriklausomybę.

Apie šių dienų įmonių vidaus audito problemas kalbamės su vienu pirmųjų šios srities pradininkų Lietuvoje, AB „Achema“ veteranu, nepriklausomu ekspertu Petru Šeštoku.

- Kaip trumpai apibūdinti audito sąvoką ir kodėl reikėjo sukurti tokią instituciją?

- Žodis „auditas“ kilęs iš lotyniško žodžio „audit“ – jis girdi. Tai yra tikrinimas, vertinimas, revizija, ūkinės veiklos analizė, vartotojų apklausa, kokybės kontrolė. Objektai gali būti įvairūs: bendrovės, organizacijos valdymas, veikla, vidaus kontrolės sistema, apskaitos sistema, finansinė atskaitomybė.

Pasaulyje auditas siejamas su akcinio kapitalo atsiradimu. Augant rinkos ekonomikai, susiformavo aplinkybės, kurios ir lėmė audito atsiradimą. 1939 metais buvo paruošti pirmieji bendri tarptautiniai audito standartai, kurie daug kartų buvo papildomi, keičiami, tačiau svarbiausios nuostatos išliko iki šiol.

Auditas skirstomas į išorės ir vidaus. Išorės auditas vertina bendrovių buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę ir teikia nepriklausomą išvadą valstybinėms institucijoms, o vidaus auditas tikrina ir vertina organizacijos veiklą, valdymą, bendrovės vidaus kontrolės sistemą, jos efektyvumą, siekiant akcininkams sukurti pridėtinės vertės, ir teikia audito ataskaitą įmonės, organizacijos vadovui, kuris turi užtikrinti pelningą įmonės veiklą arba nepriekaištingą vadovavimą organizacijai.

Išorės audito judėjimas Lietuvoje prasidėjo 1990 metais. Po beveik penkmečio pasirodė naujas Vyriausybės dokumentas – „Dėl audito organizavimo“. Tik tada buvo įkurtas Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, kuris ėmėsi iniciatyvos sukurti bendrą audito sistemą, o 1996 metais išleido pirmąją Lietuvoje atestuotų auditorių laidą. Dar po trejų metų Seimas priėmė Audito įstatymą.

Pastaruoju metu įmonių, organizacijų, privačių bendrovių vadovai vis labiau vertina vidaus auditą, kuris duoda daugiau konkrečios naudos įmonių valdymui. Skirtingai nei vidaus auditas, išorės auditas yra atliekamas vieną kartą per metus, pagal įstatymus privalomas tik valstybinėms įmonėms ir didelėms privačioms bendrovėms. Išorės auditoriai dažniausiai vertina tik įmonės apskaitą ir finansinę atskaitomybę, jų atitiktį verslo apskaitos standartams (VAS), jeigu reikalauja įmonė, organizacija - atitiktį tarptautiniams apskaitos standartams (TAS), finansinės atskaitomybės ir akcinių bendrovių įstatymams. Išorės audito specialistai šalyje pagal profesiją dažniausiai yra ekonomistai ir buhalteriai. Vidaus auditoriai daugiausia yra buvę gamybinių įmonių ar organizacijų ekonomistai, inžinieriai, teisininkai.

Tiek vidaus, tiek išorės auditas įmonių vadovams yra reikalingas. Objektyvus, nešališkas auditorių darbas prisideda prie atsakingo įmonės valdymo, ūkinės-finansinės veiklos gerinimo, pelno siekimo.

Vidaus auditas – tai nepriklausoma, objektyvi tyrimo ir konsultavimo veikla, kurios tikslas - vertinti ir gerinti organizacijos veiklą. Tačiau šio audito funkcija yra ir visapusiškai vertinti bei skatinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei padėti įgyvendinti organizacijos tikslus.

Mūsų krašte steigti vidaus audito tarnybas įpareigojo ir suteikė teisę 2000 metų vasario 7 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį ministerijose, savivaldybėse ir kitose valstybinėse įmonėse tokios tarnybos tapo privalomos. Specialistus rengė Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas kartu su Vidaus auditorių asociacija. Išlaikius specialius egzaminus suteikiamas atestuoto vidaus auditoriaus vardas.

- Kaip institucijos veikla įteisinta Lietuvos įstatymais?

- Mano nuomone, vidaus kontrolės ir vidaus audito darbą reglamentuojantys įstatymai turėtų būti patobulinti viešojo juridinio asmens atžvilgiu. Savivaldybėse šiuo metu yra dvi kontrolės institucijos – vidaus audito tarnyba ir savivaldybės kontrolieriaus institucija. Kartais jų funkcijos sutampa, o kartais šių tarnybų nuomonės išsiskiria. Mano nuomone, abi šias tarnybas reikėtų pagal įstatymą suvienyti ir pavadinti centralizuota vidaus audito tarnyba. Ši tarnyba turėtų būti pavaldi merui.

Centralizuota vidaus audito tarnyba būtų mero įrankis valdyti savivaldybę, užtikrinti savivaldybės administracijos padalinių ir seniūnijų kokybiško darbo kontrolę. Savivaldybių biudžetuose, manau, reikėtų numatyti lėšų ne tik išorės auditams (kartą per metus, kai skelbiami konkursai), bet ir savivaldybės įmonių vadovams, kurie patys savo sprendimu galėtų pasisamdyti nepriklausomus vidaus auditorius įmonės veiklai ir apskaitai išanalizuoti, gauti iš vidaus auditorių rekomendacijas, kurias patiems įgyvendinus nebūtų savivaldybės įmonių skauduliai perkeliami į savivaldybės lygmenį (liaudiškai tariant, kiemą išsišluoja pats vadovas). Savivaldybės meras turėdamas pavaldžią nepriklausomą centralizuotą vidaus audito tarnybą skirtų vidaus auditus pagal metinį planą, patvirtintą taryboje, arba, esant reikalui, planą keisdamas ir pavesdamas atlikti vidaus auditus savo sprendimu. Savivaldybės tarybos kontrolės komitetas, susiderinęs su meru, taip pat galėtų pavesti centralizuotai vidaus audito tarnybai atlikti atskirus vidaus auditus tų klausimų, dėl kurių einant metams iškyla tokia būtinybė.

- Koks vidaus audito tarnybos pavaldumas?

- Vidaus audito tarnyba turi būti tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga bendrovės ar organizacijos vadovui, kuris užtikrina vidaus auditorių veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, ir kategoriškai negalima šios valdymo funkcijos perduoti kitiems bendrovės vadovams. Tarnybai negali būti daromas joks poveikis, kai planuojamas ir atliekamas auditas, pateikiami jo rezultatai. Savo ruožtu vidaus auditorius, siekdamas išsaugoti objektyvumą, neturi dalyvauti nustatant ar įgyvendinant vidaus kontrolės, įskaitant ir finansų kontrolę, procedūras. Šias pakankamas procedūras turi nustatyti funkciniai padaliniai. Lietuvoje daugelyje įmonių ir organizacijų daroma priešingai: vidaus auditoriai ne tik turi atlikti vidaus auditą, teikti rekomendacijas, bet ir parašyti tvarkas ir taisykles, kaip išvengti trūkumų. Tai iškreipia tarptautinio vidaus audito standarto reikalavimus.

- Kas Lietuvoje yra vidaus audito pradininkai privačiose bendrovėse?

- Pirmasis iniciatorius buvo koncerno „Achemos grupė“ šviesaus atminimo prezidentas dr. Bronislovas Lubys. Dar 1990 metais iš Vengrijos „Baršodi“ chemijos kombinato gerb. prezidento įgaliojimu man teko parvežti pirmuosius dokumentus, kuriuose atsispindėjo vidaus kontrolės ir vidaus audito principai. 1997 metais man teko vykti į Londone esančią „Transeuropen Centre of Commerce and Finance Ltd.“ kompaniją, kurioje klausiausi paskaitų apie vidaus audito atlikimo mechanizmą, vidaus audito svarbą bei naudą įmonių, organizacijų veiklai. Be to, 2004 metais vėl buvau išsiųstas į Londoną (į minėtą mokymo centrą) mokytis ir stažuotis „Eriksono“ kompanijoje (beatliekės technologijos). Mokiausi apie tai, kokia yra svarbi vidaus audito reikšmė Europos Sąjungos šalių įmonėse pridėtinei vertei kurti. Panaudojant atsivežtą medžiagą iš Vengrijos, Anglijos, Prancūzijos bei įgytas žinias, koncerne „Achemos grupė“ teko sukurti centralizuotą vidaus audito tarnybą – Kontrolės ir vidaus audito departamentą (KVAD).

- Ar auditoriaus profesija yra populiari?

Lietuvoje dėl objektyvių istorinių priežasčių vidaus audito profesija nėra toli pažengusi modernėjimo link - kol kas mūsų vidaus auditoriai vis dar turi įrodinėti vadovams ir visai organizacijai savo naudą. Kai kurie auditoriai dar turi atrasti ir būdų, kaip tą naudą suteikti, bei suvokti savo vaidmenį organizacijoje. Tačiau manau, kad tradicijų nebuvimas šalyje nėra tik neigiamas mūsų profesijos aspektas. Neturėdami tradicijų šiuo atveju neturime ir nereikalingo bagažo. Tad mums turėtų būti daug lengviau adaptuoti didelius profesijos suvokimo pokyčius, nes mūsų neslegia ilgametis suvokimas, kas esame. Žinoma, privalu perimti ir geriausias vidaus audito tradicijas, jau esančias Lietuvoje.

Manau, kad šiuo metu yra labai tinkamas laikas Lietuvos vidaus audito profesijai pritaikyti Tarptautinio vidaus auditorių instituto standartų reikalavimus, nes tai yra pirmaujanti vidaus audito organizacija pasaulyje. Vidaus auditorių instituto (JAV) patvirtintų naujųjų standartų taikymas Lietuvoje skatintų profesijos plėtrą tinkama ir modernia linkme bei verstų vidaus auditorius nuolat kelti kvalifikaciją siekiant profesinio tobulėjimo. Pirmieji žingsniai jau žengti – į lietuvių kalbą išverstas vidaus auditorių standartų paketas.

Naujų vidaus audito standartų aktyvus taikymas praktikoje mūsų šalyje pareikalaus didelių pastangų, nes tik nedaugelis auditorių šiandien yra pajėgūs tai daryti savo organizacijose. Tačiau vidaus auditoriai turi savo profesinę organizaciją, o šios esmė - tai yra profesionalų susirinkimas bendroms problemoms nagrinėti ir spręsti. Todėl Lietuvos vidaus auditorių asociacija, kaip profesinis kolegialus organas, turėtų smarkiai prisidėti prie to, kad būtų skleidžiamos žinios ir dalijamasi patirtimi ypač naujesnėse (pvz., rizikos valdymo, konsultavimo ir kt.) srityse.

Noriu pakviesti gabius Lietuvos gimnazijų abiturientus pasirinkti vidaus auditoriaus profesiją. Šiuos specialistus dabar jau rengia pagrindinės Lietuvos aukštosios mokyklos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"