TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vidaus vartojimą skatinantis verslas kol kas nediskriminuojamas

2007 05 10 0:00
"Hansabanko" analitikas Vidmantas Šaferis teigia, jog nekilnojamojo turto projektai tampa rizikingesni.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Bankai nesutaria, ar reali rizika duoti paskolas verslui, orientuotam į vidaus vartojimą. Kai kurie specialistai mano, kad greitai gali būti naudingiau kredituoti eksportuojančius verslininkus.

Pasak "Hansabanko" valdybos nario Tomo Andrejausko, bankai, vertindami ekonominę Baltijos šalių padėtį, gali prisidėti prie ūkio augimo lėtinimo. "Bankai daug mieliau skolins verslui, orientuotam į eksportą, o ne į vidaus vartojimą", - sakė T.Andrejauskas. Anot jo, mažesnė rizika remti stabiliose rinkose veikiančius verslininkus, ir daugelis bankų greitai laikysis tokios pozicijos.

"DnB Nord" banko Verslo bankininkystės departamento vadovas Dalius Darulis teigė, kad bankas nesiruošia apkarpyti finansavimo į vidaus vartojimą orientuotam verslui.

"Aišku, labai patrauklu finansuoti eksportuotoją, kuris įsitvirtinęs užsienio rinkoje, - mažesnė rizika. Tačiau kol kas nematome, kad akivaizdžiai didėtų rizika remti į vidaus vartojimą orientuotą verslą", - teigė D.Darulis.

Pasak jo, rizika atsirastų tuomet, kai vidaus vartojimo augimas imtų slopti, tačiau greitu metu tokių požymių nematyti.

Nerimauja dėl valstybės neveiklumo

Vakar "Hansabanko" surengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad nekontroliuojamas ir niekur nekreipiamas Lietuvos ūkis gali sulaukti Latvijos likimo. "Prieš metus niekas neprognozavo, kad Latvijos ekonomikos plėtra sieks 12 proc. ir taip įsisuks infliacijos spiralė", - sakė T.Andrejauskas. "Hansabanko" vyriausiasis analitikas Vidmantas Šaferis pažymėjo, kad didžiajai daliai žmonių infliacija yra kur kas didesnė nei 4 procentai. "Labiausiai brango pirmo būtinumo prekės bei paslaugos, ir infliacija skaudžiausiai palietė mažas pajamas gaunančius žmones. Jiems, pavyzdžiui, pensininkams, vidutinė infliacija yra apie 8 procentai", - sakė V.Šaferis. Specialistai kaip nerimą keliančius požymius įvardijo atotrūkį tarp darbo našumo bei atlyginimų, augantį užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficitą, spartėjantį skolinimąsi ir vangų gyventojų taupymą. "Valstybė turi mažai priemonių šiems neigiamiems veiksniams kontroliuoti, o tų, kurias gali naudoti, turi imtis nedelsdama. Savaime jos neišsispręs ir gali pabloginti ekonominę padėtį. Bankai tai pradeda vertinti", - sakė T.Andrejauskas. V.Šaferis teigė, kad kol kas bankų pozicija remti į eksportą orientuotą verslą dar neįgyvendinama, tačiau imta atsargiau žiūrėti į nekilnojamojo turto vystytojus ir verslo sritis, kur reikia daug žmonių išteklių.

Daugiausia skolina statyboms

D.Darulis teigė, jog pagal verslui dalijamus kreditus sparčiausia nekilnojamojo turto sektoriaus plėtra - gyvenamųjų namų, biurų statyba, komercinės paskirties projektai. Tai į vidaus vartojimą nukreiptas verslas. "Dabar daug kas nori pasipelnyti iš šio sektoriaus, tačiau mažiau patirties turintiems nekilnojamojo turto vystytojams sunku konkuruoti su patyrusiais ir dideliais žaidėjais", - teigė V.Šaferis. Pasak jo, mažos nekilnojamojo turto įmonės ar šio verslo naujokai gana skaudžiai susiduria su šalies ekonomikos problemomis, tokiomis kaip darbuotojų trūkumas ar brangstančios sąnaudos. "Didelės bendrovės nuvilioja nuo jų darbo jėgą, projektus įgyvendina greitai, o nepatyrę verslininkai fiziškai nebespėja įgyvendinti projektų numatytu laiku. Vėluoja kelerius metus, o per tą laiką gerokai pabrangsta sąnaudos", - aiškino V.Šaferis.

D.Darulis patvirtino, jog imlūs darbo jėgai verslo projektai yra rizikingesni, tad bankas prieš duodamas paskolą įvertina, ar bus įmanoma pritraukti darbo jėgos ir kiek ji kainuos konkrečioje vietoje. Tačiau jis pažymėjo, kad nesvarbu, kokiame sektoriuje įmonė veikia, nes lemiamas veiksnys yra jos rezultatai ir konkretus projektas. "Visuomet kai kurios įmonės dirba gerai, kai visas sektorius smunka. Be to, niekas negarantuoja, kad eksportas į kitas rinkas bus ilgalaikis ir fiksuotomis kainomis. Tai dinamiškas dalykas", - teigė D.Darulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"