TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vidurio Europą telkia bendri interesai

2013 05 11 6:01
P.Olechnowiczius: "Kertinis akmuo - energijos šaltinių įvairovė bei prieinama energijos kaina vartotojams." Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pawelas Olechnowiczius,  Vidurio Europos energetikos partnerių (CEEP) valdybos pirmininkas ir vienos didžiausių Lenkijos energetikos kompanijų "Grupa LOTOS S.A." vykdomasis direktorius, išskirtiniame interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" pasakoja apie Vidurio Europos regiono bendrus interesus ir branduolinės energijos perspektyvas.

P.Olechnowiczius vakar dalyvavo Vilniuje vykusiame CEEP metiniame aukščiausio lygio vadovų susitikime.

Vidurio Europos šalys, siekdamos iki 2020 metų įgyvendinti energetikos sektoriaus politiką, turėtų investuoti 400-460 mlrd. eurų į gamybos, transporto ir energijos efektyvumo didinimą. Nors 11-os Vidurio Europos šalių gyventojai šiuo metu sudaro 21 proc. visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų, jų rinkos tesiekia 8 proc. visos ES bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais pramoninė gamyba sudarė 32 proc. 11-os ES valstybių BVP. Tuo metu senųjų valstybių narių rodiklis siekė tik 24 procentus. Manoma, kad siekis įgyvendinti dabartinį klimato kaitos priemonių paketą ir smarkiai padidinti energijos kainas, kaip nurodo ES, ne tik gerokai pristabdys Vidurio Europos rinkų augimą, bet ir smarkiai sumažins ES konkurencingumą pasaulio ekonomikos žemėlapyje.

Sienos tarp naujos ir senos Europos

- Pernai Budapešte vykusioje CEEP vadovų konferencijoje buvote vienbalsiai išrinktas CEEP valdybos pirmininku. Ar tai galima vertinti kaip Lenkijos vaidmens Vidurio Europos energetikos sektoriuje pripažinimą?

- CEEP siekia suvienyti visas energetikos kompanijas iš 11-os Vidurio Europos valstybių ir pristatyti, kaip jos regi save bendrame ES ekonomikos modelyje. Nors daug kalbame apie partnerystę, bet matome aiškias sienas tarp senųjų ir naujųjų ES narių. Vidurio Europos regiono BVP yra kelis kartus mažesnis nei brandžių ES valstybių. Sienų Europoje nebėra, tačiau ekonominė takoskyra neišnyko. Šie skirtumai yra natūraliai susiklostę. Kad sukurtume vieningą ES energetikos politiką ir bendrą Europos energetikos rinką, reikia, jog skirtumai tarp naujų ir brandžių ES valstybių ekonomikos pamažu nyktų, išsivysčiusios valstybės dalytųsi žiniomis, technologijomis, lėšomis - viskuo, kuo tik įmanoma. Juk Vidurio Europos regiono gerovė naudinga visai Europai.

- Kokie bendri interesai telkia Vidurio Europos energetikos kompanijas?

- Esame organizacija, veikianti kaip "think tank" (politikos institutas ar organizacija, atliekanti tyrimus ir ginanti tam tikros ekonomikos grupės interesus - aut.). Kalbamės su pareigūnais, kurie priima sprendimus Briuselyje. Todėl čia, Vilniuje, šiemet rengiame mūsų metinį vadovų susirinkimą, į kurį pakviestas Europos energetikos komisaras Giuntheris Oettingeris. Kalbame apie taisykles, energetikos sektoriaus reguliavimą, apie tai, kaip ES energetikos sektorius atrodys 2020, 2030, 2050 metais. Kalbame apie anglies dioksido emisijos mažinimą, klimato kaitą bei kitas problemas ir jų sprendimo būdus Europos lygiu.

Siekiame apmąstyti ir sukonkretinti mūsų interesus Vidurio Europos energetikos sektoriuje bei stengiamės, kad mūsų balsas būtų girdimas bendrose diskusijose Briuselyje. Manome, kad 11 valstybių, kurių energetikos kompanijoms atstovaujame, sutelktas reprezentavimas yra rimtas ir galingas instrumentas. Juk atstovaujame ne vienai kompanijai, ne vienai šaliai, o svarbiam Europos regionui, kurio gyventojų skaičius - milžiniškas. Manome, kad mūsų balsas Briuselyje yra svarbus ir girdimas.

Vartotojams priimtina kaina

- Ar galėtumėte apibūdinti šių metų CEEP darbotvarkę?

- Šiemet koncentruojamės prie ES teisinių aktų, reguliuojančių vietinius energijos šaltinius: akmens anglių, skalūnų dujų gavybą, atsinaujinančius šaltinius. Taip pat kalbame apie atominę energiją, visą energetikos šaltinių įvairovę. Apie tai, kad energijos šaltiniai vartotojams būtų pasiekiami už priimtiną kainą. Turime sudaryti sąlygas įsigyti elektros, šilumos energiją už tokią kainą, kad tai nesudarytų finansinių sunkumų šeimoms, įmonėms. Svarbu ir tai, kad naudojant energijos šaltinius nebūtų kenkiama aplinkai ir žmonių sveikatai. Mūsų filosofijos kertinis akmuo - energijos šaltinių įvairovė ir prieinama energijos kaina vartotojams. Diskutuojame ir apie branduolinę energetiką, kiek ji svarbi ir rizikinga. Žmones gąsdina atominės elektrinės. Nes jie bijo nenuspėjamų pasekmių, kurios gali sugriauti jų gyvenamąją aplinką, pakenkti ne vienam individui, bet daugeliui žmonių. Tai atsitiko Fukušimoje. Žmonės nesijaučia saugūs, net jeigu technologijos ir labai saugios, nes suvokia, kad visko numatyti neįmanoma.

- Ar Jūs optimistiškai vertinate branduolinės energetikos ateitį Europoje?

- Einu pareigas, kurios neleidžia pasakyti: myliu tai, nekenčiu to. Manau, turime suteikti galimybę patiems žmonėms priimti sprendimą - priimtina jiems atominė energija ar ne. Parlamento lygiu turi būti logiškai diskutuojama. Priimdami visuomenei labiau jautrius sprendimus turime būti ypač protingi ir atsargūs. Tam būtina surinkti patikimus duomenis. Aš asmeniškai bijau atominės energijos, jos griaunančios galios. Bet aš nebijau technologijos, ji - fantastiška. Kita vertus, kai įvertini laiką ir pastangas, kurių reikia, kad įtikintum žmones investicijų, skaičiuojamų milijardais dolerių ar litų, būtinumu, kai supranti, kad užtruks 5-10 metų, kol tokia jėgainė pradės gaminti elektros energiją, ir palygini su maža elektrine, kurią gana pigiai per 5-6 mėnesius savo reikmėms gali įsirengti individas ar bendruomenė, ir kad tokia jėgainė nekenks aplinkai, nekels rizikos žmonių gyvybei, net jei užgriūtų gamtos kataklizmai, privalai būti labai atsargus, nevengti diskusijų ir sprendimus priimti labai atsakingai.

CEEP Vilniaus memorandumas

Vakar konferencijoje "2nd Energy Summit "29+1" dalyvavę CEEP nariai pasirašė Vilniaus memorandumą, kuriame teigiama, kad bendra ir laisva ES rinka padės spręsti su klimato kaita susijusius pokyčius, o ypatingas dėmesys turi būti skiriamas papildomai infrastruktūrai. Numatyta viena iš energetinio saugumo didinimo priemonių - vietinio iškastinio kuro (skalūnų dujų, anglies, naftos) panaudojimas bei atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatavimas, skatinama labiau derinti ES valstybių veiksmus, susijusius su išorės energetikos politika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"